Šioje mokslo šventovėje, pagerbtos Anapilin išėjusios iškilios Lietuvos mokslininkės, LUMA narės, surengta konferencija, kurioje pasidalinta asociacijos veiklos istorija, jos dabartimi bei numatyti artimiausi veiklos uždaviniai.
Lietuvių tauta dabar kryžkelėje. Didžiuojamės jaunaisiais talentais, mokslininkais, rašytojais, garsinančiais mūsų šalį ir už Atlanto.Tačiau, deja, dažnai savo kasdienybėje susiduriame su netolerancija, smurtu artimoje aplinkoje, visakeriopu abuojumu greta esančio socialiniam, fiziniam skausmui, netekčiai.
LUMA prezidentė Dalia Poškienė pažymėjo, kad nuo pirmo Lietuvos moterų suvažiavimo praėjo 100 metų. Per paskutinius 100 metų labai pasikeitė moters padėtis visuomenėje. Tačiau ji nė kiek nepalengvėjo. Atvirkščiai, nauji iššūkiai, besikeičiančios vertybės moteriai, visuomenininkei kelia didžiulius reikalavimus. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) tęsdama kultūrinę – švietėjišką veiklą, dalyvaudama Lietuvos moterų lobistinės organizacijos veikloje, vykdydama savo tikslus – siekia tęsti veiklą visuomenės darnos, lyčių lygybės, skurdo mažinimo ir socialinės atskirties srityse. Tai tarptautinės moterų organizacijos, įkurtos Londone 1919 m., padalinys (dab. Graduated Women asociation), vienijantis aukštąjį išsilavinimą turinčias moteris, kurios aktyviai sprendžia įvairius visuomeninius klausimus, dalyvauja tarptautinėje moterų organizacijų veikloje, siekia, kad būtų sprendžiamos moters orumo, lyčių lygybės, jaunimo auklėjimo, aplinkosaugos ir kitos problemos.
Dalia Poškienė apžvelgė didžiulį atkuriamos asociacijos iniciatyvinės grupės vaidmenį, ypatingi padėkos žodžiai skirti pirmajai prezidentei, prof. Marijai Aušrinei Pavilionienei, Kauno skyriaus vadovėms, narėms prof.. Viktorijai Baršauskienei, prof. palmyrai Jucevičienei, ilgametei skyriaus vadovei Danutei Vailionytei.
Dabar Lietuvos universitetų moterų asociacija turi 7 skyrius Lietuvoje ir JAV (Čikagoje) – Šiaurės Vakarų Amerikos padalinį, kurio vadovė dr. Rima Kašubaitė Binder. Išeivijoje skyrius veikia nuo 2006 metų, organizuoja renginius psichologijos, sociologijos klausimais. Ypatingai rengiasi Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, tiesia kultūrinius tiltus tarp Lietuvos ir JAV, bendraujant su Lietuvos Vyčiais, atstatytas koplytstulpis Lietuvos prezidentams, kuriamas Botanikos parkas, veikia lietuvių vaikų darželis, kuriuo nuolat rūpinamasi.
LUMA skyriai veikia Utenoje, Pagėgiuose, Alytuje, Prienuose, Kaune, Vilniuje, kurie aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje, rengiasi tarptautinei konferencijai „Migracija ir Europos ateitis“, kurioje dalyvaus mūsų partneriai iš Švedijos, Suomijos, Estijos, Norvegijos. LUMA bendradarbiauja su Soroptimisčių sąjunga, Lietuvos moterų lobistine organizacija, Kauno bendruomenių centrų asociacija, Lietuvos švietimo istorijos muziejumi ir daugeliu kitų organizacijų.
Viso to ištakos Lietuvoje, nes Vydūno žodžiais tariant, „Kokia moteris, tokia tauta“. Lietuvos ženklai pasaulyje svarūs, valstybės, mokslo institucijų, miestų ir miestelių bendruomenių komunikacijos kultūra kaip niekada gaji ir reikšminga.
LUMA Garbės narė, mokslininkė, „Zonta International‘‘ tinklo vadovė dr. Ina Dagytė-Mituzienė pažymėjo išskirtinį minties ir veiksmo ryšį edukacinėje nūdienos visuomenėje, harmonizuojantį aplinkos poveikį, kada Lietuvos ir visos Europos valstybinių, mokslinių ir NVO bendradarbiavimą galima palyginti su medžių auginimu, jų laistymu ir savalaikiu nereikalingų šakų genėjimų, tuo pačiu išryškinant esmines bendražmogiškąsias vertybes, skatinant žmogiškųjų intelektualių poreikų ir veiksmo suderinamumą, aktyvizuojant komunikaciją tarptautinėje erdvėje, nes dabarties Europinė intelektualioji bendruomenė sparčiai „anžėja‘‘ ir tik nuolatinis susiliejimas su jaunomis Lietuvos energetinėmis srovėmis, įtraukiant ir visokeriopai motyvuojant jaunuosius Lietuvos talentus – mokslininkus, gali padėti neišsekti dabarties srauniai Lietuvos mokslininkų upei.
Be visų mūsų pastangų, skatinančių bendruomeniškumą, jaunųjų mokslininkų nuolatinį ugdymą ir nuolatinį valstybinį skatinimą ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos mastu to įveikti neįmanoma.
Prisiminus iškilios LUMA narės, žinomos Lietuvos, Europos profesorės a. a. Dalios Marijos Brazauskienės gyvenimo ir mokslinės veiklos motto „Švieskis ir šviesk‘‘, verta pažymėti pagrindines Lietuvos universitetų moterų asociacijos veiklos kryptis ir jų rezultatus. Lumietės pateikė A. Stulginskio universitetui siūlymą įamžinti šios iškilios moters atminimą, pavadinti Chemijos katedros auditoriją Dalios Brazauskienės vardu.
Dr. Ada Azaravičienė, vadovavusi asociacijai 2005 – 2008 m., kalbėjo apie tuo laikotarpiu veiklą dalyvaujant švietėjiškoje veikloje kultūros, jaunimo auklėjimo bei aplinkosaugos klausimais, glaudžiai bendradarbiaujant Kauno universitetams su Marijampolės, Prienų ir Alytaus rajono NVO, rengiant pastovius susitikimus su vietos bendruomenėmis, aktyvizuojant grįžtąmąjį ryšį su vietos jaunimo organizacijomis, surengtus dešimtis susitikimų Nacionaliniame konsultaciniame forume, vietos seniūnijose ir bendruomenės centruose.
A.Azaravičienės pagrindinės pranešimo mintys – skatinti moteris dirbti intelektualinį darbą, tobulėti profesinėje srityje (rengti straipsniai Lietuvos ir užsienio spaudoje, tarptautinės konferencijos Latvijoj, Švedijoj, Šveicarijoje, Estijoje. Moterys turi dalyvauti priimant sprendimus aktualiais kultūros, švietimo ir aplinkosaugos klausimais (aktyvus dalyvavimas Lietuvos ir užsienio šalių lobistinėje veikloje, rengiant peticijas Seimui smurto mažinimo, prieš seksualinę prievartą šeimoje ir bendruomenėse“Kad Lietuva neišsivaikščiotų‘‘)
Apie Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą draugijos įkūrimo ištakas, prof. Vandą Tumėnienę pranešimą parengė KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė. akcentuodama ypatingai ryškų šios iškilios asmenybės, įkūrusios sąjungą, gebėjusios apjungti aukštąjį mokslą baigusias moteris Lietuvoje vardan vieno tikslo –atiduoti save Lietuvai, ugdant naujas asmenybes, skleidžiant mokslo ir medicinos spindulius visoms trokštančioms tobulėti ir dalintis savo įgyjamais dvasiniais lobiais.
Profesorė Virginija Jurėnienė apžvelgė Lietuvos moterų organizacijų veiklos istoriją, akcentuodama ilgametį universitetų moterų indelį ugdant moteris-asmenybes, skatinant visavertį jų savirealizavimą, įsiliejant į švietimą (vaikų darželių, mokyklų, prieglaudų vargstantiems steigimas) nuo 1922 m , kovą prieš alkoholizmą nuo 1926 m. Seimo vyrai ir tada ir dabar akcentavo, kad „tokiems darbams nėra lėšų“.,
Pasak V.Jurėnienės, „Caritas“ įkurtas prieškario Lietuvoje ir atkurtas buvo 1986 m – taip pat inicijuotas moterų, Nuo 1990 – 1992 m labai sustiprėjo moterų pozicijos Lietuvoje, joms tapus Seimo ir Savyvaldybių Tarybų narėmis.
Socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė, viena iš atkuriamos LUMA ištakų, akcentavo, kad Lietuvos akademinės moterys gali pakreipti moterims, šeimai palankesnius įstatymus, ginančius jų teises reikiama linkme: tik aktyviai dalyvaudamos plėtojant tarpusavio bendradarbiavimo ryšius, nes dabar universitetuose įsikūrę moterų studijų centrai neskuba plėtoti bendradarbiavimo su moterų NVO.
Minėjime kalbėjo buvusi LUMA prezidentė, Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro vadovė prof. dr. Virginija. Šidlauskienė. Ji akcentavo nuolatinio atsijauninimo būtinybę, įtraukiant į savo gretas kuo daugiau jaunų moterų, šviesių protų, kuo glaudžiau bendradarbiaujant su įstatymų leidėjais, pasisakančiais prieš smurtą šeimoje ir visuomenėje.
Kauno miesto Tarybos narė, docentė Jūratė Norvaišienė sveikino taip gausiai susirinkusias konferencijos dalyves ir akcentavo kaip niekada svarbų Lietuvai pilietinį patriotinį ugdymą, užkertant kelią smurtui ir Lietuvos piliečių emigracijos mažinimui. Tik kurdami Lietuvą, apsijungę visi, kaip Baltijos kely, galime ją išsaugoti. Ne žodžiai, o tik konkretūs darbai išsaugos Lietuvos intelektą.
Vincė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkė, buvusi Seimo narė, sveikindama susirinkusias konferencijos dalyves priminė visai Lietuvai atmintiną datą, kai 1945 m. kovo 25-29 d. buvo vykdoma „Bangų mūša‘‘, kai buvo tūkstančiais tremiami lietuviai į Sibirą. Svarbiausia lietuvių tautai šiandien – savigarba, kurią iš paskutiniųjų mūsų pirmtakai stengėsi išsaugoti dalyvaudami dainų šventėse, meninėje kultūrinėje veikloje, aktyviai dalyvaudamos bendruomeniame gyvenime.
Lietuva – gilių istorinių ir kultūrinių tradicijų šalis, jos moterys – dvasios aristokratės. Nesvarbu, kaip būna joms gyvenime sunku. Jos klumpa, keliasi, eina ir kuria...
Nacionalinės trečiojo amžiaus universitetų (TAU) asociacijos, Kauno apskrities direktorė prof. Nijolė Večkienė, sveikindama LUMA 25-mečio atkūrimo proga, akcentavo, kad moteris yra tiltas, tarp inovacijos ir komunikacijos.
Ilgametė LUMA Kauno skyriaus pirmininkė dr. Liudvika Naginevičienė, apibendrindama nuveiktus darbus, akcentavo, visa kas mus supa, mus maitina dvasiškai ir kūniškai, visa, dėl ko gyvename ir kuo kvėpuojame – tai nuolatinis žinių troškulys, kuriuo dalinantis turtėjamę visos – nuo mažo iki garbaus amžiaus.
Sveikinimo žodžius ir perspektyvas bendrystei išsakė Verslo moterų tinklo koordinatorė Daiva Vyšniauskienė, LUMA Vilniaus, Kauno, Alytaus, Utenos skyrių vadovės Teodora Dilkienė, Audrone Jurevičiūtė, Stasė Galkevičienė, Danutė Mikalajūnienė.
Konferencijos metu veikė odos menininkės Gražinos Kuprevičienės paroda „Žygimantų dvaras ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinis kostiumas“, skirta Tautinio kostiumo metams, „darbų kraitė“ kurioje eksponuoti asociacijos narių išleisti leidiniai, tautodailininkės Dalios Kerpauskienės sukurti tekstiliniai gobelenai, laimono Inio knyga „Sparnuotojo Nykštuko strėlė“ su LUMA narės Čikagoje Magdalenos Stankūnienės iliustracijomis iš ciklo „Tautosakos deivės“. Šventinę nuotaiką sukūrė pianistas, saksafonistas Aleksandras Lakšmanas.
