Šie du jauni pareigūnai, gavę pilietiško asmens pranešimą apie įtartiną asmenį, skubiai sulaikė šeimos išžudymu Kauno r. Gaižėnų kaime įtariamą Egidijų Anupraitį.
V.Luckutė ir D.Venckauskas pastarosiomis dienomis sulaukia išties daug dėmesio. Tačiau išlieka santūrūs ir tvirtina, kad jie tik atliko savo pareigą. O tai, kad atsidūrė tinkamu laiku tinkamoje vietoje, – tiesiog pasisekė, ir labiausiai pasisekė visuomenei, kuri buvo apsaugota nuo ginkluoto asmens.
Į klausimą, ar nebuvo baisu jį sulaikant, Vilija tvirtina, kad tarnyboje su Dovydu ji visada jaučiasi drąsiai: „Pasitikiu šiuo kolega visiškai. Tai labai sąžiningas, tvirtas ir drąsus pareigūnas, niekada nedaro neapgalvotų sprendimų. Puikiai išmano taktikos dalykus, suvaldo situaciją, numalšina konfliktą. O jei pamato kokį sutrikusį žmogų, visada sustoja ir paklausia: „Gal galime kuo padėti?“
Pasak Vilijos, panašiai įvyko ir šioje garsioje įtariamo žudiko sulaikymo istorijoje. Vyriškis, kuris pastebėjo jam įtarimą sukėlusį jaunuolį, nebuvo tikras, kad tai tikrai ieškomas asmuo, tad dvejojo – ar verta trukdyti kelyje dirbančius pareigūnus? O jei ten niekuo dėtas jaunuolis stoviniuoja?
Tada Dovydas, matydamas netoliese esantį sutrikusį vyrą, kaip yra įpratęs, pasiteiravo jo, gal kas atsitiko? Tuomet šis ir pasakė, ką matęs.
„Pagarba šiam pilietiškam žmogui“, – tarsi susitarę kartojo abu pareigūnai.
Dovydas Venckauskas, policijoje dirbantis nuo 2009-ųjų, gali jau nemažai papasakoti apie savo tarnybą. Kiekvienas pareigūnas žino, jog kiekviena jo darbo diena – nuolatinė rizika. Niekada nežinai, kaip gali pasielgti sustabdyto automobilio vairuotojas ar keleiviai, į kokią konfliktinę situaciją vyksti gavęs smurtą patiriančių šeimų iškvietimą, su kokiais asmenimis teks susidurti viešosiose vietose, ypač tamsiuoju paros metu.
Dovydui, kaip ir kitiems pareigūnams, tekę sulaikyti ginkluotą asmenį, važiavusį vogtu automobiliu, narkotikus gabenusius asmenis, o kartais – tiesiog atvežti degalų kelyje sustojusiam automobiliui ar pakeisti ratus.
Atmintyje išlieka skaudūs įvykiai, kai gal tris ar keturias valandas kartu su spec. tarnybomis teko atkasinėti automobilį, kai kelio sankasa prispaudė juo važiavusį vyrą. Išlaisvinus jį, vyras dar spėjo padėkoti, dar sąmoningą medikai jį vežė į ligoninę, bet gyvybės išgelbėti nepavyko.
Praėjusį birželį Dovydas ir Vilija, rizikuodami gyvybe, persekiojo stabdant nestojusį automobilį, kuris paleido dūmų užsklandą, metė ant kelio „žvaigždutes“ ir bandė blokuoti policijos automobilį ir jis buvo apgadintas. Kalvarijos miestelio gyventojas tuomet vežė 12 nelegalių Vietnamo piliečių. Pareigūnams ir tuokart pavyko.
Į daugeliui gyventojų rūpimą klausimą – kodėl policija, sustabdžiusi automobilį, vieniems vairuotojams, patikrinusi dokumentus, palinki sėkmingo kelio, o kitus patikrina, kaip sakoma, nuo iki? Dovydas į tai atsako diplomatiškai: „Tai policijos darbo specifika. Intuicija. Patirtis.“
Paklaustas apie įdomiausią įvykį, pareigūnas prisiminė paklydusį žmogų. Vyrui turbūt įvyko atminties šuolis į praeitį – paklaustas, kur gyvena, paminėjo gatvę, kuri buvo Kapsuke, o pakeitus miesto vardą Marijampole, šios gatvės nebeliko. Jaunas pareigūnas sovietinės gatvės taip pat nežinojo. Tik pavykus sužinoti jo pavardę duomenų bazėje surasti ir vyro namai. Panašių situacijų tekę patirti ir Vilijai – surasti pasiklydusio senuko namus „už upės“, padėti senolei pastatyti jos automobilį stovėjimo aikštelėje ir pan. Paklausta, ar galėtų kelyje pakeisti padangą žaliam vairuotojui, mergina patvirtino, kad galėtų: „Visi mes viską mokam, jei norim.“
