Pavyko iškovoti teisę steigti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą „Mokslo sala“, vyksta pasirengimas M.K.Čiurlionio koncertų centro statybai, naujomis spalvomis nutvisko senieji Laisvės alėjos namai, kurių remontui savivaldybė suteikė finansinę paramą.
Rimtesnių trikdžių iškilo siekiant atnaujinti S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksą, tačiau ir šioje vietoje jau rudenį pasirodys statybininkų technika.
Kaunas tapo 2022 metų Europos kultūros sostine, nes labai norėjo ja tapti, ir turbūt klysta manantys, kad konkursas buvo tik formalumas. Vilniaus valdžia tikrai norėjo įkurdinti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą sostinėje, tačiau to padaryti nepavyko. Nugalėjo kauniečių argumentai.
Padaryta labai maža darbo dalis, tačiau ji duos miestui labai daug naudos. Žinia apie Kaunui suteiktą garbingą titulą privers išsitraukti žemėlapį net tuos europiečius, kurie pirmą kartą išgirdo tokio miesto pavadinimą.
Smalsesni žmonės gal net patikrins galimybes įsigyti skrydžio bilietus į Kauną ir sumanys patys patyrinėti, kuo kultūros žinovus sudomino šis šlovingos istorijos miestas.
Kaunas, kuris paraišką pateikė kartu su Kauno rajonu, konkurse prisistatė kaip šiuolaikinė sostinė, siedamas tai su miesto tarpukarine laikinosios sostinės tapatybe. Tikras miesto pasididžiavimas yra šio miesto klestėjimo laikotarpio architektūra, kuri priverčia aikčioti visko mačiusius ekspertus iš didžiųjų Europos šalių.
Kaunas ruošiasi programai, pabrėždamas savo virsmą iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę, ir projektui yra numatęs skirti 12 mln. eurų, rajonas pridės dar 4 mln. eurų.
Ar tai nepanašu į pinigų švaistymą? Jokiu būdu, jei tik bus tinkamai pasinaudota atsivėrusiomis galimybėmis. Vien didesnis turistų srautas per kelerius metus galėtų nesunkiai kompensuoti patirtas išlaidas. Dar svarbesnis pačių kauniečių savivertės padidėjimas ir suvokimas, kad jie turi kuo pasidalyti su kitų šalių gyventojais ir nori tai daryti.
Rengiantis reikšmingam įvykiui prireiks didesnių išlaidų miestui gražinti, tačiau tai bus papildoma paskata miesto valdžiai ir patiems kauniečiams dar labiau pasistengti didinant Kauno patrauklumą, o įvykę geri pokyčiai neišnyks iškart po 2022-ųjų, juos kauniečiai jus dar kelis dešimtmečius.
Kaune dirbantys kultūros pasaulio žmonės nestokoja išskirtinių idėjų ir sugeba nustebinti. Puikiu pavyzdžiu galėtų tapti šią savaitę vykusi profesionalių teatralų šventė, kurios metu išdalyti „Fortūnos“ apdovanojimai.
Kasmet jie būna vis kitokie, o šiemet rengėjai šventei pasirinko tikrai netikėtą vietą – dažais dar kvepiančią naująją Kauno autobusų stotį.
2022-aisiais jau tikrai turėtų veikti ir naujasis Kauno koncertų centras, kuris galėtų tapti puikia erdve kultūros sostinės projekto renginiams, tačiau pagrindinis siekis – šiuos metus paversti didele švente visam miestui ir kiekvienam jo gyventojui.
Reikės labai didelių pastangų sugadinti šventę Kaunui ir jo žmonėms. Ar atsiras norinčiųjų ir kodėl reikėtų tai daryti?
Juk kauniečiai patys kuria šventes ir dažnai dalija dovanas visos Lietuvos gyventojams. Vieną jų įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L.Mažylis, kurio Berlyne aptiktas Nepriklausomybės Akto originalas išjudino visą šalį ir sukėlė seniai nematytą patriotiškumo bangą.
„Laikinoji sostinė“
