Šiuo požiūriu visuomeninį judėjimą „Vieningas Kaunas“ įkūręs
V.Matijošaitis turi neginčijamų privalumų prieš politikus, kurie tik
vartydami finansininko ataskaitas stebi miesto biudžeto pajamų bei
išlaidų grafikus. Kai žmogus nesuvokia, kaip uždirbami pinigai, juos
leidžia gerokai lengviau.
Įspūdingą verslo imperiją sukūrusio mero V.Matijošaičio, daugelį metų
banke dirbusio administracijos direktoriaus G.Petrausko ir kitų komandos
narių gebėjimas taupyti pinigus smarkiai padidino savivaldybės biudžeto
išteklius net gerokai padidinus miesto tvarkymo apsukas.
Jeigu vienam sumaniam verslininkui pavyko laimėti Kauno mero rinkimus,
kodėl turėtų nepasisekti kitam?
Tokios nuotaikos turbūt tvyrojo tarp Lietuvos socialdemokratų partijos
(LSDP) Kauno skyriaus narių, kurie gegužės 1-ąją rinko naują vadovą.
Nors socialdemokratai tikino, kad data pasirinkta atsitiktinai, būtent
Tarptautinę darbo dieną buvo įkurta ši partija, todėl skyriaus
pirmininko rinkimai tapo dviguba švente.
Po itin atkaklios kovos šis postas atiteko Kauno tarybos nariui,
verslininkui Ž.Garšvai. Jis vos vieno balso persvara įveikė S.Dariaus ir
S.Girėno sporto centro direktorių G.Bielskų.
Ž.Garšva – vienas turtingiausių Kauno tarybos narių. 2015 metais
Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje deklaracijoje nurodyta, kad
politiko turtas vertinamas 1,8 mln. eurų, o dar 400 tūkst. eurų jis yra
paskolinęs.
Pagal šį rodiklį naujasis LSDP Kauno skyriaus vadovas nusileidžia tik
V.Matijošaičiui ir partijos bičiuliui, buvusiam Kauno merui
A.Garbaravičiui.
Jau beveik nekyla abejonių, kad socialdemokratams pasirinkus vedlį
paaiškėjo pirmasis kandidatas 2019-ųjų pavasarį vyksiančiuose Kauno mero
rinkimuose.
Socialdemokratams niekada nėra pavykę pasiekti įspūdingų laimėjimų
Kaune, tačiau kauniečiai niekada nuo jų visiškai ir nenusisuko. Turbūt
labiausiai jie pakenkė patys sau nesugebėdami susitarti ir klupdami
keisčiausiose situacijose.
Versle išmokęs racionaliai mąstyti, skaičiuoti ir numatyti kelis ėjimus
į priekį Ž.Garšva gali tapti tuo žmogumi, kuris suteiks partijai naują
postūmį.
Jeigu tikėtume, kad socialdemokratai mėgina atkartoti „Vieningo Kauno“
sėkmės istoriją, reikėtų laukti naujų konservatorių bei liberalų
žingsnių.
Pastarieji turi tiek rūpesčių, kad šiuo metu juos vargiai išgelbėtų net
nuolatinis kauniečių reiškiamas liberaliųjų idėjų palaikymas.
Liberalų sąjūdžio atstovams pats metas pagalvoti, kaip sudrebinti Kauno
politinę padangę. Kas tai galėtų būti – naujas lyderis, pribloškiantys
iššūkiai, o gal susiliejimas su „Vieningu Kaunu“?
Tas pats patarimas tinka ir konservatoriams. Jie smarkiai klysta
manydami, kad kauniečių parama šiai partijai amžina ir nereikia jokių
pastangų.
Pastarieji tarybos ir Seimo rinkimai tapo rimtu perspėjimu partijai, kad
jos aukso amžius Kaune baigėsi. Galbūt konservatoriams taip pat vertėtų
pagalvoti apie vedlį, kuris sugeba ne tik kurti patriotinius šūkius, bet
ir gerai skaičiuoti?
Kitaip daugeliui partijų liks stebėti dar vieną „Vieningo Kauno“
pergalės šokį.
„Laikinoji sostinė“
