Devynis mėnesius be laisvadienių dirbusi moteris tikina, kad fizinis ir psichologinis išsekimas ją paskatino viešai papasakoti savo istoriją, kad kiti, kurie susigundys tokiu darbu, būtų atsargesni.
Dirbo devynis mėnesius
Pasiūlymą išvykti padirbėti į Vokietiją Eglei (tikrasis moters vardas ir paardė redakcijai žinomi. – Aust.) pateikė ten senuku besirūpinusi lietuvė. Šios moters dukra ištekėjusi už italo, kurio tėvą buvo siūloma prižiūrėti. „Už italo ištekėjusios lietuvės mama senolį iš pradžių prižiūrėjo pati. Pradžioje man pasiūlė mėnesį ją pakeisti ir taip užsidirbti šiek tiek papildomai per vasarą, bet po mėnesio ji nebegrįžo, o aš likau“, – pasakojo moteris.
Pašnekovė neslėpė, kad Vokietijoje dirbo nelegaliai, bet jai nuolat buvo žadama, kad štai nuo kito mėnesio jos bėdos baigsis.
Moteris ne tik turėjo tvarkyti namus, ruošti maistą, bet ir visą parą slaugyti senolį. „Nors per dieną man ir turėjo būti skiriamos dvi laisvos valandos, šių valandų negaudavau, jau nekalbant apie laisvadienius. Mėnesiui senoliui išlaikyti šeima skirdavo 200 eurų, bet jų reikėjo ne tik maistui, bet ir švaros priemonėms. Šių pinigų, aišku, nepakakdavo ir tekdavo man pačiai atverti piniginę. Galiausiai vietoj uždarbio turėjau dar ir finansinių nuostolių“, – pasakojo ji.
Eglė pasakojo, kad turėjo bute savo kambarį, tačiau iš buto išeidavo tik tada, kai reikėdavo ką nors nupirkti, laisvų savaitgalių ji negaudavo išvis.
„Senolis serga demencija, jo nebuvo galima palikti vieno, jis neatsimindavo, kaip grįžti į savo kambarį ar kur yra namuose tualetas. Pats senolis su manimi elgėsi gerai, man buvo gaila jį palikti, bet buvo gaila ir savo šeimos, kuri per tuos devynis mėnesius nė karto nematė mamos“, – kalbėjo pašnekovė.
Liko 3 tūkst. eurų skola
Nors iš pradžių šeima su Egle elgėsi gražiai ir laiku mokėjo atlyginimą ir nuolat žadėjo, kad darbas bus legalus, vis dėlto prasidėjus finansinėms problemoms prasidėjo ir nesutarimai.
Anot pašnekovės, šiandien jau būti tiksliai sunku apkaičiuoti visą skolos sumą: „Iš manęs šeimininkė pradėjo skolintis pinigus, vis prašydavo ką nors nupirkti iš savo pinigų ir žadėdavo grąžinti, bet niekuomet tų pinigų ir negrąžino. Vien tik nesumokėto atlyginimo skola siekia tris tūkstančius eurų, nekalbu jau apie tai, kad už darbą be laisvų valandų ir laisvadienių turėtų būti atlyginta...“
Kai moteris bandė apie savo poreikius pasikalbėti su šeima, ji suskubo jai pačiai priekaištauti dėl neva nekokybiškai atliekamo darbo. Eglė turi vieną 1100 eurų skolos raštelį, kurį pasirašė jos darbdavė, o apie likusią skolos dalį išgirdo, kad ji bus grąžinta „su laiku“.
Po žurnalistės klausimų – spontaniškos skyrybos?
Naujienų portalui lrytas.lt su Dangira Tassone, pas kurią dirbo Eglė, susisiekti nepavyko, moters mobilusis telefonas išjungtas, bet pavyko prisiskambinti jos sutuoktiniui Antonio, kurio tėvą prižiūrėjo lietuvė.
Automobilių verslą turintis vyras su naujienų portalo žurnaliste bendravo nenoriai, o išgirdęs jo tėvo namuose dirbusios lietuvės pavardę teigė asmens tokiu vardu nepažįstantis.
Paklaustas, ar žino, kad jo tėvą prižiūrėjusi lietuvė taip ir liko be atlyginimo, Antonio Tassone atsakė: „Žiūrėkite, nežinau... Gal mano žmona... Nežinau. Ji kalba lietuviškai, su ja ir kalbėkite.“
Paprašius žmonos kontaktų istorija įgavo naujų posūkių, mat vyras, pasirodo, nežino žmonos telefono ir nežino, kaip ją rasti. „Neturiu jos kontaktų, nežinau, kaip ją rasti... Ką tik jums sakiau, kad turite bendrauti su mano žmona. Aš nesuprantu lietuviškai, jos kalbėdavo lietuviškai – mano žmona ir jos motina. Nežinau, ką jos darė. Ta moteris nedirbo man ir mano namuose, nekalbėsiu su jumis, nes turiu daug darbo, ir daugiau man nebeskambinkite“, – po šių žodžių vyras padėjo ragelį.
Naujienų portalas lrytas.lt bandė susisiekti ir su D.Tassone Lietuvoje gyvenančia motina, kuri ir pasiūlė Eglei ją pakeisti Vokietijoje, bet moteris savo mobiliuoju telefonu taip pat neatsiliepia.
