1997-ųjų liepos pradžioje nakvynę Neringoje buvo galima rasti lengvai – poilsio namuose, viešbučiuose ir privačiame sektoriuje.
Nidos turizmo informacijos centras poilsiautojams galėjo pasiūlyti pigiausią kambarį vietos gyventojų namuose už 12-15 litų (3,5-4,3 euro). Tačiau retas susigundydavo poilsiu palėpėje ir be jokių patogumų – net be tualeto ir dušo.
Tuo tarpu dvivietis kambarys Nidoje, “Auksinėse kopose”, kainavo vidutiniškai 170 litų (49 eurai), “Nidos rūtoje” – 220 litų (64 eurai), “Jūratėje” – 100 (29 eurai), “Linėjoje” – 200 (58 eurai), Juodkrantės “Ąžuolyne” – 270 litų (78 eurai).
Poilsio namuose “Ąžuolynas” viena para keturviečiame liukse kainavo 750 litų (217 eurų. “Nidos rūtoje” apartamentai keturiems žmonėms atsiėjo 520 litų (151 euras).
“Nidos rūtoje” papildomai reikėjo mokėti už šuns laikymą – po 30 litų (8,6 euro) už barą. Budinti administratorė tada aiškino, kad tai naujas mokestis. Anksčiau buvo leidžiama kambariuose laikyti šunis, tačiau valytojoms iškildavo problemų valant apartamentus – kilimai prisiveldavo plaukų, šunys apgrauždavo baldus.
Šių poilsio namų specialiuose apartamentuose kiekvieną vasarą ilsėdavosi Prezidentas Algirdas Brazauskas. Šie kambariai visą laiką buvo tvarkomi, nors Prezidento pagalbininkai apie jo atvykimą pranešdavo iš anksto.
Net ir tuo metu, kai juose nesiilsėdavo valstybės vadovas, poilsiautojams šie kambariai nebūdavo išnuomojami.
Išsinuomoti butą be šeimininkų 1997-aisiais Neringoje kainavo nuo 120 iki 250 litų (35-72 eurų) per parą. Neringiškiai nebūdavo linkę sudaryti išankstinių ilgalaikių sutarčių, nes geras oras kainas pakoreguodavo į aukštesnę pusę.
Juodkrantėje būsto kainos buvo mažesnės: vietos gyventojai nakvynę be patogumų siūlė ir už 6 litus (1,7 euro). Orams pagerėjus, tokia paslauga brangdavo iki 15-20 litų (4,3-5,8 euro).
Kaip tik 1997-ųjų vasarą pabrango kelionė keltu iš Klaipėdos į Smiltynę. Už lengvąjį automobilį teko mokėti 28 litus (8,1 euro; į abi puses), bilietas žmogui – 1,4 lito (40 eurocentų).
Persikėlus į Smiltynę už 46 km esančią Nidą mikroautobusu ar autobusu buvo galima pasiekti už 7 litus (2 eurus).
Neringos miesto savivaldybės nustatyta rinkliava žmogui tada buvo 3 litai (86 eurocentai), lengvajam automobiliui – 15 litų (4,3 euro).
Vakarais Nidos turguje prekiautojai už 5 litus (1,4 euro) siūlydavo pirkti per karštą dieną apvytusių braškių litrą. Rytą šviežių uogų kaina pakildavo iki 10 litų (2,9 euro).
Bendrovės “Neringos žuvis” parduotuvė poilsiautojams siūlė rūkytų –žuvų. Kilogramas karšių kainavo 8 litus (2,3 euro), strimelių – 6,50 (1,9 euro), ešerių – 13 (3,8 euro), kuojų – 6 (1,7 euro), stintų – 14 (4 eurus), ungurių – 90 litų (26 eurus).
Prieš du dešimtmečius brangiausiame Nidos restorane “Antis” gurmanai už ungurių šašlyką mokėjo 35 litus (10 eurų), už įdarytus krabus – 154 litus (44,6 euro). Prancūzišku šampanu, kurio butelis kainavo 394 litus (114 eurų), 1997-aisiais iki vidurvasario niekas taip ir nepasivaišino.
Svetainėje “Ešerinė” karštas patiekalas iš ungurių kainavo 28 litus (8,1 euro), keptos plekšnės – 16 litų (4,6 euro).
Nidos barų savininkai pasakojo, kad čia poilsiaujantys vokiečiai mėgsta atsigaivinti 50 gramų lietuviškos degtinės. Po to jie gurkšnodavo alų, kurį labiausiai mėgo ir lietuviai.
Tais metais Nidoje buvo pastatyta keletas kilnojamųjų tualetų. Jie išsiskyrė ryškia mėlyna spalva ir buvo pastebimi iš tolo. Tačiau pravėrus vieno tualeto duris nosį kutenantis aromatas priminė senas viešąsias išvietes. Išorėje esanti rankenėlė jau buvo nutraukta, viduje nebuvo popieriaus.
