„Man tai suteikė daug vilties, kad sugebėsime deramai atšvęsti šimtmetį nepaisant lėšų trūkumo ar netinkamo valdymo“, - teigė ministrė ir pridūrė, kad ji puikiai suprantanti nerimą, kurį jaučia kultūros sektoriuje dirbantys žmonės.
„Jei kiekviena sektorius gyvens geriau, bus geriau valstybei ir žmonės neišsilakstys“, - teigė L.Ruokytė Jonsson.
„Esu amžina optimistė ir negaliu nuleisti rankų ir nusivilti. Jau vien tai, kad kultūra atsirado Vyriausybės programoje kaip vienas iš prioritetų – didelis pasiekimas. Juk biudžetas neguminis, ribotas“, - sakė ministrė. Kultūros situaciją Lietuvoje ministrė prilygino sėdėjimui ant šakos, kai šalia padėtas pjūklas ir nuo to, ar juo bus pasinaudota, priklauso, ar šalis neišnyks iš žemėlapio.
„Kultūra kaip sektorius per tuos dvidešimt šešerius metus buvo taip nuniokotas, kad mes stovime nulinėje pozicijoje...Viskas vyko vangiai ir į kultūrą nebuvo kreipiamas dėmesys, ji kaip koks trečias brolis“, - kalbėjo ministrė ir patikino, kad į kultūrą reikia investuoti.
„Aktoriai uždirba mažai, kultūrininkai visi mažai uždirba, tai skandalas“, - svarstė ji, o tai, kad sunkmečiu kultūrai buvo skirtas vos dvylikos procentų finansavimas, ką ministrė prilygino savižudybei.