Į siautėjančią jūrą — galynėtis su mirtimi

Juoduoju pirmadieniu užvakarykštę dieną, kai Baltijos jūroje nuskendo du mažamečiai ir vieno jų tėvas, vadinantys Palangos paplūdimių gelbėtojai neslepia pykčio – žmonės nesaugo ne tiktai savo pačių, bet ir savo vaikų gyvybės.

Užvakar dėl trijų jūroje skendusių žmonių gyvybės kovojo ir gelbėtojai, ir ugniagesiai, bet jų pastangos buvo bevaisės.<br>D.Umbraso nuotr.
Užvakar dėl trijų jūroje skendusių žmonių gyvybės kovojo ir gelbėtojai, ir ugniagesiai, bet jų pastangos buvo bevaisės.<br>D.Umbraso nuotr.
Klaipėdos rajono paplūdimyje ties Šaipių kaimu jūroje dingusio berniuko paieškai buvo pasitelktas ir sraigtasparnis.<br>D.Umbraso nuotr.
Klaipėdos rajono paplūdimyje ties Šaipių kaimu jūroje dingusio berniuko paieškai buvo pasitelktas ir sraigtasparnis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2017-08-09 08:55, atnaujinta 2017-08-09 13:50

„Kuo skiriasi girtas tėvas, savo vaiką įmetęs į šulinį, nuo to, kuris mažam sūnui leidžia maudytis banguotoje jūroje, kai iškelta raudona vėliava?“ – vakar piktinosi Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Ričardas Kurpius.

Jo įsitikinimu, tokiems tėvams už vaiko palikimą be priežiūros pavojingoje gyvybei aplinkoje turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes į jūrą brendantis vaikas dar negali įvertinti galimų tragiškų pasekmių.

Nebesulaukė vyro ir sūnaus

Apie nelaimę užvakar pavakare išgirdęs R.Kurpius su keliais gelbėtojais pirmieji visureigiu nulėkė Nemirsetos link.

„Vienuolikametis vaikas jau buvo ištrauktas iš vandens. Jį bandė gaivinti tuo metu paplūdimyje poilsiavęs reanimatologas iš Kauno.

Po 20 minučių bangos kranto link išstūmė vyro kūną. Jį gaivino greitosios pagalbos medikai, kuriuos per kopas atvežėme į paplūdimį.

Tačiau jau aiškiai buvo per vėlu“, – pasakojo R.Kurpius.

Panevėžyje gyvenanti šeima į paplūdimį atvažiavo dviračiais, kopose išskleidė užuovėją nuo vėjo. Motina liko ant kranto, o 46 metų tėvas su sūnumi išėjo maudytis.

Po kurio laiko vyro ir sūnaus pasigedusi moteris nusileido į paplūdimį ir apie pusvalandį sunerimusi vaikštinėjo pajūriu, kol atokiau pamatė ant kranto besibūriuojančius žmones.

Vaiką nusivedė į pražūtį

Šeimos tragediją iš arti matė toje vietoje jūros pakrante vaikštinėjęs palangiškis Algimantas Bluškis.

„Nuskendusį berniuką vandenyje atsitiktinai pastebėjo tuo metu ėjęs maudytis žmogus. Aš mačiau, kaip jis ramiai įbridęs į jūrą staiga pasilenkė ir griebė vandenyje plūduriuojančiam vaikui už rankos“, – pasakojo vyriškis.

Po kurio laiko prie bandomo gaivinti vaiko atbėgusi šoko ištikta moteris pradėjo šaukti: „Kur mano vyras? Ar nematėte vyro?“

Kai jūra atidavė vyro kūną, medikams jau teko gaivinti per akimirką sūnaus netekusią ir našle tapusią 41 metų panevėžietę.

„Nesuprantu, kaip galima taip neatsakingai elgtis su jūra.

Juk aiškiai matyti, kad bangos pavojingos, prie toliau esančio posto stipriame vėjyje plaikstosi maudytis draudžianti raudona vėliava, o tėvas į jūrą vedasi sūnų, kuris užsidėjęs nardymo akinukus ir, matyt, buvo pasiruošęs nardyti“, – poilsiautojų neatsargumu pajūryje neatsistebėjo A.Bluškis.

Šeimoje – antra tragedija

Kol iš Panevėžio atvykusios šeimos drama vyko Nemirsetoje, ugniagesių gelbėtojų automobiliai skubėjo į paplūdimį už poros kilometrų, kur Klaipėdos rajono paplūdimyje ties Šaipių kaimu jūroje buvo dingęs nuskendusio berniuko bendraamžis iš Kauno rajono Kulautuvos miestelio.

Į gelbėtojų neprižiūrimą paplūdimį prie jūros atvažiavo dvi seserys su savo vaikais.

Viena sesuo su abiem berniukais nuėjo maudytis.

Ant kopos likusi vieno iš vaikų motina pastebėjo, kad jis į jūrą nubridęs per toli. Kol nusileido į paplūdimį kviesti vaiko į krantą, jo staiga nebeliko.

Teta gelbėtojui R.Kurpiui pasakojo, kad jūra iš karto trūktelėjo ir ją, tačiau moteris spėjo sugriebti savo sūnų ir išsikepurnėjo į krantą.

Bangose pradingusio vienuolikmečio paieškoms buvo pasitelktas net pasienio apsaugos sraigtasparnis, po krantą talžančias bangas braidė virvėmis prisirišę ugniagesiai, tačiau vaiko kūną jūra atidavė tik po kelių valandų.

Sielvarto sukrėstai motinai ši tragedija buvo lemtinga – maždaug prieš metus vandens telkinyje nuskendo jos vyras, šio berniuko tėvas.

Nesuvokia keliamos grėsmės

Tragiškas praėjęs pirmadienis paplūdimių gelbėtojams įsimins ilgam.

„Aš nepamenu, kad per vieną valandą atskirose vietose nuskęstų du vaikai. Ir dėl šios tragedijos yra kalti jų tėvai, nors vieną jūra ir žiauriai nubaudė“, – teigė R.Kurpius.

Jis pasakojo vos už šimto metrų nuo gulinčių dviejų skenduolių kūnų matęs, kaip į jūrą brenda vyras su moterimi ir kartu su savimi į bangas vedasi tris mažamečius vaikus.

„Kur einate? Ar nematote, kas atsitiko?“ – nesusivaldė R.Kurpius.

„Jeigu nemoka plaukti, nėra ko lįsti į vandenį“, – ramiai jam atšovė vyriškis.

Gelbėtojas pasakojo dažnai matantis vaizdą, kaip į audringą jūrą brenda vieni vaikai.

Juos atvedus prie krante besideginančių tėvų, pastarieji išlieka ramūs: „Mes juos matome.“

„Matyt, tik ežeruose ir kūdrose maudęsi atvykėliai nesuvokia, kad jūra yra visiškai kitokia, o pramogauti viliojančios didesnės bangos yra klastingos.

Nuo kranto stebimas vaikas gali akimirksniu patekti į duobę ir amžinai pradingti po vandeniu“, – teigė R.Kurpius.

Bangos išgraužia duobes

Nuskendusio vaiko jūroje pirmadienį ieškoję ir iki kelių įsibridę ugniagesiai gelbėtojai žengę žingsnį staiga panirdavo po vandeniu.

Jie pasakojo, kad jei ne juos laikanti virvė ir gelbėjimosi liemenės, srovė juos iš karto būtų panardinusi ir nunešusi į jūrą.

„Kodėl pavojingas didesnis bangavimas ir tokiu metu mes draudžiame maudytis?

Todėl, kad į krantą plūsta didesnis kiekis vandens, kuris į jūrą grįžta kurioje nors dugno vietoje smėlyje išplaudamas kanalą, o juo srūvantis vanduo prilygsta stipriai upės srovei.

Tokio kanalo gylis gali siekti ir tris metrus, o jis gali prasidėti ir keli metrai nuo kranto“, – aiškino Palangos paplūdimių gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.

Pažeidėjams – menkos baudos

Maudynėms pavojingos dienos būna tuomet, kai sustiprėja vakarų vėjas, sukeliantis bangas. Šį vasaros sezoną nuo gegužės vidurio Palangoje raudona vėliava iš viso kabėjo 20 dienų.

„Man suprantamas poilsiautojų apmaudas, kai atvykus ilgai planuotų atostogų prie jūros žmonėms nuotaiką sugadina maudynėms nepalankus oras.

Tokiu atveju visiems siūlome išeitį: esant bet kokioms bangoms išsimaudyti galima prie centrinės gelbėjimo stoties, tačiau tiktai vilkint gelbėjimosi liemenę ir tokį drąsuolį pririšus virve“, – siūlė J.Pirožnikas.

Nors tokį maudymosi būdą gelbėtojai siūlo jau keletą metų, dažniausiai išgėrę poilsiautojai su audringa jūra linkę galynėtis patys.

„Varome juos iš vandens, o jie nesupranta, kodėl, ir mano, kad mes šitaip savo valdžią rodome, o ne jų gyvybę gelbėjame“, – sakė gelbėjimo tarnybos vadovas.

Pasak jo, jų pastangas niekais verčia juokingos baudos, kurios skiriamos už maudymąsi draudžiamu metu.

Šiuo metu už tokį pažeidimą numatyta bauda – nuo 16 iki 60 eurų. Vadinasi, pirmą kartą baudžiamam asmeniui skiriama tik pusė minimalios baudos – 8 eurai.

Net ir tokia juokinga bauda per šią vasarą nubausti tik trys pažeidėjai.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisa, už tai numatanti nuo 100 iki 500 eurų baudą, iki šiol yra įstrigusi Seime.

Kada jūroje maudytis pavojinga?

Maudytis draudžianti raudona vėliava keliama atsižvelgiant į bangavimą, kurio stiprumas nustatomas vizualiai. Gelbėtojų neprižiūrimuose paplūdimiuose poilsiautojai jūros pavojų gali įvertinti ir patys.

Vienas bangavimo balas skiriamas, kai vandens paviršius raibuliuoja. Du balai – esant trumpoms bangelėms, kai jų keteros dar yra be putų.

Raudona vėliava keliama, kai bangavimas jau siekia tris balus. Tuomet bangos ilgėja ir atsiranda baltos keteros. Keturi balai – smarkus bangavimas, visur baltos keteros. Tuomet bangų aukštis siekia iki 2 metrų.

Anot gelbėtojų, vien tokios bangos gal ir nėra pavojingos, tačiau į krantą pradeda plūsti daug vandens ir grįždamas jis ima formuoti duobes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.