Prieš prasidedant naujai sesijai, siūlome prisiminti, kokius svarbiausius sprendimus Seimas priėmė praėjusios sesijos metu.
Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos
Neabejotinai daugiausiai diskusijų tiek parlamente, tiek už jo sienų sukėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų registruotos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Itin daug ginčių sukėlusios pataisos Seime buvo priimtos birželio 1-ąją. Netrukus po to jas pasirašė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Jau nuo 2018-ųjų sausio 1-osios alkoholio galės įsigyti tik asmenys, sulaukę 20 metų. Trumpės ir pardavimo laikas - alkoholiniai gėrimai bus parduodami nuo 10 iki 22val., o sekmadieniais nuo 10 iki 15val. Pastarasis draudimas negalios viešojo maitinimo įstaigoms, kuriose pilstomas ir vietoje vartojamas alkoholis.
Visuose masiniuose renginiuose nuo 2020 metų bus galima prekiauti tik silpnu - iki 7,5 laipsnio - alkoholiu. Tačiau bus draudžiama prekiauti alkoholiu paplūdimiuose.
Viešojo maitinimo įstaigos (kavinės, picerijos ar barai) vasarą galės alkoholiu prekiauti lauke, iki 40 metrų nuo pastato. Savivaldybės galės šį atstumą sumažinti arba visai uždrausti prekiauti lauke.
Nuo 2018 metų bus draudžiama bet kokia alkoholio reklama, išskyrus informacinius pranešimus, skirtus šio verslo specialistams, alkoholio įmonių pavadinimus ir prekės ženklus iškabose ant jų pastatų ir transporto, Lietuvos transliuotojų programose.
Aukštojo mokslo tinklo pertvarka
Ne ką mažesnė diskusijų audra kilo ir dėl priimto aukštojo mokslo tinklo pertvarkos plano. Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę, kuri turėjo paruošti rekomendacijas dėl tinklo optimizavimo ir nors tai buvo padaryta, į jos rekomendacijas greitai buvo nusispjauta.
Birželio pabaigoje didžioji dalis parlamentarų pasisakė už naują pertvarkos planą, kurį priėmus liko neaišku, kas su kuo jungsis ir ar išvis aukštųjų mokyklų susijungimai įvyks. Plane nurodyta, tik kiek aukštųjų mokyklų turi likti.
Buvo nutarta, kad Lietuvoje turi likti du plačios aprėpties, klasikiniai universitetai Vilniuje ir Kaune. Šiuose miestuose taip pat gali likti po vieną technologijos mokslų universitetą, taip pat menų akademijos, sporto ir sveikatos mokslų universitetai.
Klaipėdoje ir Šiauliuose ketinama išlaikyti regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumu pasižyminčius universitetinio mokslo centrus, kurie galėtų būti kitų universitetų padaliniai.
Pagal nutarimą, švietimo ir ugdymo moksliniai tyrimai bei pedagogų rengimas turi būti sutelkti klasikiniuose universitetuose bei Šiaulių universitetiniame mokslo centre, išvengiant dubliavimo miesto, regiono ir šalies mastu.
Vyriausybei pasiūlyta iki gruodžio 1-osios parengti plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus.
Urėdijų reforma
Seime liepos pradžioje priimtos Miškų įstatymo pataisos buvo viena priežasčių, dėl kurių tarp koalicijos partnerių LVŽS ir socialdemokratų prasidėjo neramūs laikai. Liepos 11-ąją priėmęs pataisas, Seimas atvėrė kelią urėdijų reformai, kuri skambiai vadinta strategine Vyriausybės pertvarka.
Miškų įstatymo pataisas palaikė dauguma Seimo narių, tačiau daug kas nustebo, kai į valdančiosios LVŽS pusę svarstant šį klausimą stojo opozicijoje esantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o mažieji koalicijos partneriai
Priimtu įstatymu nuspręsta panaikinti Generalinę miškų urėdiją, o miškus valdyti leista vienai ar daugiau įmonių. Kiek bus tų įmonių, nuspręs Vyriausybė. Priėmus įstatymo pataisas, nutarta, kad Lietuvoje vietoje 42 dabar esančių urėdijų būtų įsteigta viena įmonė, kurių prižiūrėtų miškų ūkį.
Darbo kodekso pataisos
Nors naujasis Darbo kodeksas (DK) iš esmės buvo priimtas dar praėjusio Seimo, šios kadencijos parlamentarams taip pat teko pasukti galvas dėl pataisų, kurios įsigaliojo nuo liepos 1-osios. Galiausiai po svarstymų ir diskusijų parlamentas pritarė pataisoms.
Naujasis DK numato kitokį darbuotojų atostogų skaičiavimą: vietoje turimų 28 kalendorinių atostogų dienų, palikta 20 darbo dienų. Sukauptas atostogas būtina išnaudoti iki 2020 metų.
Minimali mėnesinė alga mokama tik tiems, kurie dirba nekvalifikuotą darbą. Darbo savaitė truks 40 valandų, o su viršvalandžiais – 48 valandas. Su papildomu darbu ir viršvalandžiais darbo savaitė maksimaliai gali turkti 60 valandų.
Keičiasi ir streikų tvarka – juos gali skelbti profesinės sąjungos, turėdamos ketvirtadalio narių sutikimą.
Darbdavys atleisti darbuotoją gali apie tai įspėjus prieš tris dienas. Tokiu atveju jam turėtų būtų išmokama 6 mėnesių algos dydžio išeitinė kompensacija. Darbuotoją galima atleisti be svarbių priežasčių apie tai įspėjus prieš 2 savaites, išmokant pusės mėnesio algos išmoką, jei jis išdirbęs trumpiau nei metus. Jei darbuotojas išdirbęs ilgiau, kompensacija būtų didesnė, o įspėjimo terminas – ilgesnis.
Pagal terminuotą darbo sutartį darbuotoją galima įdarbinti dviem metams. Įmonėje tokių sutarčių galės būtų ne daugiau kaip 20 proc. Įmonėse, kur dirba daugiau nei 20 žmonių privalomos darbo tarybos.
