Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Produktai tyrimui buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.
Naujienų portalo lrytas.lt pakalbinti Seimo nariai vienbalsiai tvirtino – tokia situacija yra nepateisinama ir ja turėtų susirūpinti Europos Komisija.
Situacija kaip Lenkijoje?
Parlamento Ekonomikos komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Virginijus Sinkevičius pripažino su tyrimo rezultatais kol kas nesusipažinęs, tačiau tvirtino, kad tokie rezultatai kelia nerimą.
„Tai vertinu prastai, bet reikėtų susipažinti su išvadomis, kodėl taip yra, kodėl tie produktai prastesnės kokybės“, - sakė V.Sinkevičius.
Jo žiniomis, toks klausimas jau anksčiau buvo keltas kaimyninėje Lenkijoje. Esą ten visos įmonės stojo piestu ginti savo pozicijas ir įtikinėti, kad teiginiai, apie skirtingos kokybės produktus, nėra teisingi.
„Aišku, kad mūsų žmonės turėtų būti vertinami lygiaverčiai vokiečiams, britams ar prancūzams. Tai yra keliami pagrįsti klausimai ir mes čia, parlamente, turėtume atsižvelgti į tai. Tai kvepia skandalu“, - kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas.
V.Sinkevičiaus teigimu, šia situacija turėtų susirūpinti atitinkamos institucijos, bet reikia peržiūrėti, kaip VMVT tyrimas buvo atliktas, kad nepasikartotų situacija Lenkijoje, kai politikai buvo labai aktyvūs, bet tiesa buvo kiek kitokia, nei galvota.
Penkerius metus užsienyje gyvenęs Seimo narys sakė pats nepastebėjęs, kad maisto kokybė užsienio šalyse ryškiai skirtųsi nuo esamos Lietuvoje.
„Pastebėjau tik kad kainos skiriasi, kurios tuo metu buvo ženkliai didesnės. Bet aš galiu tik savo skoniu vadovautis, o kažkas vadovaujasi tyrimais“, - sakė V.Sinkevičius.
Turėtų susirūpinti eurokomisaras
Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas buvo nusiteikęs kiek griežčiau ir tokią situaciją pavadino nusivylimu. Politikas prisiminė, kad prieš 10 ar 15 metų, Lietuvai tik neseniai įstojus į Europos Sąjungą ir žmonėms pradėjus daugiau keliauti, kai kurie pastebėdavo, kad maistas užsienyje tikrai skiriasi nuo parduodamo Lietuvoje.
„Tai atrodydavo subjektyvu. O dabar tai jau yra objektyvu. Pasirodo iš tiesų skiriasi maisto produktų sudėtis. Negali sakyti, kad tai yra klastojimas, nes sudėtis parašoma ant etikečių, bausti matyt nebūtų ką ir tokie dalykai leidžiami.
Mano manymu, Europos komisaras atsakingas už sveikatą ir maisto saugą Vytenis Povilas Andriukaitis turėtų pradėti galvoti apie savo atsakomybę“, - kalbėjo E.Gentvilas.
Jis neneigė, kad gerai yra tai, kad V.Andriukaitis kalba apie tai, tačiau viskas jau yra „po fakto“. Klausimas, ko jis ėmėsi, kad Lietuvos vartotojai nebūtų klaidinami.
E.Gentvilas teigė, kad toks gamintojų elgesys yra nesąžiningas, o Lietuva yra per maža šalis, kad galėtų daryti įtaką pasaulinio masto maisto prekių gamintojų korporacijoms: „Tuo labiau, kad žiūrint formaliai jie neapgaudinėja, o taiko dvigubus standartus. Tai čia visa Europos Komisija turėtų, o gal jau ir turėjo įsijungti.“
Jo manymu, atsakomybė už tokius tyrimo rezultatus yra europinė, tad reikėtų kalbėti su V.Andriukaičiu ir klausti kokių jis veiksmų ėmėsi, o kokių ketina imtis.
Politiko manymu, akivaizdu, kad tarptautiniai maisto gamintojų koncernai, tiekdami to paties pavadinimo, bet kitokios sudėties produktą tiekdami daugiausiai Rytų Europos valstybėms, siekia sutaupyti.
„Jie prisidengia motyvu, kad pagal šalies pomėgius, gyventojų charakterius ar skonius keičia sudėtį. Na taip, ar labai jie žino latvių, lietuvių skonio skirtumus, tarkime, nuo kokių austrų.
Ar ten Rumunijai ir Lietuvai duoda tokį patį produktą, kai, manau, kad lietuvių ir rumunų, nors jų virtuvės tikrai ir skoniai tikrai skiriasi. Atsiranda dviejų skonių Europa“, - sakė E.Gentvilas, pridurdamas, kad tai tikrai nepuošia Europos Sąjungos, kaip vieningos bendrijos.
Politikas pastebėjo, kad nors maisto prekių sudėtis ir skiriasi, ji visgi nurodoma ant pakuotės. Kiek kitokia situacija yra su elektronika ar elektrotechnika, kur sudėtis ant pakuočių nėra nurodyta. Pasak jo, tuo turėtų susirūpinti Europos Komisija.
Diskusija artėja prie rezultatų
Didžiausios opozicijos frakcijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė apie tokias tyrimo išvadas pasisakė socialiniame tinkle.
„Ženklas tas pats, o sudėtis kita. Sena ir nemaloni tema", - rašė politikė.
Ji priminė, kad prieš maždaug šešerius metus šis klausimas jau buvo keliamas Europos Parlamente. Tiesa, pasak politikės, Europos Komisija tinkamo tyrimo tuomet nesiėmė.
„Tada buvo kalbama apie prie rinkos pritaikytą skirtingą produktų konsistenciją, poskonius ir vartotojų įpročius. Teigta, kad „Nutellą" prancūzai tepa ant skirtingos duonos nei lenkai, todėl ir skystumas skiriasi. Nežinau, ant ko tepa kokią „Coca colą", - ironizavo konservatorė.
Anot R.Morkūnaitės-Mikulėniėnės, faktas yra tai, kad vartotojas renkasi produktą pagal ženklą, tad vadinasi, kad jis turi lūkesčių, tikisi, kad sudėtis ar receptūra bus tokia pati, kaip ir užsienio šalims teikiamuose produktuose.
„Jeigu perku tam tikro ženklo duoną Vilniuje, tikiuosi, kad ji tokia pati bus ir Žeimelyje.
Tad ilgų metų diskusija ir kova dėl maisto kokybės, panašu, artėja prie apčiuopiamų rezultatų. Tikiuosi, kad Europos Komisija, po kruopščiai atliktų tyrimų galės pasiūlyti teisinį reguliavimą, nukreiptą į vartotojų apsaugą Europos Sąjungoje!" - socialiniame tinklė rašė politikė.
Ji pripažino, kad gamintojai teigs, kad taip orientuojamasi pagal valstybių, regionų ypatumus. Sakys, kad vienur vanduo vienoks, todėl ir gėrimas gaminamas kitaip.
„Čia mes nekalbame apie tai, kad žmonės vienose valstybėse labiau mėgsta kavą su pienu, o kitose – tiesiog juodą. Mes kalbame apie tai, kad kai perkam tam tikro ženklo prekę, tikimės, kad ji bus visur vienoda – ir Austrijoj, ir Švedijoje, ir Lietuvoje", - situaciją komentavo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Kuo lietuviai skiriasi nuo olandų?“
Socialdemokratas Algirdas Sysas žodžių į vatą nevyniojo ir teigė situaciją vertinantis itin blogai. „Įdomu būtų susipažinti konkrečiau su tuo, ko mums neįdeda arba įdeda per daug. Ar čia daugiau popieriaus dešroje, ar ko?“, - ironizavo politikas.
Tačiau surimtėjęs jis sakė, kad jei yra kalbama apie vieninga rinką, kapitalo, darbo jėgos ir prekių laisvą judėjimą, garsiems prekių ženklams taip elgtis nėra etiška. „Kuo lietuvaičiai, lenkai ar latviai yra prastesni už vokiečius ar olandus? Ar pas juos labiau išvystyti skonio receptoriai?“ - retoriškai klausė A.Sysas.
Tai, kad į Lietuvą patenkančios prekės skiriasi nuo tų, kurios yra parduodamos užsienyje, A.Sysas pavadinimo blogu ir skandalingu dalyku ir teigė, kad norėtųsi, kad atsirastų vieninga prekių tikrinimo metodika bei tokie dalykai nesikartotų.
„Reikia kelti triukšmą, gerąja prasme, parodyti, kad mes irgi norime paragauti, ką valgo olandai“, - šyptelėjo politikas.
Tarp produktų, kurių sudėtis skyrėsi, galima rasti šias maisto prekes: sausainius „Milka Choco Cookies“, sojų gėrimą „Alpron Soya original“, šaltąją persikų arbatą „Nestea“, gėrimą „Lipton“, spragintų auksinių kukurūzų dribsnius „Kellogg's corn Flakes“, bulvių traškučius „Lays salted“, mažiau saldžius dribsnius su šokoladu „Vitalis“, „Nutella“ su lazdynų riešutais, padažą „Uncle Ben's sweet and sour“, jogurtą „Activia“ su braškėmis, tuno pjausnį „Rio mare“, tirpiąją kavą „Nestle nescafe gold“, juodąją arbatą „Lipton Yellow label tea“.
