Prieštaravimai jau šalinami
Klaipėdos jūrų uosto plėtrą, įskaitant ir numatomo išorinio uosto statybą Melnragėje, koordinuos Vyriausybės nutarimu sudaryta projekto koordinacinė grupė.
Taip sutarta Klaipėdoje viešėjusio premjero S.Skvernelio, susisiekimo ministro Roko Masiulio, Klaipėdos savivaldybės ir KVJU direkcijos vadovų susitikime.
"Sutarėme artimiausiu metu Vyriausybės nutarimu ar potvarkiu sudaryti koordinacinę grupę, kaip buvo padaryta Klaipėdoje statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Visi sprendimų priėmėjai ir periodiškai rinksis ir žiūrės, kokia yra pažanga kalbant apie patį projektą, apie jo valdymą ir sprendimų priėmimą", – po susitikimo su KVJU direkcijos ir uostamiečio vadovais pareiškė S.Skvernelis
Šiemet KVJU plėtojimo taryba pritarė maksimalios Klaipėdos jūrų uosto plėtros abiem kryptimis - į Baltijos jūrą ir į Kuršių marias - koncepsijai, tuo tarpu miesto savivaldybė pasisako už nuosaikesnį variantą, siūlo išnaudoti visas esamas erdves, iškelti kai kurias senas įmones.
Liepą Klaipėdos savivaldybės taryba pritarė miesto bendrojo plano keitimo variantui, o jame bent jau artimiausią dešimtmetį nenumatytas joks išorinis uostas Melnragėje, kurį į savo planus yra įtraukusi KVJU direkcija.
Kalbėdamas apie įtemptus uosto ir miesto santykius valstybės interesų kontekste S.Skvernelis pažymėjo, kad prieštaravimai šalinami, principinis abiejų pusių bendras sutarimas, kaip veikti ranka rankon, esą jau yra.
Uostą pavers akcine bendrove
„Tačiau būtina numatyti, kaip pati miestą realiai įtraukti į uosto reikalų valdymo, sprendimų priėmimo, ekonominės grąžos gavimo procesus“, - sakė premjeras.
Kaip teigiamą glaudesnės sąveikos ir bendradarbiavimo pavyzdį S.Skvernelis įvertino Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko įtraukimą į KVJU valdybą.
Susitikime paliestos ir jūrų uosto valdymo problemos – specialiosios valstybinės įmonės statusą įgijusią KVJU direkciją norima paversti akcine bendrove, mokančią dividendus valstybei. Kol kas visas iš rinkliavų ir iš žemės nuomos gaunamas pelnas investuojamas tik į uosto plėtros projektus.
„Nepamirškime, kad daugiau kaip 15 proc. KVJU direkcijos pelno per įvairius projektus atitenka Klaipėdai. Savivaldybė irgi galėtų tapti uosto akcininke. Reikia pasverti, koks dalyvavimas ir koks uosto veiklos modelis miestui būtų naudingesnis", – kalbėjo susitikime dalyvavęs susisiekimo ministras R.Masiulis.
Klaipėdos jūrų uosto plėtrai numatomos valstybės investicijos dividendų pavidalu galėtų būti nukreiptos ir į kitus projektus. Pasak R.Masiulio, taip atsitiktų, jeigu nebūtų įgyvendinama transportininkų siūloma maksimali uosto plėtra, jeigu žadamos didžiulės investicijos klaipėdiečiams būtų nepageidautinos.
Pertvarkant KVJU valdymą, reikėtų pakeisti ne vieną juridinį aktą, tarp jų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą – pataisos jau rengiamos.
Priminė ir netęsėtus pažadus
"Šiandien išgirdau aiškius premjero žodžius ir mintis apie galimus veiksmus, žingsnius, kaip miestą ir savivaldybę padaryti suinteresuotais uosto plėtros scenarijaus sąjungininkais. Nenorėčiau konkretizuoti formų, bet kryptis yra daugiau nei perspektyvi", - susitikimo rezultatais džiaugėsi V.Grubliauskas.
KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus susitikimą įvardijo kaip istorinį įvykį: "Keturiolika metų diskutavome, o šiandien jau sutartinai kalbame apie uosto perspektyvas 25–50 metų į priekį. Jį plėtojant bus sprendžiamos laivų įplaukos kanalo ir molų rekonstravimo problemos - esame gerame kelyje, kuriame uosto ateitį keleriems šimtmečiams į priekį".
Po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje S.Svernelis sulaukė įvairių klausimų dėl uosto plėtros. Melnragės bendruomenės atstovai primygtinai reikalavo valstybės garantijų, kad statant naująjį įšorinį uostą šalia gyvenamųjų kvartalų nenukentėtų paplūdimiai, miškai, žmonių gerbūvis, nenuvertėtų jų būstai.
Su Klaipėdos uosto plėtra susijusius, bet neįgyvendintus Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžų rekonstravimo projektus S.Skvernelis vadino ankstesnės vyriausybės palikimu: „Nesijaučiame atsakingi dėl to, tai, ką žadėjo ir nepadarė kiti. Nenusišaliname nuo problemų, mūsų vyriausybė kitokia - kas reikalinga, bus padaryta“.
R.Masiulis pranešė, kad jau rengiami nauji ir gerokai pigesni probleminių Klaipėdos žiedinių sankryžų modernizavimo techniniai projektai.
Merui uostas prie namų nebaisus
Melnragėje su šeima įsikūrusiam V.Grubliauskui teko gintis gynėsi nuo įtarimų, kad jis neva asmeniškai nusiteikęs, netgi suinteresuotas stabdyti Klaipėdos uosto plėtros į šiaurę projektus.
Meras patikino nesibaiminąs dėl planų šalia jo ir kitų melnragiškių namų statyti naują giliavandenį uostą. Tai, pasak jo, niekaip nėra susiję su savivaldybės pozicija ir bendrojo miesto plano sprendiniais, kuriuose siūlomi nuosaikesni uosto plėtros variantai.
„Specialiai nusišalinau nuo Melnragės bendruomenės veiklos, kad nekiltų jokių įtarimų. Jūrų uosto plėtros perspektyvas aš vertinu pirmiausia kaip viso miesto vadovas, o ne kaip melnragiškis“, - aiškino V.Grubliauskas.
KVJU bendrasis planas, numatantis maksimalią Klaipėdos jūrų uosto plėtrą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje su išoriniu uostu Melnragėje, turėtų būti patvirtintas iki šių metų pabaigos.
