Jautė spaudimą balsuoti
Netrukus po to, kai R.Šimašius paskelbė nutraukiantis koalicijos su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščioniais demokratais (TS-LKD) sutartį, prabilo jo vadovaujamos liberalų frakcijos nariai. Jie įsteigę atskirą grupę frakcijoje ir prabilo apie pasitraukimą į opoziciją.
Atrodo, kad trečiadienį vykęs balsavimas dėl A.Vaitkunskienės atleidimo buvo dar viena vinis į frakcijos karstą. Apie pasitraukimą į opoziciją galvojantis Vidmantas Martikonis sakė, kad nepritarė R.Šimašiaus norui atleisti administracijos direktorę.
„Nepritariu tokiems veiksmams, kai daromas spaudimas tarybos nariams, kad balsuotų taip, kaip meras liepia ar nori. Tai ir skatina atsitraukti nuo mero.
Tas užsispyrimas, kai, nors ir matoma, kad nėra daugumos palaikymo, bet norima kažkokį mero komandas vykdantį žmogų pasistatyti administracijos direktoriumi, o mes jau matėme, ką reiškia kišeninis direktorius“, – kalbėjo V.Martikonis.
Jis teigė, kad jau artimiausiu metu, gal net ir per savaitę, turėtų paaiškėti, ar liberalų frakcija savivaldybėje liks su dabar turimais 15 narių, ar ne. V.Martikonis pridūrė, kad per tiek laiko jis ir tos pačios pozicijos besilaikantys kolegos turėtų nuspręsti, ar traukiasi į opoziciją, ar reikia kurti atskirą frakciją.
Tarybos narys teigė, kad tokios pat nuomonės kaip jis laikosi Mindaugas Mačernis, Šarūnas Skučas. Taip pat patikino, kad prie jų jau planuoja prisidėti daugiau liberalų frakcijos narių, tačiau pavardžių minėti kol kas nepanoro.
Tiesa, kad frakcija visiškai sugrius, galimybė maža, nes jai užtenka trijų žmonių. Paklaustas, kas lauks valdančiosios daugumos, V.Martikonis buvo lakoniškas: „Jos ir dabar nėra.“
Dėl sprendimų nesitarė
Kartu su V.Martikoniu grupę frakcijoje įsteigęs Š.Skučas teigė, kad šiuo metu jie vis dar yra liberalų frakcijos nariai, o jų minimos grupės nariai priima sprendimus pagal sąžinę, net jei jie ir prieštarauja daugumos nuomonei.
Š.Skučas tikino nepritaręs nei mero sprendimui nutraukti koaliciją su konservatoriais, nei norui atleisti A.Vaitkunskienę.
„Manau, kad konservatoriai buvo geri partneriai. Su manimi niekas nesitarė, ar nutraukti koaliciją. Aš tik sužinojau, kad mūsų frakcija nusprendė nutraukti koaliciją su konservatorių frakcija. Ir viskas“, – kalbėjo Š.Skučas.
Nors R.Šimašius užsispyręs teigė, kad konservatoriai nebuvo geri koalicijos partneriai, Š.Skučas sakė, kad įsiklausius vieniems kitų, pasistengus atsižvelgti į partnerių norus ir siūlymus koalicija galėjo sėkmingai dirbti.
„Aš negaliu pasakyti, kokiame ratelyje ten priimami esminiai sprendimai, bet su manimi ar mūsų grupės nariais tikrai nebuvo derintas nei konservatorių pašalinimas iš koalicijos, nei bandymas atleisti A.Vaitkunskienę iš pareigų.
Kai ne vieną kartą pamatai, kad esminiai sprendimai priimami be tavęs, apie tai pasikalbi ir tikiesi supratimo, jog visi nariai turi teisę pasakyti savo nuomonę. O staiga išgirsti, kad dar vienas svarbus sprendimas padarytas be tavęs, tada supranti, kad kaip ir esi frakcijoje, bet nesi komandos narys. Yra siauras ratelis, priimantis sprendimus“, – piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Š.Skučas.
Kalbėdamas apie administracijos direktorę A.Vaitkunskienę Š.Skučas sakė nematantis jokių priežasčių, dėl kurių ji negalėtų toliau eiti šių pareigų.
Jam įtarimą sukėlė tai, kad R.Šimašius įsitikinęs, jog dar kartą teikiant tarybai siūlymą A.Vaitkunskienė tikrai bus atleista. Š.Skučas mano, kad tai gali reikšti du dalykus: arba meras ką nors pažadėjo kitiems tarybos nariams už jų balsus, o tai, pasak jo, panašu į prekybą balsais, arba posėdis bus tyčia sušaukiamas nepatogiu metu, kad kuo mažiau tarybos narių galėtų dalyvauti.
Mero užduotis – suvaldyti chaosą
Vilniaus miesto vicemeras Gintautas Paluckas pats yra buvęs savivaldybės administracijos direktoriumi, jį taip pat norėta atleisti – net tris kartus, atviru balsavimu.
„Nepaisant to, meras yra atsakingas ir tai yra jo teisė – reikšti nepasitikėjimą, siūlyti vieną ar kitą kandidatą užimti vieną ar kitą politinę poziciją. Jam tai numato įstatymas“, – teigė G.Paluckas.
Jo nuomone, to, kad nepavyko atleisti A.Vaitkunskienės, nereikėtų laikyti mero valdžios silpnumo požymiu. Vis dėlto socialdemokratas pripažino, kad R.Šimašiui dabar kilo rimta užduotis – suvaldyti susidariusią situaciją.
Pasak G.Palucko, tai, kad savivaldybėje tvyro chaosas, jau yra ne nuomonės klausimas, o faktas, kita vertus, aiškinantis politinius santykius chaoso yra visada. Vis dėlto jis pabrėžė, kad būtent merui tenka užduotis suvaldyti kilusį triukšmą.
„Manau, visi gali objektyviai pripažinti, kad teikiant siūlymą, neatleidžiant, po to vėl, matyt, teikiant siūlymą ir kitame posėdyje svarstant politinis chaosas yra. Kaip sakau, visi tokie politiniai perskirstymai, pertvarkymai visada yra lydimi ir asmeniškumų, ir politinių oponentų aktyvaus veikimo.
Faktas, kad šiuo metu esama politinio chaoso. Ėmusis iniciatyvos performuoti valdančiąją koaliciją kai kurie etapai buvo įveikti lengviau, kai kurie sudėtingai – mero užduotis suvaldyti situaciją. Tikėkimės, kad jis tai ir padarys“, – sakė vicemeras.
Politinis pralaimėjimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Mindaugas Jurkynas sakė, kad nepavykęs R.Šimašiaus planas atleisti A.Vaitkunskienę rodo, jog liberalai neturi daugumos, o tai yra vienas iš pirmųjų rimtų mero pralaimėjimų.
„Jeigu tą daugumą meras suburs, tokių pralaimėjimų nebebus. Dabar tai tiesiog politinis pralaimėjimas. Pralaimėtas mūšis, bet ne karas“, – sakė M.Jurkynas.
Paklaustas, ar R.Šimašius vis dar kontroliuoja padėtį savivaldybėje, jis sakė, kad kol nėra didelio konflikto ir kol turi didžiausią frakciją, meras turi visas galimybes burti bendraminčius, lipdyti koaliciją ir taip stiprinti savo poziciją.
Kalbėdamas apie tai, kodėl merui nepavyko atleisti A.Vaitkunskienės, profesorius teigė, kad galimi du scenarijai: arba jis nepadarė namų darbų dėl daugumos surinkimo, arba kas nors, kas pažadėjo paramą balsuojant, apsigalvojo.
„Bet kuriuo atveju daugumos sulipdymas šiam sprendimui nesuveikė ir reikia ieškoti kitokių priežasčių, asmeniškumų ar ko norskito. Administracijos direktorės neatleidimas rodo, kad mero dauguma nėra dauguma ir, ko gero, virsta ja tik tam tikrais atvejais.
Manau, merui reikėtų turėti garantuotą, stabilią daugumą ir tik tada bandyti pasiekti sprendimą. Kai jos nėra, gali būti pralaimėjimų“, – kalbėjo VDU profesorius.
Paklaustas, ko R.Šimašiui šiuo metu geriausia imtis, M.Jurkynas atsakė, kad meras turi būti politinis lyderis ir būtinai suburti daugumą, nes tik jos padedamas gali priimti reikalingus sprendimus.
„Reikia žiūrėti, kiek rinkimų pažadų tesima ar ištesėta, nes jei neištesės, neturės daugumos. Vienas lauke – ne karys“, – komentavo VDU profesorius.
Pasidalijo įrašu
Susisiekti su R.Šimašiumi naujienų portalui lrytas.lt kol kas nepavyko.
Tiesa, trečiadienio vakare jis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė: „Esu atleidęs nemažai žmonių. Ir visada laikiausi paprasto principo – atleidžiamas žmogus tau ne priešas, nesvarbu, ar blogai dirbo, ar įvedinėjo destrukciją, ar nesutarė su kolegomis, ar tiesiog juo negali pasitikėti.
Šio principo ir toliau laikysiuosi. Net jei pastaruoju metu gyvenimas pametėja pamokas, kurios verstų elgtis priešingai.
Visada pasiūlau išsiskirti gražiuoju, aptariant sąlygas ir tolimesnio bendravimo principus. Visada įsivertinu ar nėra srities, kur atsiskleistų žmogaus gerosios savybės, ir nebujotų blogosios, visada išnaudoju galimybes vardinti geras savybes prieš įvardinant bjauriąsias.
Su Alma Vaitkunskiene irgi teks atsisveikinti. Esu vilniečių tiesiogiai išrinktas meras, ir mano svarbiausia pareiga užtikrinti, kad miestas judėtų pirmyn. Yra galimybė turėti modernų, sąžiningą ir atvirą administracijos vadovą, priešingybę sovietmečio nomenklatūrinėms tradicijoms, tad padarysiu viską, kad ta galimybė taptų realybe.
Suprantu, kad opozicija čia atrado puikią galimybę stabdyti darbus Vilniuje ir įvelti visus į politinių triukų žaidimus. Deja, jie pamiršta, kad Tarybos narių tikslas turėtų būti ne artėjantys rinkimai (o jie artėja visada – net ir pirmąją kadencijos dieną), o Vilniaus problemų sprendimas ir ateities kūrimas.
Tas porą prarandamų savaičių atidirbsime įjungę spartesnį tempą, neabejoju. O toks bus įmanomas tik tada, kai vienose svarbiausių pareigų neliks mano pasitikėjimą praradusių ir opozicijai politinį kapitalą kraunančių asmenų.“
