Tačiau galima spėti, kad A.Verygos iš ministro kėdės neišvers. Reikėtų, kad nepasitikėjimą juo pareikštų bent 71 Seimo narys, o net visus interpeliacijos šalininkus sudėjus išeina tik 64 balsai.
Aišku, opozicija siekia papešioti valdančiųjų plunksnas, nors vargu ar ir pati tikisi atstatydinti A.Verygą. Kita vertus, interpeliacijos sumanymas neatsirado tuščioje vietoje. Pastaruoju metu kilo nemažai triukšmo, susijusio su sveikatos apsauga.
Pirmiausia neseniai susikūręs Medikų sąjūdis pareikalavo jau nuo kitų metų pradžios 30 proc. didinti gydytojų ir slaugytojų algas, nustatyti normalų darbo krūvį, sudaryti sąlygas kvalifikacijai kelti, numatyti tvirtesnes socialines garantijas ir net užsiminė apie streiką.
Labiau nevykusią valdžios reakciją į šiuos medikų reikalavimus sunku sugalvoti. Premjeras S.Skvernelis pavadino tai šantažu ir, žinoma, tik šliukštelėjo žibalo į ugnį.
Tuo pat metu lyg tyčia kilo sumaištis vaistinėse, kai vaistininkai puolė reikalauti receptų tokiems vaistams, kuriuos ne vienus metus pardavinėjo visai laisvai. Dar ir siūlė klausti A.Verygos, kodėl kilo toks chaosas. Be abejo, eilės poliklinikose dar labiau išaugo, kai, negavę įprastų vaistų, pacientai plūstelėjo pas gydytojus.
Matyt, čia nevertėtų ieškoti kokio nors farmacininkų sąmokslo prieš ministrą. Juk nieko nauja jis nesugalvojo, tik įteisino vadinamųjų slaptų pirkėjų – kontrolierių, tikrinančių, ar vaistinės laikosi nustatytos vaistų pardavimo tvarkos, veiklą.
Kontrolieriai dar nepasirodė, o vaistinės jau ėmė dirbti taip, kaip reikia pagal nuo neatmenamų laikų nustatytą tvarką, ir iš karto kilo chaosas.
Ar galima tvirtinti, kad patys reikalavimai – absurdiški ir be receptų pardavinėtiems vaistams jų nereikia? Tvirtai taip teigti vargu ar galima, nes gal tikrai žmonės per dažnai gydosi patys, naudoja per daug medikamentų ir taip daro žalą sveikatai.
Bet nėra abejonių, kad sveikatos apsaugos valdininkai nenumatė, kokios bus vien sprendimo slapta tikrinti vaistines pasekmės, iš anksto neįspėjo žmonių, kad be recepto negaus iki tol laisvai pardavinėtų vaistų, visiškai nepasirengė antplūdžiui poliklinikose.
Ministerija skubiai žengė žingsnį atgal – paskelbė, kad pusmetį vaistinės nebus baudžiamos už tvarkos pažeidimus. Jau žadama netaikyti nuobaudų ir medikams, nespėjantiems laiku priimti pacientų.
Gal išties geriau aklai neužsispirti ir atsitraukti.
Kad ir kaip būtų, ministro greičiausiai laukia interpeliacija. Juo labiau kad elektroninio recepto sistema šlubuoja, eilės pas gydytojus – didžiulės, medikai skundžiasi biurokratizmu, o pacientai – dėmesio stoka ir vaistų brangumu.
Interpeliaciją rengianti opozicija ketina pateikti A.Verygai ir daugiau klausimų – kaip antai, kodėl sveikatos apsaugos sistema tampa darboviete valdantiesiems artimiems politinio pasitikėjimo asmenims arba kodėl ministerija spaudžia jai pavaldžių įstaigų vadovus trauktis iš pareigų.
Neseniai „Lietuvos rytas“ paskelbė pokalbio įrašo stenogramą, kaip A.Verygos patarėja, buvusi Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotoja N.Černiauskienė, kone šantažavo Panevėžio ligoninės vyriausiąjį gydytoją I.Dorošą, kad jis pats pasitrauktų iš posto.
Bet ar galima tikėtis, kad interpeliacija ministrui nebus vien politinio pasistumdymo spektaklis ir duos kokios nors naudos medikams ir visuomenei?
Tokių vilčių yra, nes jau ir premjeras S.Skvernelis, regis, keičia toną, prakalbo, kad galima derėtis dėl algų medikams didinimo kitąmet greičiau ir labiau, nei A.Veryga buvo sutaręs su Lietuvos gydytojų sąjunga.
Anksčiau žadėta medikams algas kelti apie 15 proc. tik nuo 2018-ųjų liepos mėnesio, o dabar užsimenama apie ankstesnį terminą, prabilta apie 20 procentų.
Tam vien kitąmet reikėtų papildomai paskirti 120 mln. eurų, bet Vyriausybė jau nesako, kad neįmanoma rasti tiek pinigų.
Žinoma, tai gerokai mažiau, negu siekia Medikų sąjūdis, reikalavęs iškart didinti algas kone trečdaliu, o artimiausiais metais dar 50 proc., kad Lietuvoje gydytojai ir slaugytojai uždirbtų savo profesijos ES vidurkį.
Šitokiems reikalavimams tenkinti vien kitąmet prireiktų apie 210 mln. eurų, o ES vidurkiui pasiekti gal būtų negana ir milijardo. Medikų pavyzdžiu jau seka ir mokslininkai, pedagogai, kultūros darbuotojai.
Beje, ar yra viešojo sektoriaus darbuotojų Lietuvoje, kuriuos tenkina algos?
Suprantama, 1500 eurų vidutinė gydytojo ir 750 eurų slaugytojo alga per maža ir turi būti keliama, o dar ir vidurkis neretai slepia labai neproporcingą uždarbį. Kita vertus, reikėtų būti realistais.
Algos labiausiai rūpi patiems medikams, o jų pacientams – paslaugų kokybė, bet tai susieti dalykai. Ir kyšininkavimo ligoninėse būtų mažiau, ir dėmesio ligoniams daugiau, jeigu gydytojai uždirbtų tiek, kad jiems nereikėtų plėšytis per kelias darbovietes ar imti padėkų vokeliais.
Regis, sveikatos apsaugai bus ieškoma ir pinigų, bet daliai jos ligų gydyti pirmiausia praverstų sveikas protas.
