Diskusijoje „Visi taškai ant „i“: seksualinis priekabiavimas yra diskriminacija“ žmogaus teisių gynėjai, psichologai ir politikai kalbėjosi, kaip šią situaciją išspręsti. Ir kaip nemalonų dėmesį atskirti nuo flirto.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Mintautė Jurkutė tikino, kad jų tarnyba gauna itin mažai skundų dėl seksualinio priekabiavimo.
„Suprasdama problemos latentiškumą ir su kokia visuomene ir klimatu aukos susiduria, mūsų tarnyba gauna labai mažai skundų ir kreipimusi. Tai rodo, kad problema yra trejopa. Pirma, galbūt kartais net neatpažįstama, kad susiduriama su priekabiavimu. Antra, net ir atpažinusios aukos nežino, kur kreiptis. O, trečia, net žinodamos, kad gali tai padaryti, jos nesikreipia“, – priežastis įvardijo M.Jurkutė.
„Mes norėtume, kad skundai pasipiltų“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.
Užaugame nuolat kalti
Psichologas Linas Slušnys tikino, kad viešai prabilti apie įvykusį seksualinį priekabiavimą yra tolygu gyvenimo krizei.
„Žmonės, ateinantys pasikalbėti apie savo patirtį, pirmuoju sakiniu patikina, kad negali su tuo gyventi. Antras sakinys jau būna savęs kaltinimas. Moterys sako, kad nesugebėjo savęs apginti, apsaugoti. Ir trečias žingsnis būtų pasiekti tą stadiją, kai pasiryžti pasakyti, kas yra įvykę“, – su jo darbo praktikoje susiduriamu procesų eiliškumu supažindino L.Slušnys.
Jo teigimu, aukos bijo kalbėti ne tik dėl galimo artimos aplinkos smerkimo, bet ir dėl visuomenės dėmesio ir kritikos.
„Mes esame šalis, kuri stokoja bendrosios inteligencijos. O mokyklose mes užaugame nuolat kalti. Jei vaikas netinkamai elgiasi, kas dėl to kaltas? Vaikas dažniausiai, nes turi tėvus, kurie jo neauklėja. Bet mokykla niekada nėra kalta. Su tokiu susigūžusio žmogaus principu mes užauginame žmogelį. O šis ilgainiui virsta suaugusiu žmogumi ir tą jausmą nešasi“, – pasakojo psichologas.
Jo teigimu, suklysti mūsų visuomenėje nėra leidžiama. „Tas atsivėrimas turbūt ir yra tai, kad auka pasakys, kad pati „durna“, kad ėjo ir pasidavė. O prabilusi dar turbūt pasakys ir tai, kad „durna“, kad pasakė apie tai garsiai“, – dabartinę situaciją vertino L.Slušnys.
Taip pat užsiminė, kad pats asmeniškai susiduria su atvejais, kai seksualinį priekabiavimą patiria ir vyrai. Tačiau vengia apie tai prabilti bijodami visuomenės reakcijos.
„Mes esame serganti visuomenė, ligota. Ir didelio optimizmo aš neturiu“, – sakė psichologas.
Kalbėti gėda
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyr. patarėja Laima Vengalė-Dits priminė, kad, norint kreiptis į atsakingas institucijas dėl tokio elgesio, tai galima padaryti, nes mechanizmai puikiai veikia.
„Pačios turėtume ginti savo teises, kur nors kreiptis, viešinti tokius atvejus. Bet tiesiog neišdrįstame to padaryti. Gal darbo aplinkoje kolega vienaip ar kitaip pasižiūrėjo. Mechanizmai yra ir jie veikia“, – sakė L.Vengalė-Dits ir priminė įstatymo pakeitimą, kuris buvo pradėtas nagrinėti po parlamentaro K.Pūko skandalo. Priėmus įstatymą seksualinis priekabiavimas yra uždraustas ir darbo pokalbių, ne tik paties darbo metu.
Tačiau nors mechanizmai veikia, aukos bijo apie tai kalbėti. L.Vengalė-Dits papasakojo ir naujausią atvejį, kai susidūrė su šia problema.
„Sulaukėme anoniminio skundo apie įvykius, kurie vyksta viename prekybos centre, nesakysiu, kuriame mieste. Susisiekusi moteris sakė, kad prie jos nuolatos seksualiai priekabiauja apsaugos darbuotojai, kiti kolegos, ir tai vyksta jau daug metų. Ir aš susisiekiau su ta moterimi, siūliau pradėti tyrimą. Bet ji kategoriškai atsisakė apie tai kalbėti. Ji sakė, kad nenori patirti pažeminimo iš kolegų. Nenori, kad sužinotų vyrai, bendradarbiai, nes tai yra gėda. Ji vengė pasakyti bet kokią informaciją“, – sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ir pridūrė, kad prabilti apie tokias patirtis trukdo „nereali baimė“.
Prasideda nuo liemenėlių tampymo mokykloje
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė tikino, kad susitaikymas su seksualiniu priekabiavimu ir merginų priimamas aukos vaidmuo prasideda dar mokykloje.
„Kodėl yra tokia didžiulė gėda kreiptis kur nors? Todėl, kad kai mes patiriame pirmus pasikartojančius reiškinius mokykloje, niekas į tai dėmesio nekreipia. Akivaizdu, kad švietimas turėtų vykti visais lygiais, nuo darželio iki pačių pedagogų. Bet vyksta nuolatinis grabinėjamas, kai merginoms pradeda augti krūtys, liemenėlės tampymas ir panašūs dalykai.
O iš mokytojų reakcija dažniausiai tokia: „O, vaikai saugo, jau flirtuoja.“ Todėl labai svarbu, kad tiek švietimo įstaigų, tiek darbdavių tikslas būtų turėti tam tikrą politiką, kuri užtikrintų seksualinio priekabiavimo prevenciją“, – tikino ekspertė.
„Būtų gerai, jei darbdavys turėtų nuolat užtikrinti, kad seksualinio priekabiavimo jo įmonėje nepatiria niekas“, – sakė Žmogaus teisių centro vadovė. Jos teigimu, tai užtikrintų nuolatinę priežiūrą ir dėmesį tokioms galimoms situacijoms.
Tam pritarė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyr. patarėja L.Vengalė-Dits. Ji patikino, kad kai kuriose užsienio kapitalo įmonėse yra nustatomos tam tikros elgesio taisyklės.
„Nurodoma, kaip bendrauti, kada spausti ranką, ar skambinti po darbo valandų, kaip kalbėti ir panašiai. Tai būtų pirmoji priemonė, kuri galėtų padėti“, – tikino ji.
Kada jau ne komplimentas?
Diskusiją moderavusi Lygių galimybių centro direktorė Margarita Jankauskaitė tylias kalbas apie patirtą seksualinį priekabiavimą palygino su sovietmečio neformaliais pokalbiais namų virtuvėse.
„Sovietmečiu virtuvėje buvo keliami rezistencijos klausimai, o dabar kalbame apie tai, ką patyrėme“, – sakė M.Jankauskaitė.
Tam pritarė ir B.Sabatauskaitė ir pabrėžė, kad dažniausiai moterys, susidūrusios su nenorimi dėmesiu, sutrinka, tačiau nieko aiškiai nepasako. „Pripažinkime, dažniausiai numykiame, bandome išvengti tos situacijos. Kiek iš mūsų atsisuka ir pasako, kad taip elgtis nėra profesionalu, jei mes kalbame apie darbinius santykius.“
Ji atrėmė ir argumentą, kad dabar, sprendžiant, kaip yra tinkama bendrauti darbo vietoje, net nebebus galima pasakyti komplimento, nes jis iš karto bus priimtas kaip priekabiavimas.
„Bet mes visi gebame atskirti, kada komplimentas tampa labai seksualizuotas“, – tikino ekspertė.
Š.Bartas ir K.Pūkas pabrėžė problemą
Seimo narė liberalė Aušrinė Armonaitė, Seimo laikinosios Moterų grupės pirmininkė, pabrėžė, kad negalime nepastebėti, kad situacija gerėja.
„Man atrodo, kad visuomenės tolerancija tokiam elgesiui vis mažėja. Bet viešojoje erdvėje tarp visų pozityvių pareiškimų apie pastaruosius skandalus dėl seksualinio priekabiavimo buvo ir nepasitenkinimo. Aš jaučiu, gal aš ir rožiniame pasaulyje gyvenu, bet tolerancija tikrai mažėja“, – sakė parlamentarė.
„Teisiniai įrankiai yra, bet viskas labai priklauso nuo tų žmonių, kurie dirba šioje srityje. Priklauso nuo jų supratimo. O tai, kas vyksta dabar Seime, yra mūsų visuomenės veidrodis“, – sakė politikė.
Ji tikino, kad visuomenės reakcija į seksualiniu priekabiavimu apkaltintą kino režisierių Šarūną Bartą ir parlamentarą Kęstutį Pūką parodo, kad tai yra problema.
B.Sabatauskaitė pritarė, kad tokios visuomenės dėmesio sulaukusios istorijos yra itin svarbios. „Daug reikšmės turės ir tai, kaip pasibaigs K.Pūko ar Š.Barto istorija“, – sakė B.Sabatauskaitė.
Ekspertė taip pat pabrėžė, kad po tokių skandalų, kai visuomenės dėmesio centre atsiduria seksualinio priekabiavimo problemos, didesnės institucijos turi parodyti pavyzdį ir nustatyti tam tikras taisykles. „Tai būtų pozityvus pavyzdys, kad būtų daromi mokymai“, – sakė ekspertė.
