Partijos lyderis A.Zuokas teigė, kad tokiu sprendimu siekiama reanimuoti liberalias idėjas.
„Ne gėda būti liberalu“
„Kažkada vienas pirmųjų Lietuvos liberalų, Tautinės giesmės autorius, Vincas Kudirka yra pasakęs: „Ne gėda būti lietuviu“. Dabar, kai Lietuvoje liberalios idėjos sutalpintos į degtinės dėžutę ir prokurorų kaltinimo aktą, turime imtis atsakomybės ir garsiai pasakyti: nėra gėda būti liberalu. Turime priminti Lietuvos visuomenei mūsų pasiekimus ir parodyti, kad yra ir kitokie liberalai.
Yra liberalai, kurie žino, kad Adamas Smithas ne tik padėjo pamatus laisvos rinkos pagrindams, bet kartu parašė genialų traktatą apie etiką. Yra liberalai, kurie sutinka, kad galima susitarti dėl bendrojo gėrio. Yra liberalai, kurie nesupriešina visuomenės ir asmens, ir kurie tautiškumą yra įtraukę į savo programą. Mes, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), esame Lietuvos liberalų sąjungos darbų tęsėja, todėl, šiuo liberalams ypač sunkiu laikotarpiu, teisingas ir prasmingas sprendimas susigrąžinti istorinį mūsų organizacijos pavadinimą“, – sakė A.Zuokas.
Partijos pirmininko pavaduotojas Žilvinas Šilgalis BNS sakė, kad partijos pavadinimo keitimas dar bus svarstomas suvažiavime. Anot Ž. Šilgalio, partija yra užpatentavusi norimą pavadinimą.
„Perregistravimas Teisingumo ministerijoje gal ir turės kažkoks būti, kadangi vis dėlto pavadinimas kitas, bet mes šitą pavadinimą esame užpatentavę ir dėl to jokių teisinių kliūčių mums nėra ir nebus“, – teigė Ž. Šilgalis.
Žodžio „laisvės“ pakeitimą į „liberalų“ partija vadina istorinio pavadinimo susigrąžinimu.
Šis pakeitimas pradėtas svarstyti pernai, tačiau dėl tuomet vykusių rinkimų į Seimą klausimas atidėtas. Siūlymą dėl partijos pavadinio susigrąžinimo tada inicijavo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) Vilniaus miesto skyrius ir jo pirmininkas Ž.Šilgalis bei ilgametis partijos narys, buvęs pirmininkas Gintautas Babravičius.
Ambicijos rinkimuose
Vykusio tarybos posėdžio metu taip pat buvo svarstytas partijos dalyvavimas 2019 m. rinkimuose.
Partijos taryba patvirtino, kad Lietuvos laisvės sąjungą (liberalai) dalyvaus Prezidento rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą. Partija priėmė sprendimą dalyvauti ir 2019 m. vykstančiuose savivaldybių Tarybų bei tiesiogiuose Merų rinkimuose.
Tarybos nariai iškėlė tikslą laimėti mažiausiai 7 merų pozicijas ir mažiausiai 80 partijos atstovų savivaldybių Tarybose. Taryboje nuspręsta pradėti aktyvų pasiruošimą artėjantiems rinkimams.
Partijos nariai A.Zuoko prašo apsispręsti apie prezidento rinkimus. „Partija priėmė sprendimą, kad dalyvausime Prezidento rinkimuose. Tačiau ar aš asmeniškai juose dalyvausiu, apie tai kalbėsime kitame tarybos posėdyje.
Diskusijos vyksta, partijos nariai prašo apsispręsti ir dėl mano kandidatūros prezidento rinkimuose. O galbūt remsime kandidatą, kurio vertybės, programa atitiks mūsų partijos įsitikinimus“, - kalbėjo politikas.
Vienas iš partijos taikinių savivaldos rinkimuose – Vilniaus mero postas.
„Rinkimų štabui iškeltas tikslas, kad septyniose savivaldybėse turėtume ir siektume mero balso ir turėtume ne mažiau kaip 80 tarybos narių per visą Lietuvą. Praeituose rinkimuose esame laimėje mero pozicijas penkiose savivaldybėse.
Realios galimybės yra Švenčionyse, Visagine, Pakruojyje. Buvo kalba, kad ir Vilniuje turėtume susigrąžinti mero postą“, - sakė A.Zuokas.
Lietuvos liberalų sąjunga įsteigta 1990 metų lapkričio 25 dieną. 2003 metų gegužę susijungus Lietuvos liberalų sąjungai, Lietuvos centro sąjungai ir Moderniųjų krikščionių demokratų partijai įkurta Lietuvos liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Dėl nesutarimų su A. Zuoku iš šios partijos atskilo dalis narių ir 2006 metų vasarį įkūrė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį, vėliau LiCS paliko ir pats A. Zuokas, jis įsteigė naują politinę organizaciją – Sąjungą „Taip“. 2014 metų liepą LiCS susijungė su šia sąjunga ir pasivadino Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai).
