„Iki šiol valstybė nekompensuoja žalos nukentėjusiesiems nuo smurtinių nusikaltimų, jeigu juos padaro nepakaltinami asmenys. Kaip rodo statistika, kasmet nepakaltinami asmenys nužudo po 4 ar 5 žmones ir padaro po 30–40 kitų smurtinių nusikaltimų. Siūlome, kad ir tokiais atvejais nukentėjusieji gautų finansinę valstybės paramą“, – pranešime spaudai sako teisingumo viceministrė Milda Vainiutė.
Įstatymo projekte taip pat siūloma, kad išmokama kompensacija nebūtų mažinama skiriamų pašalpų ar išmokų (laidojimo, laikino nedarbingumo pašalpos ir kt.) suma, nes tai nėra žalos atlyginimas. Pavyzdžiui, jeigu šiandien nukentėjusiajam, kurio artimasis buvo nužudytas, priklauso 3 tūkst. eurų išmoka, iš šios sumos būtų atimama 304 eurų dydžio laidojimo pašalpa.
Be kita ko, naujoje įstatymo projekto redakcijoje numatyta, kad prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 5 metus nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista žala, įsiteisėjimo. Šiuo metu įstatyme nustatytas 10 metų terminas.
Taip pat numatoma, kad priimtiems sprendimams dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo būtų suteiktas vykdomojo dokumento statusas. Tai reiškia, kad sumos iš nuteistųjų bus išieškomos be teismo sprendimo, aiškina Teisingumo ministerija.
Nukentėjusiesiems išmokamos sumos pataisomis nekeičiamos.
Didžiausia turtinė žala, išmokama iš minėto fondo tyčinių nužudymų bylose, siekia 3,8 tūkst. eurų, neturtinė žala – 4,56 tūkst. eurų.
Nukentėjusiems dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ar dėl smurtinio nusikaltimo nepilnamečiam asmeniui didžiausia turtinė žala siekia 3,04 tūkst. eurų, neturtinė – 3,8 tūkst. eurų. Jei padarytas kitas smurtinis nusikaltimas, didžiausias turtinės žalos dydis gali būti 2,28 tūkst. eurų, neturtinės žalos – 3,04 tūkst. eurų.
