Retas prie spalvingos lempučių girliandos pozuojantis žmogus susimąsto, kiek sostinėje yra garbaus amžiaus senjorų, nemačiusių pagrindinės miesto eglės daugiau nei 20 metų. Tačiau šiemet pirmąkart po ilgos pertraukos kelios dešimtys vienišų senolių gražiausia Europos egle galėjo pasigrožėti ne per televizoriaus ekraną.
Pavėžėjimo paslaugų platforma „Taxify“ kartu su savo partneriais bei žinomais žmonėmis Sandra Šerne ir Ieva Grybauskiene, Edvardu Žičkumi, Viktorija Šaulyte ir Juliumi Mocka, Tadu ir Liucina Rimgailomis, Vaida Česnauskiene ir kitais pirmadienio rytą padovanojo maltiečių globojamiems vienišiems seneliams galimybę gyvai pamatyti įspūdingiausią Europos žaliaskarę, pasivaikščioti po kvapais ir spalvomis užburiančią kalėdinę mugę, pasivaišinti karštu gėrimu bei gardžiais Liucinos Rimgailės pyragaičiais.
Neeilinė kelionė
Šios gražios ir šiltos akcijos sumanytojai tikisi, kad iniciatyva padėti vienišiems garbaus amžiaus žmonėms pajusti artėjančių Kalėdų dvasią užsikrės ir kiti tautiečiai. Juk daugelis nesusimąstome, kada paskutinį kartą kaimynystėje gyvenantys vieniši senoliai, galbūt netgi tėvai ar seneliai yra gyvai matę Kalėdų eglę, kada mieste gėrė karšto šokolado ar tiesiog puodelį kavos.
Maltiečių ryšių su visuomene specialistė Daiva Grikinienė pastebi, kad akcijų, į kurias būtų kviečiami dalyvauti ne tik savo jėgomis galintys atvykti senjorų klubo nariai, bet ir ypatingos globos reikalaujantys senoliai. yra vienetai.
„Dažniausiai sulaukiame kvietimų atvykti apsilankyti renginiuose ar pasivaišinti. Bet dauguma mūsų globojamų senjorų yra įkalinti namuose, turi sveikatos bėdų ar judėjimo negalią, jiems kur nors iškeliauti nėra taip paprasta. Todėl išvyka iš arti pamatyti Kalėdų eglutę buvo savotiškas iššūkis ne tik garbaus amžiaus žmonėms, bet ir patiems maltiečių savanoriams. Jiems reikėjo suruošti senjorams drabužius, avalynę, padėti apsirengti. Daugelis net nesusimąsto, kad išvyka į miesto centrą gali būti tokia pat sudėtinga, kaip ir į tolimą kelionę“, – pasakojo maltiečių ryšių su visuomene vadovė.
Įkvepianti diena
Akcijos sumanytojas „Taxify“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius neslėpė, kad artėjant kalėdiniam laikotarpiui su kolektyvu svarstė, ką gražaus ir gero gali nuveikti jų auganti įmonė.
„Pagalvojome, kad galime padaryti tai, ką „Taxify“ moka geriausiai – užtikrinti žmonių mobilumą mieste. Todėl natūraliai pirmiausia pagalvojome apie tuos, kuriems labiausiai trūksta mobilumo, kurie sunkiau juda, yra įkalinti namuose ir negali pamatyti pasaulio. Taip gimė mintis atvežti maltiečių globojamus vienišus senelius apžiūrėti gražiausios Europoje eglės bei padėti jiems įdomiai praleisti dieną. Norėjome atkreipti dėmesį, kad kartais vieniši seneliai jaučia daug didesnę socialinę atskirtį nei gyvenantieji senelių namuose“, – pasakojo „Taxify“ vadovas Lietuvoje A. Pacevičius, kurio sumanymu kelios dešimtys senjorų praleido šventišką ir įsimintiną dieną, kokios neturėjo daugiau nei du dešimtmečius.
Iš tiesų, kai kurie vieniši senoliai prie kalėdinės miesto eglės nesilankė nuo 1993-iųjų. Todėl daugeliui senjorų ši išvyka buvo kur kas daugiau nei tiesiog apsilankymas prie eglutės.
„Net nepamenu, kada buvau prie eglutės – tikrai labai seniai. Per televizorių pasižiūriu, ir viskas...“, – atviravo S.Šernės lydėta ponia Daiva.
„Svarbiausias dalykas yra pasibuvimas kartu, bendravimas, todėl labai dėkinga orgaizatoriams, kurie tai mums padovanojo“, – sakė akcijoje dalyvavusi ponia Birutė.
„Manau, tokios akcijos mus paskatina vienytis, todėl labai smagu buvo joje dalyvauti. Tikiu, kad tokie dalykai gali sujungti ne tik mus, dalyvaujančius akcijoje, bet ir visą Lietuvą“, – žavėjosi stilistė Viktorija Šaulytė. Jos draugas, kovotojas Julius Mocka šyptelėjo, kad bėgant metams vis labiau vertina bendravimą su artimaisiais, todėl dar prieš išvykdamas pas Maltos ordino globojamą senolę, susitiko su savo seneliu.
Stebi kaimynų šventes
Dauguma maltiečių globojamų senolių kenčia ne tik nepriteklių, bet ir vienatvę. Jie nesusilaukė vaikų, arba šie būna išvykę į užsienį, pamiršę ir apleidę savo tėvus ar patys yra neįgalūs ir negali pasirūpinti savo gimdytojais. Per žiemos šventes vieniši garbaus amžiaus žmonės jaučiasi ypač vieniši.
Viena maltiečių globojama senolė prisipažino, kad Kūčias visada sutinka kartu su kaimynais. Priešais esančio namo lange ji stebi prie stalo susirenkančią šeimą ir meldžia vienintelio dalyko – kad šeima neužtrauktų užuolaidų. „Stebėdama tą šeimą jaučiuosi ne vieniša, tarsi kartu sėdėčiau prie jų stalo“, – pasakojo senjorė.
Maltiečių globojamus savanorius per žiemos šventes dažniausiai aplanko tik savanoriai. Dauguma jų – panašaus garbaus amžiaus. Jie vieni su kitas susidraugauja ir tampa tarsi vienos šeimos nariais.
„Pavyzdžiui, vieną vienišą 94 metų senolį per šventes lanko kunigas, kuriam taip pat daugiau nei 90 metų. Kitam mūsų savanoriui yra 80 metų, jis vežioja senukams lauknešėlius. Todėl visus senjorus buriame į senjorų klubą ir skatiname jų savanorystę padėti kitiems. Tuomet senoliai jaučiasi reikalingi ir atsakingi. Išėję į pensiją jie nėra „nurašyti“, nes turi svarbių įsipareigojimų. Žmogui jaustis reikalingam labai svarbu. Tiek tam, kuris eina slaugyti, tiek tam, pas kurį ateina“, – sakė maltiečių ryšių su visuomene specialistė D. Grikinienė.
Ji pastebi, kad sovietmečiu buvo negailestingai sutraukyti bendruomenės ryšiai. Žmonės tapo susvetimėję. Todėl labai gražu, kad vėl kuriasi bendruomenės, keičiasi tautiečių mąstymas ir jie trokšta kam nors padėti.
„Kai prašome žmonių prisidėti prie mūsų „Maltiečių sriubos“ akcijos, visi galvoja, kad mes maisto atvežame tik per Kalėdas. Ne, mes renkame pinigus tam, kad galėtume visus metus maitinti vienišus senelius. Sunkiausia būna tuomet, kai surenkama mažesnė pinigų suma nei turime įsipareigojimų. Tuomet reikia sukti galvą, kuriam senoliui atsakyti, kad rytoj neatnešime sriubos. Seni žmonės labai prisiriša, labai viltingai žiūri į teikiamą pagalbą.
Todėl stengiamės ir kviečiame prie mūsų prisijungti kavines, valgyklas. Pavyzdžiui, turime kavinių, kurios kiekvieną dieną senelius vaišina po dienos pietų likusia sriuba. J. Basanavičiaus gimnazijos valgyklos vedėja įdeda likusią sriubą, kurią kelis kartus per savaitę vienišiems seneliams išnešioja gimnazistai.
Akmenėje valgykla atiduoda seneliams visą maistą, liekantį po pietų. Senoliai susirenka su stiklainėliais, kad galėtų nunešti maisto ir silpnesniems, negalintiems ateiti“, – apie maltiečių kasdienybę pasakojo D. Grikinienė. Ji taip pat vylėsi, kad tokios gražios iniciatyvos dažniau bus rengiamos ne tik prieš šventes, nes dažniausiai joms pasibaigus baigiasi ir aplinkinių dėmesys.
