Ministras teigia prasidėjus atrankai supratęs, kad taisyklės neužtikrina efektyvaus rezultato. Jo teigimu, buvo rizika, kad pretendentai sužinos klausimus, be to, jis pats norėjo turėti svaresnį žodį priimant galutinį sprendimą.
„Mes esame išsiuntę oficialiai Valstybės tarnybos departamentui savo pasiūlymus, kad leistų naudoti daugiau atrankos metodų, ne tik interviu, bet ir rašto užduotis, kurias taiko ir rinkoje veikiančios personalo atrankos įmonės, ir siūlėme, kad būtų suformuotas trumpasis ne mažiau trijų kandidatų sąrašas ir iš jo būtų galima (ministrui – BNS) priimti sprendimą“, – BNS penktadienį sakė aplinkos ministras.
Pasak K. Navicko, būtent konkurso dalyvių gausa lėmė, kad jis neįvyko. Konkursas buvo paskelbtas spalį, o atšauktas metų pabaigoje.
Pagal atrankos taisykles, ministro aiškinimu, konkurso komisijos nariai turi pateikti pretendentams tuos pačius klausimus. Atrenkant iš daugiau nei 30 kandidatų, ji būtų trukusi 3–4 dienas. Pasak K. Navicko, tokiu atveju atsiranda rizika, kad vėliau atrankoje dalyvaujantys pretendentai gali žinoti klausimus, kurie yra pateikiami konkurso dalyviams.
Be to, anot ministro, vykdant tokio aukšto pareigūno atranką, ministro, prisiimančio atsakomybę už ministerijos darbą, vaidmuo turėtų būti svaresnis.
„Šioje vietoje tas masiškumas sugriovė visą sistemą, (...) užsikimšo pati sistema šioje vietoje. Kancleris tokia pareigybė, kur visas ūkis, visi administraciniai reikalai – žmogus tikrai svarbus ministerijoje, tad leisti tik specialistams nuspręsti, kas turi būti, irgi nėra atsakinga. Jei būtų žemesnio lygmens, tai problemos dėl to nebūtų. Čia bėda ta, kad tokio aukšto lygio pareigūno atrankoje turi dalyvauti ir aukščiausio lygio vadovai“, – BNS penktadienį sakė K. Navickas.
Klausiamas, ar nematė minėtų trūkumų dar prieš paskelbiant atranką, ministras aiškino, kad visko nesužiūrėjo ir ministerijos specialistai, ir jis pats.
K. Navickas taip pat paneigė prielaidas, jog konkursas atšauktas, pamačius konkrečias pareiškėjų pavardes. Jis patikino pats nesąs numatęs jokio konkretaus kandidato į kanclerio pareigybę.
„Kompetencija priimti sprendimą dėl mūsų siūlymų yra Vyriausybės. Tikiuosi, kad tas klausimas papuls į Vyriausybę ir ji priims sprendimą. Man norėtųsi, kad būtų primtas sprendimas, kaip mes įsivaizduojame, jei ne, neturėsime kitos išeities ir skelbsime konkursą tomis sąlygomis, kurios yra dabar, bet jos ydingos – mes tą pamatėme“, – aiškino K. Navickas.
Buvęs Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas postą paliko praėjusių metų rugsėjį. Laikinai eiti šias pareigas pavesta ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriui Vitalijui Augliui.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kiek anksčiau pernai buvo pripažinusi, kad R. Klovas supainiojo interesus nenusišalindamas nuo sprendimo skirti savo medžioklės bičiulį Donatą Dudutį į Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pareigas. Komisija nurodė, kad 2016-2017 metais R. Klovas ir D. Dudutis kartu medžiojo penkis kartus, vienoje jų vyrai dalyvavo jau tuomet, kai vyko konkursas į departamento vadovus. Po VTEK sprendimo R. Klovas pranešė, kad trauksis iš pareigų.
Valstybės tarnybos departamento komentaras:
Valstybės tarnybos departamentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra sudarytos visos sąlygos skaidriai ir profesionaliai organizuoti konkursus į valstybės tarnybą, net kai yra didelis pretendentų skaičius. Konkursas į Aplinkos ministerijos kanclerio pareigas tikrai ne vienintelis tokio lygio konkursas, susilaukęs didelio pretendentų skaičiaus, ir kitoms įstaigoms pavykdavo tokius konkursus sėkmingai organizuoti.
Pirmiausia norime pabrėžti, kad yra galimybė konkursą organizuoti ne vieną dieną, o siekiant, kad nenutekėtų informacija apie klausimus, pretendentams galima užduoti skirtingus, bet lygiaverčius klausimus. Ministras, kaip tiesioginis ministerijos kanclerio vadovas, gali būti atrankos komisijos nariu. Taip pat teisės aktai nedraudžia atrankos metu duoti praktinės užduoties ar naudoti kokius kitus modernius atrankos metodus – ne tik pokalbį žodžiu.
Primename, kad nuo 2013 m. birželio visi pretendentai į vadovų pareigas turi išlaikyti vadovavimo gebėjimų patikrinimą, kuris organizuojamas centralizuotai Valstybės tarnybos departamente. Jo metu tikrinamos pretendentų vadybinės ir lyderystės kompetencijos, žinios ir gebėjimai organizuoti žmonių veiklą organizacijos tikslams pasiekti bei sukurti tos veiklos efektyvumą užtikrinančias sąlygas.
Nuo 2015 m. pabaigos, siekiant užtikrinti dar didesnį vadovų atrankos skaidrumą, aukščiausio lygio vadovų konkursai rengiami Valstybės tarnybos departamente, į atrankos komisijas įtraukiami ne tik vadovo ieškančios įstaigos atstovai, bet ir Valstybės tarnybos departamento ir Ministro Pirmininko atstovai. Taip pat konkursus gali stebėti nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai.
