Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su A.Ardzijausku bei bėgiką kelionėje lydėjusiu keliautoju ir vaizdo operatoriumi Aidu Bubinu.
- Kaip jums kilo neįprasta ir labai daug ištvermės reikalaujanti mintis iš Dakaro atbėgti į Vilnių ir taip paminėti valstybės šimtmetį?
- (A.Ardzijauskas) Čia ilgas darbas buvo padarytas. Prieš porą metų, po bėgimo Amerikoje galvojau, reikia sujungti abudu bėgimus – bėgimą Amerikoje ir bėgimą aplink Baltijos jūrą. Turėjo būti 8-9 tūkst. km. Tada sėdau prie kompiuterio ir pradėjau žiūrėti, kas tai galėtų gautis. Tada prisiminiau draugą Saulių Ališauską, kuris dviračiu yra parvažiavęs iš Dakaro – dviračių varžybose Paryžius-Dakaras yra dalyvavęs. Bandžiau skaičiuoti, kas čia gaunasi ir gavosi.
- Jūs nusimatėte atstumą ir pasimatavote, nuo kur jums reikia bėgti?
- (A.Ardzijauskas) Pirmoji mintis buvo Paryžius-Dakaras, pakartoti, ką daro automobilistai, dviratininkai, motociklistai. Bet pradėjom galvoti, kaip galėtų viskas atrodyti, mintis buvo Dakaras-Paryžius-Dakaras.
- Jūs pasirinkote neatsitiktinę datą, susiejote su valstybės šimtmečiu. Bandėte atbėgti per 100 dienų, atbėgote per 102 dienas. Tai tam tikras simbolis?
- (A.Ardzijauskas) Tam tikras simbolis. Viskas susiveda į tam tikrą dalyką – kiek aš turiu atostogų. Už 2017 m. aš turėjau 45 dienas, už 2018 m. irgi turiu 45 dienas. Gavosi 90 dienų. Pasiėmiau nemokamų 10 dienų ir susidėliojom 100 dienų. Tada pradėjom galvoti, su draugais kalbėti – turiu 100 dienų, galėčiau nubėgti 8-9 tūkst. km. Visokie pasvarstymai buvo – Berlynas-Dakaras, Londonas, Paryžius ir po to kalendorių žiūrim, 100 metų bus 2018 m., nes viskas vyko 2016 m. Žiūrim, visai neblogai gaunasi, kaip Dakaras atrodytų spalio, lapkričio mėnesiais – Senegalas, Mauritanija. Paanalizavom, tada žiūrim, kas gausis Europoje. Ten pakankamai sudėtinga. Sausio mėnesį išpuola Alpės, statistiką pasižiūrim – sniego iki kaklo, keliai gali būti uždaryti.
- Ar jums pačiam turi reikšmę valstybės šimtmetis ir jūsų bėgimas?
- (A.Ardzijauskas) Esu valstybės pilietis. Skaičius yra simbolis, kurį norėjosi paminėti ir natūraliai, gražiai susirišo.
- Kaip šiandien jaučiatės?
- (A.Ardzijauskas) Pakankamai gerai. Neskauda nieko, bet jaučiasi, kad vakar kažkokioje diskotekoje buvau.
- Pone Bubinai, jūs fiksavote tam tikrą bėgimo atkarpą. Kaip viskas iš šono atrodė?
- (A.Bubinas) Ganėtinai keistai. Mes susitaikėm su tam mintimi, kur mes važiuojam ir ko ten važiuojam. Aš įpratęs, kad vyksta daugiau veiksmo filmavimo metu. Kiekvieną dieną bėga po 80 km, be abejo, mes aptarnavome Aidą – gaminome valgį, arbatą virėme, ieškojome nakvynės, tai ne vien buvo filmavimo funkcija. Starte mes buvome dviese, po to aš išvykau ir nuo Maroko toliau Aidą lydėjo vienas žmogus. Viso mes penkiese dalyvavome toje akcijoje.
- Kaip tai atrodė – bėga žmogus Senegalo vietovėje, jūs iš paskos važiuojate?
- (A.Bubinas) Mes ne visai prie pat važiuojame, nes tai būtų nesaugu. Eismo srautas važiuoja kiekvienoje šalyje ir vietovėje savo greičiu, koks yra vykdomas, o jeigu pradėsi važiuosi su automobiliu bėgančio žmogaus greičiu, kas nors pasivys, įvažiuos į užpakalį ir viskas baigsis. Mes tiesiog pervažiuodavom 5, 4, 3, 2 ar 1 kilometrą, priklausomai nuo to, kaip pasakydavo Aidas, pagal jo poreikius, randi vietą, kur gali saugiai sustoti ir toje vietoje lauki, kol Aidas atbėgs.
- Ir kaip jis atrodydavo?
- (A.Bubinas) Pradžioje atrodo nuoširdžiai, ganėtinai sudėtingai. Reikia suprasti, kad mes startavome Senegalo sostinėje Dakare, kepinant 43 laipsnių karščiui. Jūs pabandykite nueiti į pirtį, pasistatyti bėgimo takelį ir ten pabėgti 80 km. Tada pasižiūrėsim, kaip jūs atrodote. Tai nebuvo lengva, bet ryte atsikėlęs – toks pat žvalus, kaip ir šiandien.
- Aidai, kaip jūs jautėtės, bėgdamas 43 laipsnių temperatūros sąlygomis?
- (A.Ardzijauskas) Aš esu bėgęs prie 51 laipsnio, tai 41 – kaip ir skaičiai mažesni. Tas bėgimas buvo lėtas, kad prakaituotum minimaliai, truputėlį pritūpęs, kad kuo mažiau energijos eikvotum. Ir judėjom, kiek tau leidžia tiek oro sąlygos, tiek pačio sveikata.
- O kaip veikia psichologija? Nebūna momentų, kai atrodo, kad nebegali, sustotum ir iš vietos nepajudėtum?
- (A.Ardzijauskas) Su psichologija buvo dirbama. Aš po bėgimo Amerikoje mačiau, kad tai yra viena iš mano silpnesnių grandžių pasiruošime ir pagalvojau, kad reiktų tam dėmesio daugiau skirti. Turėjau tam tikrą kursą su sporto psichologais, mes daug esame pabendravę. Jie man padėjo susidėlioti tam tikrus taškus ir aš juos bėgime išbadžiau. Blogiausia naktis, kurią aš miegojau, buvo šiąnakt, nes vakar nesugebėjau nusiraminti, buvo labai daug emocijų. Nei su teigiamom emocijom, nei su neigiamom negali eiti miegoti, turi nusiraminti iki nulio, užsimerkti ir užmigti. Jeigu tave kažkas kankina, tu taip lengvai neužmigsi.
- Ir bėgant jūs turėdavote save nuraminti?
- (A.Ardzijauskas) Taip. Ir būtinai per tą miegą, 6-7 valandas turi maksimaliai atgauti jėgas. Aš labai pykdavau, kai viešbutis ar nakvynės vieta būdavo pakankamai toli, nes reikėdavo pervažinėti. O pervažinėjimai laiko prasme dideli. Aš viską versdavau į kilometrus, kiek galiu nubėgti. Jeigu 15-20 minučių su mašina važiuoji, tai niekas to nejaučia, bet aš nenubėgu kelių kilometrų. Ir statistiškai mes nespėjom į tai, ką suplanavom.
- Esate maksimalistas. Jeigu sau nusimatėte tikslą, norite viską daryti, kad tik jį pasiektumėte?
- (A.Ardzijauskas) Netausoju savęs, bet viskas yra paremta žiniomis, patirtimi. Ne tik mano, bet ir kitų bėgikų, kurie yra bėgę panašius atstumus. Tu bandai tas žinias pritraukti prie savęs. Aišku, labai sunkiai sekasi, nes pasaulyje nedaug yra bėgikų, jų amžius yra labai skirtingas, gyvenimo būdas, įpročiai skirtingi. Iš tų žmonių bendravimo tu turi atrinkti tai, kas tau galėtų tikti. Bet tokio bėgimo metu negali eksperimentuoti, nes gali nebebėgti. Tai stengiesi laikytis to, kas buvo anksčiau, kas yra patikrinta, pabandyti šiek tiek į vieną šoną, į kitą ir pažiūrėti, kas gaunasi.
- Kas yra svarbiausia bėgant tokius ilgus nuotolius?
- (A.Ardzijauskas) Jeigu užsibrėžei tokį tikslą ir tam tikslui pasiruošei, svarbiausia yra komanda, kuri tau padeda, finansinis pagrindas ir tavo pačio pasiruošimas. Tai labai aiškiai parodo, ar tikrai to nori, ar ne. Jeigu tikrai nori, nubėgsi iki galo, kur tu užsibrėžei tikslą. Jeigu noras nebuvo pakankamai stiprus ar jis tau iš tikrųjų nereikalingas, tu tik galvojai, kad nori, tu nepasieksi finišo.
- Per bėgimą sudėvėjote 6 poras batų. Tai daug ar mažai?
- (A.Ardzijauskas) Manau, kad gamintojai kuo toliau, tuo vis geresnius batus gamina. Sako, kad kai kam 800 km, kai kam 1000 km. Man pavyko iki 1200 km nutempti su viena pora batų. Aišku, aš darydavau perėjimą nuo vienos avalynės prie kitos, kad nesijaustų labai didelio skirtumo. Dažnai būdavo taip, kad yra vienas gamintojas, tik nauji batai. Ir taip kaitalioji. Tada turėjau specifinių batų žiemai, neperšlampamus neva – gaila, kad tas žodis naudojamas. Visi batai visgi peršlampa. Turėjau batų su dideliais karbukais, kad neslysti, nes teko bėgti ir per sniegą kalnuose.
- Pone Bubinai, suprantu, kad jūs su nemažu bagažu važiuodavote iš paskos?
- (A.Bubinas) Bagažas nemažas. Dauguma norėtų, kad batų būtų sudėvėta, kiek įmanoma daugiau, nes visiems reikia suvenyrų, visi prašo, kad Aidas paliktų vieną batelį kaip suvenyrą. Dabar nelabai daug, turbūt reikės vietoje pritrinti batų.
- (A.Ardzijauskas) Šiaip veiksme dalyvavo 9 poros. Buvo neperšlampami batai, su giliu protektoriumi. Kaip ir su žieminėm padangom – vasarom netiks važinėti arba važiuoti į treką ar lenktyniauti.
- Ar organizmui po tokio krūvio būtina atsigauti? Ar grįžote ir kitą dieną galite keliauti į darbą?
- (A.Ardzijauskas) Jeigu būčiau finišavęs vasario 16 d., man 18 d. reikėtų į darbą. Bet dabar, kai finišavau anksčiau, dar sutaupiau ir mane nudžiugino, kad ministras man skyrė nemokamų papildomų atostogų. Dabar lyg žinau, kad 21 d. ar 22 d. reikės į darbą. Dar toli.
- Jūs ne tik ilgų nuotolių bėgikas, bet ir ugniagesys-gelbėtojas. Būti ugniagesiu reikalauja labai daug ištvermės, didelės drąsos, jūsų profesijos atstovai labai rizikingomis sąlygomis dirba. Jūsų pasirinktas hobis irgi daug ištvermės reikalauja. Kuri sritis yra lengvesnė?
- (A.Ardzijauskas) Komandai dirbti visą laiką yra lengviau. Kuo profesionalesnė, rimtesnė komanda, ugniagesių tokios ir yra, tai kaip ir lengviau būtų. Bet šiame bėgime aš turėjau pakankamai profesionalią komandą, tai man ir čia buvo pakankamai lengva. Aišku, buvo visokiausių nesklandumų, bet aš žinojau, kad jų gali būti. Mes esam žmonės ir 10 proc. tikimybė, kad suklysim, visą laiką yra. Kad ir kaip profesionaliai viskas atrodytų, iš šono kilometrų gal tik 30 nubėgau. Tai tikrai nėra daug iš 8 tūkst., net 10 proc. nėra, tik keli procentai gaunasi. Tos kelios klaidos ar per skubėjimą nesusižiūrėjimas prie galutinio rezultato priveda, kad pritrūksta 20 valandų. Kažkur ilgiau važiavom, kažkur ilgiau kalbėjom. Buvom kviečiami ir į oficialius susitikimus, ir ant gatvės. Monake netikėtai privažiavo lietuviškai kalbantis vaikinas: noriu su jumis papietauti, nusifotografuoti. Mums gyvenime 3, 5, 10 minučių kaip ir nieko nesugadina, bet per 100 dienų 10 ar 20 kartų tu nukrypsti nuo maršruto ir gaunasi 10, 20, 30 ar 50 km.
- Kokios ambicijos? Aplink Žemės rutulį bandysite?
- (A.Ardzijauskas) Jeigu žinios leis, jeigu pavyks surinkti žmones, dar yra tam tikrų sąlygų, turiu įsipareigojimų ir šeimoje. Aš norėčiau, kad žmona daugiau dalyvautų veiksme, bet dar turim vaikų. Nuo to daug kas priklauso. Aišku, dar yra mano fizinės savybės. Ketvirtadienį bus nedidelis patikrinimas, pažiūrėsim, kas pablogėjo, palyginus nuo to, kaip startavau. Likus 3 dienoms prieš startą aš turėjau patikrinimą, pažiūrėjom, akcentas pagrindinis buvo sausgyslės, kraujotaka, širdies veikla. Pažiūrėsim, ar yra pakitimų, ar ne, ar į gerą, ar į blogą.
- Bet jaučiatės gerai?
- (A.Ardzijauskas) Jaučiuosi gerai. Aš nieko per daug nedariau. Aš labai gerai maitinausi, jeigu kolegos būtų taip pat maitinęsi, jie būtų priaugę svorio. Miegojau tikrai kaip kūdikis, aplink buvo daug gamtos, grožybių – reikėjo tik užsiimti, dairytis. Aišku, buvo sunku, reikėjo pakentėti.
- Pone Bubinai, jums Aidą stebint iš šono, jo ryžtą, kaip atrodo, bėgimas aplink Žemės rutulį – įmanomas scenarijus?
- (A.Bubinas) Turbūt nieko žmogui nėra neįmanomo. Jeigu turi tikslą ir kryptingai dėl jo eini, klausimas tik laike, kada tu susirinksi žinių bagažą, kuris leis tau pasiekti tikslą.
„Lietuva tiesiogiai“ - nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
