Kai alpinistai iš Lietuvos Saulius Saikauskas ir Kęstutis Skrupskelis pirmą kartą kopė į Tian Šanio kalnuose (Kirgizija) esančią Laisvosios Korėjos viršukalnę, ją pasiekti sutrukdė prasti orai.
Vyrai savo žygį nutarė pakartoti Vasario 16-ąją – Lietuvos šimtmečio proga 4778 metrų aukštyje iškelti Lietuvos trispalvę. Alpinistai tai padarė netgi anksčiau, nei planavo, bet sekmadienio vakarą į Lietuvą grįžo tik K.Skrupskelis. S.Saikausko palaikus planuojama pargabenti šią savaitę.
Viršūnėje neužsibuvo
Kodėl jų kelionė virtu pragaru, į Lietuvą grįžęs K.Skrupskelis kol kas gali tik spėlioti – prieš išsiskirdami visam laikui vyrai vienas kitam nespėjo nieko pasakyti.
Oras Ten Šanio kalnuose buvo geras. Anksčiau, nei planuota, kopti susiruošę lietuviai viršūnę pasiekė per 16 valandų. Jau temo, alpinistai jautėsi pavargę, tad nutarė iš karto leistis žemyn.
Pamatė krintantį draugą
Ledo šlaitu jis judėjo pirmas ir nusileidęs per virvės atkarpą rengė stotį kitam nusileidimui.
„Po 3 ar 4 sekundžių išgirdau Sauliaus klyksmą. Jis tiesiog pralėkė pro mane.
Tada paskutinį kartą jį ir mačiau“, – sunkiai rinkdamas žodžius pasakojo K.Skrupskelis.
Stačiu šlaitu besileidžiančius vyrus skyrė apie 50 metrų.
„Buvo visiškai tamsu, todėl nežinau, kas įvyko, – gal tai buvo klaida besisegant saugos įtaisą, o gal Saulių numušė krintantis akmuo“, – svarstė K.Skrupskelis.
Tuo metu alpinistai nebuvo susirišę virve, tad K.Skrupskelis liko kabėti ant maždaug 400 metrų aukščio ledo sienos. Laikrodis rodė 2 valandą nakties, palydovinis ryšys beveik neveikė.
Atsibudo sulaužyta koja
Likęs vienas K.Skrupskelis suprato, jog nebeturi ir saugos virvių, todėl naktį leistis žemyn be jų buvo per daug pavojinga. Jis nusprendė laukti ryto.
Maždaug keturių su puse kilometro aukštyje spaudė didesnis nei 20 laipsnių šaltis.
Vos prašvitus K.Skrupskelis be saugos priemonių pradėjo judėti žemyn. Tai truko apie 12 valandų, bet artėdamas prie ledo sienos pabaigos nuslydo ir jis.
„Tiksliai neprisimenu, bet manau, kad nukritau, nes atsibudau sniege. Dešinė koja buvo sulaužyta, kairėje – plėštinės žaizdos nuo alpinistinių kačių. Buvo pažeista krūtinės ląsta, įtariu, jog patyriau ir smegenų sukrėtimą“, – pasakojo K.Skrupskelis.
Nakčiai rado užuovėją
Kiek atsigavęs, per tris valandas alpinistas nuropojo iki artimiausio ledynuose esančio namelio. Jo teigimu, tai paprasčiausia užuovėja, kur nėra nei žmonių, nei ryšio. Tačiau ten jis galėjo susileisti vaistų nuo skausmo ir sulaukti ryto.
Kitą rytą K.Skrupskelis vėl išėjo ieškoti pagalbos. Kol sužalotas alpinistas pasiekė žmones, iš viso praėjo 26 valandos.
Sužinoję apie lietuvius ištikusią nelaimę, ieškoti dingusio alpinisto pradėjo didelės gelbėtojų pajėgos. S.Saikausko kūnas buvo rastas sekmadienio rytą.
Nuolat gresia pavojai
Lietuvos alpinistus skaudžios nelaimės persekioja beveik kasmet.
2016 m. sausį Prancūzijos Alpėse žuvo alpinistai A.Bazys ir M.Jasaitytė. Jie klasikiniu maršrutu pradėjo kopti į Pti Verto (Petite Verte) viršūnę, tačiau alpinistus kliudė sniego lavina. Du alpinistai žuvo iškart, kartu kopusiam Ž.Minelgai pavyko išsigelbėti.
Netoli šios vietos Lietuvos keliautojus nelaimė buvo ištikusi ir 2013 metais. Sausio 31-ąją daugiau nei pusę šlaito įveikusius lietuvių alpinistus užklupo smarki pūga.
Patyręs alpinistas E.Markšaitis, virve susirišęs su dviem moterimis, liko kyboti ant uolos, o kita šlaito puse kopę A.Uleckas ir V.Sedenka namo nebegrįžo. Vienas alpinistų pasislėpęs urve dar tris dienas rašė žinutes draugams.
Gelbėtojai žinojo jo buvimo vietą, tačiau dėl blogų orų jų sraigtasparnis negalėjo pakilti. Po kelių dienų gelbėtojai iš sraigtasparnio pastebėjo tik ryškią mirtinai sušalusio keliautojo striukę.
Šį košmarą patyręs E.Markšaitis žuvo tų pačių metų birželį. Kopti į kalnu žudiku praminto Nanga Parbato viršūnę Pakistane pradėjusį alpinistą kalnų stovykloje nušovė teroristai.
