Tokias išvadas ir prognozes su politologų pagalba galima daryti iš šeštadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtų „Vilmorus“ visuomenės nuomonės apklausų.
Kairieji susijungs arba uždus
Viena labiausiai čia akį traukiančių naujienų – susiriejusių kairiųjų reitingai. Tuomet, kai Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus palikę senieji šios partijos lyderiai pagaliau įkūrė savo „socialdarbiečių“ partiją, buvo galima prognozuoti, kad šviesūs laikai nelaukia nei jos, nei jaunojo lyderio partijos.
Tačiau buvo spėjama, kad „paluckininkai“ vis viena geriau atrodys už „socialdarbiečius“, kurie po savo vėliava sušlavė itin margą ir kontraversišką politinių perėjūnų, marginalų ir skandalistų publiką.
Vis dėlto, pastarąsias prognozes naujausiosios apklausos neigia – bent kol kas. Jei G.Palucko socialdemokratai dar visai neseniai galėjo džiaugtis daugiau nei 10 proc. rinkėjų palaikymu, tai naujoji atskilėlių partija nuo šio kiekio iškart nulupo lygiai pusę ir netgi per plauką daugiau.
G.Paluckas liko su 4,9 proc., o Gedimino Kirkilo vedami „socialdarbiečiai“ įgijo 5 proc. pradinį kapitalą.
Galbūt kairiuosius šitaip dailiai lygiomis dalimis padalijo velionis Algirdas Brazauskas? Juk „socialdarbiečiai“ stengėsi visam kairiųjų elektoratui įteigti, jog būtent jie yra šio patriarcho ir stabo palikimo puoselėtojai.
Politologas Lauras Bielinis mano, kad visa senoji kairiųjų gvardija, pirmiausia kilusi iš A.Brazausko vadovautos LDDP elito, dar toli gražu neprarado savo įtakos kairiesiems rinkėjams ir manyti, jog jų laikai šiame flange jau yra seniai praeitis, buvo klaida.
„Tačiau šis efektas gali būti ir trumpalaikis. Pastarąjį mėnesį kairysis rinkėjas iš esmės girdėjo tik apie naująją partiją, visur figūravo jos lyderiai bei atstovai, tuo tarpu G.Paluckas ir jo bendražygiai išvis kažkur buvo prapuolę. Apie juos nebuvo girdėti nieko ir jie patys apie save nedavė beveik jokios žinios.
Taip, G.Paluckas kažką nuolatos transliuoja „Facebook“ kartu su konservatorių vadovu G.Landsbergiu, partija skelbia kažkokius pareiškimus. Tačiau nei pastarųjų, nei, juolab „Facebook“, kuris neturi beveik jokios įtakos plačiosioms rinkėjų masėms, toli gražu neužtenka“, – lrytas.lt sakė L.Bielinis.
Jis mano, kad tokia situacija kairiojoje stovykloje bus ir ateityje, o vienintelė išeitis jiems visiems išsigelbėti ir vėl pamėginti grįžti į politikos viršūnes – susitaikyti ir susivienyti.
„Jie kažkaip turi tai padaryti, tačiau, aišku, turi būti paaukotos kai kurios galvos. Neatmesčiau, kad tai pirmiausia būtų G.Paluckas, kuris, regis, kelia vis didesnį nepasitenkinimą net ir savo partijos viduje“, – kalbėjo politologas.
Turi keisti kryptį, bet nekeis
Kitas ryškus naujausių apklausų bruožas – valdančiųjų valstiečių krytis žemyn. Jie per pastarąjį mėnesį smuktelėjo net penkiais procentais – nuo 16,2 iki 11,9 proc.
L.Bielinis konstatuoja, jog tai lėmė ne tik pastaruoju metu visas politikos viršūnes drebinantis valstiečių žemės ūkio ministro Broniaus Markausko suartos kaimyno žemės skandalas, bet visa skandalų ir skandalėlių virtinė, lydinti šią partiją ir visus pagrindinius jos atstovus nuo pat kadencijos pradžios.
„Tai, galima sakyti, jau yra pagrindinė jų gyvenimo aplinkybė ir šios valdžios bruožas apskritai. Sunku net pasakyti, kas labiau blogina jų padėtį – ar ta nuolatinė skandalų griūtis ir triukšmas, ar jų reakcija į tai, kai jie itin nevykusiai mėgina viską neigti, suktis, patys sau prieštarauti, klimpdami dar giliau”, – sakė L.Bielinis.
Pasak politologo, valstiečiai turi labai rimtai apmąstyti visą savo viešą politinį elgesį ir esminius mąstysenos principus jei nori, kad partija neslystų dar žemiau.
Tačiau ar to realu tikėtis, pirmiausia žinanti svarbiausio šios partijos žmogaus Ramūno Karbauskio mentalitetą? Juolab, visai neseniai jis bravūriškai tvirtino, jog tuo atveju, jei būtų surengti pirmalaikiai Seimo rinkimai, valstiečiai laimėtų juos dar labiau triuškinamai nei užpernai rudenį.
„Aš sakau, kaip, mano nuomone, jie turėtų elgtis. O jei kalbėsime apie tai, kaip greičiausiai bus, mano atsakymas – nerealu”, – nusijuokė L.Bielinis.
Vis dėlto, gal valstiečių popieriai nėra tokie liūdni, kaip gali pasirodyti iš šių reitingų? Pastaraisiais mėnesiais jų pozicijos tiesiog svyruoja – jie tai pakyla, tai smukteli, tai vėl atsigauna.
Juolab, pastaruoju metu daugelis teigė, kad valstiečių elektoratas mobilizavosi, stabilizavosi ir kažkokių dramatiškų jų nuosmukių nebeverta tikėtis. Netgi buvo manančių, kad beatodairiškas opozicijos puolimas net pradeda tą elektoratą mobilizuoti ir veikti valstiečių naudai.
O ir pačių konservatorių, likusių pirmojoje partijų rikiuotės vietoje su 17,6 proc. (buvo 16,8 proc.), populiarumas iš esmės nepakito. Jų lyderio G.Landsbergio asmeninis pozicijos netgi šiek tiek susilpnėjo.
„Jei dešinieji ar kas nors kitas galvoja, kad čia jau opozicijai ir dešiniesiems atsiveria aukso vartai ir žalia šviesa, siūlyčiau to nedaryti. Viskas gali keistis dar daugybę kartų, jie patys gali patirti ne vieną smūgį, o iki kitų Seimo rinkimų dar daugybė laiko“, – sutinka L.Bielinis.
Partijos – į nebūtį?
Pastaruoju metu vis garsėja kalbos, kad ryškiausia ir svarbiausia politinė tendencija – ne vienos kurios nors partijos ar politiko svyravimai, o partijų, kaip institucijos apskritai, tebesitęsiant krizė ir nuosmukis.
Po praėjusių Seimo rinkimų, kuriuos triuškinamai laimėjo valstiečiai, rinkėjus įtikinę, kad nėra jokia partija, šis senas procesas esą dar labiau paspartėjo ir net leidžia pradėti kalbėti apie tai, kad visos partijos atsidurs didžiosios politikos nuošalėje ar gal net dauguma iš jų išnyks.
L.Bielinis taip pat mano, jog apie tai galima ir būtina kalbėti, o naujausiosios apklausos teikia tam tvirtą pagrindą. Vien dėl to, kad dvi pačios populiariausios šalies politinės jėgos kartu nesurenka net 30 proc. rinkėjų paramos, o dauguma kitų politinių jėgų malasi žemiau 10 ir 5 proc. atžymos.
„Akivaizdu, kad tai – visus tris atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius besitęsiančio proceso tąsa. Politinės partijos ir naikino bei nieko save pačios, ir buvo nuolatos niekinamos. Rinkėjams buvo nuolatos į galvą kalama, kad tai – blogis iš principo, kad jos sugeba tik rūpintis savimi ir nuolatos rietis, užuot „kažką davusios žmonėms“.
Tad natūralu, kad dabar vis didesnę jėgą įgauna antipartinės ir net nepolitinės jėgos, pirmiausia vadinamieji rinkimų komitetai ir visuomeniniai judėjimai, o taip pat ir tie atskiri veikėjai, kurie arba apskritai neturi nieko bendra su tradicine politika arba nuo jos kategoriškai atsiriboja“, – sako L.Bielinis.
Nerimo signalas - ir prezidentei?
Viena iš politinių figūrų, kurios populiarumas ir yra pagrįstas pirmiausia jos nuoseklia ir kategoriška partijų, kaip institucijos, kritika – prezidentė D.Grybauskaitė.
Tiesa, pastaruoju metu ji net ir viešai buvo padejavusi dėl to, jog partijos Lietuvoje taip silpsta ir nyksta, o tikros ir pilnavertės demokratijos bei valstybės be stiprių ir brandžių partijų nesukursi.
Daugelis jos kritikų tuomet pastebėjo, kad tai – krokodilo ašaros, nes būtent D.Grybauskaitė itin daug prisidėjo prie partijų institucijos prestižo smukdymo rinkėjų akyse.
Be to, ji visuomet stengėsi išlikti reitingų viršūnėse tuo, kad pleventų virš purvinos politinių partijų rietenų ir skandalų kasdienybės, o toji kasdienybė neaptaškytų net jos mantijos kraštelio.
Ji ir toliau lieka populiariausių šalies politikų viršūnėje, o ją vienu metu net lenkęs, o dabar atvirai į atlapus įsikibęs valstiečių premjeras Saulius Skvernelis net šiek tiek smuktelėjo.
Tačiau šeštadienį „Lietuvos rytas“ paskelbė, kad garsusis koncerno „MG Baltic“ galimos politinės korupcijos skandalas, kuris sudavė triuškinamą smūgį ne tik jame kaltinamiems liberalams ar „darbiečiams“, bet ir visoms tradicinėms politinėms jėgos, sušlapino ir pačios Prezidentūros dramblio kaulo bokšto gyventojos kurpaites.
D.Grybauskaitė, kuri visuomet iš aukšto kritikavo įvairius oligarchus, taip pat ir šį koncerną bei kalbėjo apie prekybą poveikiu bei politinę korupciją, kaip esminį šių oligarchų prigimties bruožą, pasirodo, pati rūpinosi geresniais santykiais su jais.
Bent taip teisėsaugai paliudijo vienas iš pagrindinių skandalo veikėjų – pats buvęs liberalų vedlys Eligijus Masiulis, kuris teigė, jog prezidentė jo prašė pasirūpinti „MG Baltic“ kontroliuojamos žiniasklaidos palankumu jai.
Byloje yra ir kitų duomenų, rodančių, kad ir pats koncernas rūpinosi užmegzti gerus ryšius su prezidente.
Tačiau L.Bielinis mano, kad šios aplinkybės poveikio – bent jau smarkiai juntamo – D.Grybauskaitės populiarumui neturėtų turėti.
„Tai, bent kol kas, labiau epizodinė informacija, kurioje nėra ir kokio nors kriminalo ir kuri gali atrodyti negerai tik moraliniu požiūriu. Tad prezidentės rėmėjams, bent jau paties ištikimiausiems, tai neturėtų daryti didelio poveikio“, – sakė politologas.
Tačiau jis mano, kad D.Grybauskaitės pozicijos ir reitingas, artėjant jos kadencijos pabaigai, vis viena turėtų silpnėti.
„Vis daugiau rinkėjų ims įsisąmoninti, kad ji jau tuojau paliks postą ir galbūt net didžiąją šalies politiką apskritai, tad ims instinktyviai ieškoti kito lyderio. Taip pat jie supras, kad silpnėja ir baigiasi jos įtaka ir ji nebėra tokia visagalė šalies valdovė, dėl ko ji ir būdavo tokia populiari.
Tai, manau, rinkėjams padės suprasti ir dabartinė valdžia, atvirai metusi jai iššūkį ir rodanti, kad bent jau paskutiniaisiais paskutinės kadencijos metais ji D.Grybauskaitę mėgins nustumti į politinę nuošalę. O tai tos valdžios atstovams net gali būti į naudą, nors ir tradiciškai tie politikai, kurie išdrįsdavo stoti prieš prezidentę, nukraujuodavo populiarumo požiūriu“, – sakė L.Bielinis.
