Seime Linas Kukuraitis pristatė strategiją, kuria siekiama spręsti demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją migraciją, gerinti vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę.
„Šiuo metu nėra priimta vieno planavimo dokumento, kuriame būtų apibrėžta ilgalaikė demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos strategija valstybės mastu“, – kalbėdamas Seime sakė ministras L.Kukuraitis.
Anot jo, Vyriausybė yra parengusi ir viešoms konsultacijoms su visuomene iki gegužės 24-osios pateikusi preliminarų „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą“. Juo esą siūlomi konkretūs veiksmai ir darbai, kuriais bus siekiama jau minėtų tikslų.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje ženkliai mažėja gyventojų. 2017-ųjų sausio 1-ąją Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų ir skaičiuojama, kad per 25-erius metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų.
„Jei tendencijos nesikeis, 2030 metais Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln. gyventojų“, – liūdną vaizdą piešė ministras, pridurdamas, kad šalyje ne tik mažėja gyventojų, tačiau taip pat sensta visuomenė, mažėja vaikų, vis daugiau darbingo amžiaus žmonių emigruoja.
Daugiau apie šalies demografines problemas galite skaityti publikacijoje „Emigracijos pasekmės: visuomenė sensta, gimstamumas mažėja, tačiau siūlo išeitį“.
Strategija sulaukė ir kritikos
Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad formuojami teisingi tikslai ir pirmą kartą matomi aiškūs rodikliai – amžius, gimstamumas ir t.t.
„Tačiau tiek gero tame dokumente ir matau. Rodikliai yra 2020 metų, nesuprantu, kodėl nenorite įdėti 2018, 2019 metų. 2020 metų rodiklius matuos 2021, 2022 metais, o šių metų rodiklius matuosime jūs ir mes. Nelabai suprantu, kodėl bėgate nuo atsakomybės?“ – kalbėjo M.Majauskas.
Taip pat konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad strategija yra reikalinga, tačiau kalbėjo, kad įdomu bus pamatyti veiksmus, kuriais ji bus įgyvendinama. Jos nuomone, kai kurie strategijoje nurodyti tikslai yra itin ambicingi, tad kyla klausimas ar jų įgyvendinimui bus skiriama pakankamai lėšų.
„Nemažai yra priemonių, kad jau orientuotų į šias kryptis. Jeigu atsiras priemonių, kurioms reikės papildomo finansavimo ir bus politinis sutarimas, kad tikrai į tai finansuojame, tai taip, lėšų bus“, – į tokį G.Skaistės pastebėjimą reagavo L.Kukuraitis.
Arvydas Anušauskas klausė, kodėl strategijoje kalbama tik apie paramą jauniems žmonėms įsigijant būstą, bet ne jį nuomojant. Ministras į tai atsakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paruošusi ir Seimui teikia Paramos būstui įstatymą, kuriame numatyta mažesnes pajamas turinčioms šeimoms kompensuoti nuomos išlaidas.
Seimui patvirtinus strategiją Vyriausybė paruoš jos įgyvendinimo priemonių planą. Po pateikimo balsų dauguma strategijai pritarta. Toliau svarstoma bus birželio 26-ąją.
