Politikai jau kuris laikas imituoja, kad pažadus vykdo. Prieš pusmetį Seime sudaryta speciali komisija referendumo klausimui spręsti, politikai vienas po kito žada, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės tikrai įvyks.
Tačiau be pažadų daugiau nieko ir nepadaryta. Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus vadovaujama Seimo darbo grupė, kuriai pavesta pasirengti referendumui, per pusę metų sugebėjo susirinkti vos kelis kartus. Žodžiu, jokios skubos. Iš kur bus paimta pinigų, kiek jų reikės, kada vyks referendumas ir ar vyks, niekas negali pasakyti. O laikas negailestingai tiksi emigrantų nenaudai.
Bet emigrantai vis dar pigus masalas asmeninei naudai gauti. Pavyzdžiui vienas Seimo narys, išleistas į komandiruotę pas lietuvių bendruomenę, jos susirinkime taip ir nepasirodė. Už valstybės pinigus į Londoną nuskridęs politikas pasisėdėjo su savo draugais.
Jaučia aiškią skirtį
Londono lietuvei Alvijai Černiauskaitei emigracijoje sekasi neblogai, ji čia baigė aukštąją mokyklą, yra vienos stambios įmonės komercijos vadovė. Tačiau nemažiau nei pačios gerovė jai rūpi ir lietuvybės puoselėjimas, ji Londone įkūrė lietuvišką darželį. Tačiau moteris sako, kad kraštiečių sėkme Lietuvoje likę ne visuomet džiaugiasi, žodis emigrantas, anot jos, jau įgavo neigiamą prasmę.
„Prieš 15 metų žodis emigrantas nebuvo baisus žodis. Jeigu prieš tiek metų būčiau nuėjusi į VU ir pasakiusi, kad esu emigrantė, mano kelias būtų buvęs kitoks. Prieš keletą metų buvo straipsnis, tada pirmą kartą išgirdau, kaip tai palietė žmones – medikus, mokytojus, aukštas pareigas užimančius bankininkus. Perskaičius straipsnį buvo skaudu. Žodis emigrantas šiuo metu sukompromituotas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” teigė A.Černiauskaitė.
Alvijai pritaria ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
„Labai liūdna, kad yra skirstoma mes ir jie. Mes čia, jie ten. Jiems gera, o mums blogai. Kartais galvoju, kodėl pykstama ant emigrantų. Tai pasekmė, ne priežastis. Kaip ir simptomai, tai rodo kažkokią ligą, o prislopindamas simptomus ligos neišsigydysi. Pykdami ant emigrantų mes stovime toje pačioje vietoje“, – teigė Dalia Asanavičiūtė.
Dirbti nėra kam
Daugiau nei pusei Jungtinėje Karalystėje gyvenančių emigrantų Lietuvos pilietybė yra svarbi. Dėl „Brexit“ susiklosčiusių aplinkybių maždaug ketvirtadalis jų ar net daugiau siektų gauti Jungtinės Karalystės pilietybę, tačiau prarastų Lietuvos pilietybę, nebent referendume būtų nuspręsta kitaip.
Prieš penkerius metus vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Anglijoje tuomet gyveno apie 100 tūkst. lietuvių. Skaičiuojama, kad dabar jų dvigubai daugiau. Jeigu svečioje šalyje gyvenantys Lietuvos piliečiai pasirinks kitos šalies pilietybę, Lietuva nukraujuos smarkiai – vien dėl „Brexit“ praras apie 50 tūkst. piliečių. Tai beveik Alytus ir Marijampolė.
„Ar mes norime, kad Lietuvos išlikimas būtų įteisintas ir sustiprintas, ar siekiame, kad žmonės prarastų etninį identitetą ir nusiteikimą būti reikalingu savo šaliai. Jeigu norime išlaikyti Lietuvą, prasmingas veiksmas yra suteikiant galimybę gimimu įgytą pilietybę išlaikyti iki gyvenimo pabaigos. Jis turėtų būti remiamas visuomenės, politikų, kaip bandymas susitelkti ir išspręsti tą klausimą. Daug diskusijų vyko, Konstitucinio Teismo sprendimai, referendumas – nuostata, kuri yra teisiškai stipri ir pagrįsta. Referendumas turėtų vykti ir galėtų būti sėkmingas, bet su sąlyga, kad politinės sąlygos išraiška būtų nukreipta pozityviai, susitelkiant tam reikalui“, – teigė Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Renatas Norkus.
Tačiau Lietuvoje pozityviai susitelkti nelabai yra kam. Seime dar praėjusių metų gruodį sudaryta darbo grupė dėl pasirengimo referendumui, o susirinkusi dirbti ji buvo vos keletą kartų. Paskutinį kartą praeitą savaitę, kai pasipylė priekaištai dėl nieko neveikimo.
„Mes turime tartis su Seimu, valstybė privalo informuoti, nesakau, kad agituoti. Seimas privalo tam surasti pinigų. Kai iškėlėme klausimą, ką mes ten Palestinoje darome, milijonas skiriamas vieno žmogaus išlaikymui. Žinote, pinigų yra pilna, nesuprantu, ką daro su pinigais. Jeigu norime leisti piliečiams sukurti ateitį, valstybė turi skirti pinigus, kad pasiektų kiekvieną pilietį“, – sakė Seimo narys Žygimantas Pavilionis.
Iki šiol neaišku, ar referendumas įvyks
Apie pinigus iki šiol net nekalbėta. O ką ir kalbėsi, jeigu Seimas dar nepatvirtino, ar referendumas bus.
„Diskusijos rakursas priklauso nuo prioritetų. Jeigu tai ne prioritetas, tada ir nebus dedamos pastangos. Prisiminkime stojimo į Europos Sąjungą referendumą, kokia buvo politinė valia – suorganizuotas milžiniškas referendumas, didelė agitacinė kampanija, skirta daug lėšų. Pilietybės referendume irgi norėtume tikėtis politinės valios. Tuo labiau, yra priešrinkiminiai pažadai, pilietybės klausimas yra vienas iš arkliukų, kuriuo dauguma Seimo narių atjojo į Seimą. Bet matome, kad tuo veiksmai ir pasibaigė“, – teigė D.Asanavičiūtė.
Emigrantai sako, kad svarbu visuomenei išaiškinti, kad emigrantai nėra joks blogis, kad tai tos pačios tautos dalis.
„Labai gerai pasimato, kai būna straipsnis ir pradėjus skaityti komentarus žodis emigrantas būna su kažkokiu pavydu – jie išvažiavo, jiems pasisekė, o mes čia ir mums nepasisekė. Pavydas, visokios istorijos, kurios kartais ne visiška tiesa, suformulavo tokį įvaizdį. Žodį emigrantas aš keisčiau į pasaulio lietuvis. Aš esu čia, o po 2 savaičių su visais vaikais važiuojame į stovyklą Lietuvoje“, – pasakojo A.Černiauskaitė.
Nuomonei formuoti reikalingi pinigai, o jie neskirti, net nepaskaičiuota, kiek pinigų reikėtų referendumui pasirengti, O laikas tiksi emigrantų nenaudai.
Jau praranda viltį
Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai sako jau prarandantys viltį, kad referendumas įvyks. Nes mažai kas žino, kad jį ruošiamasi rengti, o jeigu ir toliau pasirengimas vyks tokiais pat tempais, žinia daugelio gali ir nepasiekti.
„Aš buvau pas Airijos lietuvius, o kai paklausiau, ar žino, kad artėja referendumas, nors jie suinteresuoti, net negirdėjo apie taip. Tai buvo pirmas kartas, kai jiems tai pasakė, nors Dublinas nėra taip toli. Mes turime važiuoti pas juos, yra vietos, kur važiuoja tik keli konservatoriai“, – teigė Ž.Pavilionis.
Bėda, kad net tie keli konservatoriai, kuriuos Seimas praeitą savaitę siuntė į komandiruotę, su lietuvių bendruomene net nesusitiko. Mantas Adomėnas, sako, vietoj susitikimo su lietuvių bendruomene patraukė į susitikimą su buvusiais kurso draugais, nors Seimo valdybos sprendime juodu ant balto parašyta, kad į komandiruotę parlamentarai siunčiami susitikti su bendruomenės nariais.
O politikų paramos Lietuvos pilietybę norintiems išsaugoti svetur gyvenantiems šalies piliečiams reikia kaip oro.
„Nemanau, kad taip matyti, kad tai emigrantų interesas. Turbūt Lietuvoje beveik kiekvieną šeimą ar giminę yra palietusi emigracijos tema. Manau, kad labiau išaiškinus, aktyviau ta tema vykdant diskusijas, Lietuvoje irgi atsirastų parama dvigubos pilietybės klausimui“, – teigė R.Norkus.
Tačiau reikia ne tik paramos, bet ir tinkamų, gerai suorganizuotų priemonių paramai išreikšti.
„Paskutiniuose rinkimuose daugybė pasaulio lietuvių negalėjo balsuoti dėl techninių kliūčių. Turime padaryti, kad balsadėžės priartėtų prie esminių lietuvių susitelkimo branduolių, ką daro lenkai. Jie pastato vieną konsulą ir vieną dėžę ten, kur lenkai gyvena ir visi tada balsuoja“, – teigė Ž.Pavilionis.
Teisės aktai Lietuvos pilietybę garantuoja emigrantų vaikams, tačiau sulaukę 21 jie turi pasirinkti, kurios šalies piliečiais nori būti. Ne visi užsienyje gyvenantys lietuviai nori dvigubos pilietybės.
„Man iš tikrųjų labai keista ir juokinga, kai ateina žmogus – lietuvis, indas ar nigerietis ir rodo britišką pasą. Mes esame tas, kas esame. Kiti pasirenka britišką pilietybę, nes kitaip negali būti, čia jų ekonominis statusas. Bet jeigu gali būti tas, kas esi, kam keisti“, – pasakojo A.Černiauskaitė.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dvigubą pilietybę įteisinti galima tik referendumu. Jį planuojama rengti kitų metų pavasarį, galbūt su prezidento rinkimais. Sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
