„Belieka laukti antstolių“, – liūdnai atsiduso infarktą patyręs, cukraligės, širdies, kraujagyslių, akmenligės ir kitų ligų kamuojamas vyras, kuriam pripažinta vidutinė fizinė negalia.
Turėdama vykdomąjį raštą, vyriausioji dukra gali iškeldinti iš Kaune esančio namo ne tik tėvą, bet ir savo 18-metį brolį. Jauna moteris skundžiasi teisme sunkia materialine padėtimi, tačiau gyvena nuosavame name Norvegijoje ir važinėja prabangiu automobiliu BMW, kurio nuotrauką gavo portalas lrytas.lt.
Tėvo žiniomis, kitą dovanotą namą Kaliningrado srityje prie Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijos dukra jau yra pardavusi.
Jauna moteris naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, jog tėvas nuo vaikystės su ja ir jos dviem seserimis elgėsi nežmoniškai, pateikdama gausybę pavyzdžių, tačiau nemažą jų dalį sunku patikrinti. Visgi atsiųsto užrakinto šaldytuvo nuotrauka sukrečia. Jei jos žodžiuose yra bent nedidelė dalis tiesos, tėvo elgesys – smerktinas.
„Kaip ten bebūtų, gavus du namus iš tėvo išvaryti jį į gatvę neteisinga“, – tvirtino pensininko advokatas Laimutis Jankauskas.
Turto vertė – didžiulė
Šeimos narių teismai dėl nekilnojamojo turto, skyrybų, alimentų ir kitų dalykų trunka jau beveik dešimtmetį.
Dar 2016 metų vasarį buvo patvirtinta tėvo ir dukters taikos sutartis, pagal kurią jis ir sūnus pastarajam sulaukus pilnametystės per penkias dienas privalo išsikelti iš 400 kvadratinių metrų ploto namo Šančiuose.
„Šio namo ir žemės sklypo vertė dabar sudaro apie 250 tūkst. eurų, o valda Kaliningrado srityje prie jūros – dukart brangesnė“, – tvirtino pensininkas.
2018 metų sausį vaikinui sukakus 18 metų, tėvas su juo liko gyventi šiame name, o dukra nedelsdama kreipėsi į teismą dėl sutarties sąlygų nepaisymo ir vykdomojo rašto išdavimo.
Kauno apylinkės teismas jos prašymą patenkino, o Kauno apygardos teismas antradienį atmetė tėvo skundą.
Pensininko tvirtinimu, užpernai taikos sutartis buvo pasirašyta byloje, kurioje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo ir jo sūnaus iškeldinimo.
Ši byla vyko dėl santuokos nutraukimo, namo dovanojimo panaikinimo ir kitų ginčo objektų. Todėl dukrai negalėjo būti išduotas vykdomasis raštas dėl tėvo ir brolio priverstinio iškėlimo.
Tačiau teisėjų nuomone, taikos sutarties kaunietis vis tiek privalėjo laikytis, o jos punktai galioja ir sūnui, kuris tuo metu buvo nepilnametis. Tėvas gyveno kartu su paaugliu ir atstovavo jo interesus.
Namą ketina parduoti
Tėvas mėgins stabdyti vykdomojo rašto išdavimą, nes teisme svarstoma dar viena byla, kurioje jis prašo leisti Šančiuose esančiame name jam gyventi iki gyvos galvos ir įpareigoti vyriausiąją dukrą jo išlaikymui kas mėnesį skirti 450 eurų. Jos posėdis įvyks kitą savaitę.
Trečioje civilinėje byloje pensininko sūnus pateikė ieškinį seseriai, reikalaudamas šiame būste savo dalies. Ji bus nagrinėjama jau šį penktadienį.
Tėvas tikino neturintis kur apsigyventi, tačiau dukters tvirtinimu, jis yra paveldėjęs net keturis sklypus.
Jauna moteris namą Šančiuose ketina parduoti. Norvegijoje ji gyvena nuosavame name, važinėja prabangiu apynauju automobiliu BMW.
„Jei aš surasiu pardavėją, neverk. Jei nori savo šikną išsaugoti, nes mat bijai, galite abu su mylimu tėveliu rasti pirkėją“, – socialiniame tinkle broliui parašė sesuo.
Turtų neliko, tik skolos
Sovietmečiu aukštos kvalifikacijos laikrodininku ir mechaniku dirbęs kaunietis beveik prieš 30 metų pasistatė mūrinį 400 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų namą Žemuosiuose Šančiuose.
1990-aisiais jis vedė antrą kartą – dvidešimčia metų už save jaunesnę moterį. Vyras su ja susilaukė keturių vaikų – trijų dukterų ir sūnaus.
Jau baigiantis sovietų okupacijai vyras metėsi į verslą – keletą metų siuvo drabužius, kojines, kurias veždavo parduoti į Rusiją.
Vėliau kaunietis įsigijo sunkvežimį su kranu ir kitokia modernia įranga, kuriuo pristatinėjo į statybvietes įvairias medžiagas.
„Pasitaikydavo, kai per dieną uždirbdavau 1000 litų – šeimai nieko netrūko“, – prisiminė vyriškis.
Pasistatęs namą Kaune vyras įsirenginėjo būstą Kaliningrado srityje, kurį 1990 metais įsigijo su antrąja žmona.
Vėliau kauniečio finansiniai reikalai pašlijo – jis tikino įklimpęs į skolas už namo Rusijoje statybas, kurias dar labiau padidino pralaimėtos bylos dėl dovanoto turto dukrai panaikinimo. Šiuo metu įsiskolinimai esą sudaro apie 14 tūkst. eurų.
Vyras šiuo metu gauna 200 eurų pensiją, kurios didžiąją dalį išleidžia vaistams.
Įtarė klasta žmoną
Braškant ir antrajai santuokai, kaunietis įkalbėjo sutuoktinę nekilnojamąjį turtą dovanoti vyriausiai dukteriai. Tai įvyko 2009 metų vasario ir rugsėjo mėnesiais.
Merginai namas Kaune atiteko, kai jai buvo 17 metų, o būstą Kaliningrado srityje ji gavo jau būdama pilnametė.
Vyras tuo metu jau neregėjo perspektyvų gyventi su žmona, kaltino ją neištikimybe, ketinimais jį nunuodyti.
Po skyrybų užrašęs turtą dukteriai tėvas vylėsi likti faktiniu abiejų namų šeimininku.
Skyrybų procesas prasidėjo 2010-aisiais ir truko trejus metus.
Įsižiebus nesantaikai su dukterimi, tėvas pabandė nuginčyti namų dovanojimo sutartis, bet pralaimėjo bylas ir Kaune, ir Kaliningrade.
Buvusi kauniečio žmona išvyko į Vokietiją. Šioje šalyje apsigyveno ir judviejų vidurinioji 25 metų dukra. Vyriausioji su savo vyru emigravo į Norvegiją, o jos jauniausia 22 metų sesuo Kaune išsinuomojo butą.
Motina ir jaunėlės dukros palaiko vyriausiąją sesę, o sūnus – tėvą. Tiesa, iš sesers pateiktų susirašinėjimų feisbuke galima spręsti, jog jis apie tėtį visgi nėra itin geros nuomonės.
Tėvą myli, bet varo iš namų?
Tėvas aiškino, jog vyriausioji duktė prieš gaudama namus buvo nors prie žaizdos dėk, o paskui ją užvaldė godulys. Motinai išvykus į Vokietiją, kurį laiką jis gyveno po vienu stogu kartu su keturiais savo vaikais.
„Buvau juodinamas – pavyzdžiui, vaikų teisių apsaugos specialistams parodytas užrakintas mano šaldytuvas, bet nutylėta, kad, be jo, namuose yra dar du šaldytuvai, kuriais naudojosi dukterys“, – portalui lrytas.lt pasakojo kaunietis..
Dar prieš septynerius metus teisdamasi su tėvu dėl namo Kaliningrade, dukra atsiliepime rašė: „Mano santykiai su tėvu visada buvo draugiški. Jam visada rodžiau meilę, pagarbą ir rūpestį.
Myliu jį, gerbiu ir niekada neverčiau jo nei fiziškai, nei dvasiškai kentėti“.
Vykstant teismui Kaune, dukra pareiškė: „Broliui priklauso dalis namo. Jo tikrai neišmesiu, o dėl tėvo nežinau“.
Dukra taip pat pripažino, kad namas, nors ir jai vienai oficialiai dovanotas, buvo skirtas visiems vaikams.
Tačiau tėvo tvirtinimu, šiuo metu dukra net neužsimena, jog pasirūpins, kad jis ir sūnus turėtų naują pastogę, bent vieno kambario būstą.
Vaikams įplėšė ausis?
Duktė portalui pateikė savo versiją – jauna moteris prisipažino rašiusi savo gyvenimo istoriją visą naktį. Tiesa, daugelio paminėtų faktų neįmanoma patikrinti.
„Galima butu parašyti visą romaną. Pasistengsiu kuo nuosekliau parašyti esmę.
Pradėsiu iš pradžių. Nuo pat mažumes visi dirbome ne vaikiškus darbus nuo ryto iki vakaro, tokius kaip medžių genėjimas, obuolių rinkimas, sunkių dėžių su jais nešimas į rūsį, žolės aplink krūmus kirpimas kelis kartus per savaitę, kad kiemas būtų idealiai gražus.
Taip pat plaudavome namus, iki išnaktų darėme maišelius, virdavome maistą šunims – puodą mes, seserys, vos pakeldavome, padedamos mamos“, – prisiminė emigrantė.
Pasak jos, tėvas sėdėdavo ir ir rodydavo pirštu, ką ir kaip daryti.
„Jei ką atlikdavome blogai, visada būdavome nubaustos – mums buvo tampomos ausys, nuo sukimo jos įplyšdavo, klūpodavome ant žirnių, gaudavome lupti diržu, plakdavo rykšte.
Išgėręs tėvas nuolat būdavo agresyvus – slėpdavomės nuo jo savo kambariuose. Jis mus sumušdavo – niekam mokykloje nesiskundėme, nes toks gyvenimas mums atrodė normalus, kad taip visi žmones gyvena”, – aiškino su tėvu besiteisanti dukra.
Pasak moters, vaikystės muštro, sunkių fizinių darbų pasekmė jai ir seserims – sveikatos bėdos dėl kelių: „Negalime net atsitūpti, skauda, ištinsta. Greitu laiku reikės operacijų, jei norėsime išvengti tokiu skausmų ateityje“.
Atliko du DNR tyrimus
Dukters tvirtinimu, nuo tėvo kliūdavo ir motinai – tėvas ją nepagrįstai kaltino turint meilužių, nuodijimu. Jis mušdavo mamą, niekur vienos neišleisdavo.
Nepasitikėdamas žmona, jis pareikalavo DNR tyrimų, tačiau ir gavęs išvadas, kad jis yra vaikų tėvas, pareiškė, jog jos buvo nupirktos.
Buvo užsakyti antri DNR tyrimai – šįsyk jau Anglijoje, už kuriuos tėvas sumokėjo, pardavęs savo automobilį. Tačiau rezultatas nepasikeitė.
Merginai susipažinus su būsimu savo vyru, tėvas neva draudė su juo bendrauti, prikaišiojo, kad jis jai per prastas.
Namas Kaliningrado srityje esą buvo įgytas už motinos artimųjų pinigus, o pusę lėšų rekonstrukcijai skyrė močiutė. Tėvas pykosi ir su statybininkais, nemokėjo jiems už darbą – statybos taip ir liko nebaigtos.
Tvirtino patyrusi terorą
„2009 metais prieš man tampant pilnamete, abu tėvai padovanojo man Kaune ir Kaliningrade namus, kad skyrybų atveju jiems nereikėtų dalintis jų per teismus su pykčiais.
Kai tapau pilnamete, mane tėvas nuvežė į notaro kontorą, neva baigti pasirašinėti dovanojimo sutartis. Vėliau išaiškejo, kad pasirašiau namo Lietuvoje dovanojimo atgal sutarti tik jam. Kreipiausi į teismą, ir laimėjau.
Mama tuo metu Vokietijoje dirbo slaugytoja, nes prarado darbą Lietuvoje“, – rašė duktė.
Merginai ištekėjus, ji su vyru ir tėvu gyveno tame pačiame name Kaune, dėl kurio dabar verda aistros.
Jauni sutuoktiniai savo lėšomis rūsyje įsirengė kambarius ir virtuvę, o mama už vaikų išlaikymą tėvui siųsdavo po 1000 eurų per mėnesį. Tačiau nepaisant to, jis esą dar pareikalavo iš dukters ir žento mokėti jam už nuomą.
Tėvas esą būdamas neblaivus juos terorizuodavo, atjungė elektrą, o vėliau – ir šildymą.
Iš namų dukra su vyru išėjo kaip stovi ir išsinuomojo būstą, o jaunėlėms seserims tėvas ant šaldytuvo uždėjo spyną – lepino tik jauniausią vaiką, savo sūnų.
Dėl grasinimų nužudyti dukras buvo iškviesta policija, bet kaltės įrodyti nepavyko.
Prabilo apie sekimą
„Vaiko teisiu apsaugos darbuotoja užfiksavo, jog vienintelis šaldytuvas buvo su grandine ir spyna. Mano sesuo parodė, kur slepia maistą, kokiame šaltyje gyvena ir prausiasi su lediniu vandeniu, o tėvas savo kambarį šildė“, – pasakojo emigrantė.
Anot vyriausiosios dukters, proceso dėl namo dovanojimo panaikinimo metu tėvas ją persekiojo po paskaitų universitete, nuolat sekdavo mašina, o kartą esą net mėgino ja partrenkti.
Išvykusi su vyru į Norvegiją, ji paėmė kreditą ir šioje šalyje įsigijo namą, dirba valytoja.
„Vykstant skyrybų bylai, tėvas norėjo viso turto tik sau“, – tvirtino moteris. Tėvui esą buvo siūloma nupirkti butą, bet jis nesutiko.
Neigia dukters kaltinimus
Gavęs palikimą – nekilnojamą turtą, tėvas jį neva perleido savo sugyventinei, o vėliau šis turtas buvo parduotas.
„Dabar jis nori prisiteisti pinigų išlaikymui tik iš manęs, nors iš abiejų santuokų turi septynis vaikus.
Tėvo tikslas buvo padovanoti man turtus, kad nereiktų su mama dalintis, įrodyti, kad mes ne jo vaikai ir valdyti visą turtą. Tačiau afera nepavyko“, – dėstė dukra.
Tuo tarpu tėvas kategoriškai neigė dukters pasakojimą apie neva vaikystėje patirtą smurtą, engimą, pažeminimą.
„Visiems vaikams netrūko maisto, dėmesio, šilumos – buvo samdomi korepetitoriai, namų tvarkytojos. Norėdama pasiekti savo, dukra mane nupiešė baisiomis spalvomis, bet tai tik jos išsigalvojimai“, – tvirtino pensininkas.
