Po ilgų diskusijų Seimas balsų dauguma pritarė NSGK išvadoms. Už jas pasisakė 88, prieš nebuvo, susilaikė 18. Tiesa, po balsavimo Povilas Urbšys paprašė, kad į protokolą būtų įrašyta, kad jis balsavo prieš išvadas.
Keitė pateikimo laiką
Paties NSGK pirmininko Vytauto Bako nuostabai, išvadų pateikimas iš 14 val. atkeltas į pirmąjį darbotvarkės klausimą – 10 val. Anot valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, tai padaryta tam, kad būtų galima išvadas apsvarstyti ir priimti tą pačią dieną, nes Seimo statute numatoma, kad tarp pateikimo ir svarstymo stadijų turi būti padaryta 3 val. pertrauka.
„Skubos jokios nėra. Mes jaučiame, kad dauguma Seimo narių joms pritars, tiesiog norime šiandien tą darbą padaryti. Pradėję ryte tikrai tą darbą iki vakaro padarysime“, – sakė R.Karbauskis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad pritarimo išvadoms tikisi sulaukti. Po pateikimo 88 Seimo nariai joms pritarė, pasisakiusių prieš nebuvo, o 13 susilaikė.
Antrojoje – svarstymo – stadijoje balsavo 107 Seimo nariai. Už pasisakė 94 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 12. Vienintelis prieš balsavo buvęs valstietis Povilas Urbšys.
Balsuoti už ar prieš?
Buvęs valstietis P.Urbšys teigė, kad tyrimas tikrai selektyvus, todėl siūlė balsuoti prieš projektą priėmimo stadijoje.
„Nuo poat pradžių neapleido įspūdis, jog tyrimas dėl verslo ir politikų ryšio, pagal Seimo palaimintus abstrakčius klausimus sudarys sčlygas manipuliuoti Seimo nariais“, – sakė parlamentaras, skatinęs balsuoti prieš. Jis vėl kritikavo tai, kad niekur nėra minima „įtakingų konservatorių ryšius su „MG Baltic“.
„Nors pagal NSGK pirmininko 2008-2012 metais išaugo „MG Baltic“ pelnai iš laimėtųjų viešųjų pirkimu“, – teigė P.Urbšys, pridurdamas, kad kaltinami tik liebralai yra „akių dūmimas“.
Konservatorius Jurgis Razma kalbėjo, kad balsuoja daugiausia dėl komiteto paruoštų pasiūlymų: „Siūlymai Vyriausybei, Seimui dėl teisės aktų tobulinimo, partijų susitarimo. Išvados geros ir jei jas įgyvendinsim, manau, kad pozityvių pokyčių bus.“
Valstietis Dainius Kepenis linkėjo „sveikatos ir energijos grąžinant į Lietuvos biudžetą 1,5 mlrd. eurų.“ Jis tikino, kad komisijos darbas neturėtų būti baigtis, turėtų būti tęsiamas.
Remigijus Žemaitaitis balsavime susilaikė, nes, anot jo, išvadose nekalbama apie VSD ir STT neveiksnumą.
Tyrimas – M.Basčio pasekmė
Komiteto išvadą Seimo nariams pristatęs V.Bakas apgailestavo, kad jei būtų jas pateikęs 14 val., jo kalba būtų buvusi sklandesnė, nes trūko laiko pasiruošti. Vis dėlto jis teigė, kad svarbiau ne sakiniai ar nesklandi kalba, o tai, kad išvados būtų priimtos.
„Noriu pabrėžti, kad NSGK, vis dėlto atlikęs darbą, priėmė sprendimą absoliučia balsų dauguma (susilaikė tik J.Olekas. – Aut.). Nepaisant to, kad pats tyrimas buvo galbūt nelabai malonus ir aplinkybės, kurias nustatėme, nėra tokios, kurios papuoštų politinę sistemą, mes sugebėjome patvirtinti išvadą komitete“, – kalbėjo V.Bakas ir dar kartą pridūrė, kad komitetas nedubliavo ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų veiklos.
Jis pripažino, kad gynyba teismuose ne tik gali, bet ir privalo išnaudoti teismuose visas galimybes, bet, anot jo, teisminis procesas nereiškia, kad Seimas negali atlikti savo darbo ir konstitucinės priedermės analizuoti situacijas, kurios kelia iššūkius šalies saugumui ir politinei sistemai.
„Komitetas pradėjo tyrimą ne nuo vidaus interesų grupių įtakos politiniams procesams arba visuomenės gyvenimui. Tyrimo prielaidos atsirado tada, kai praėjusiais metais atlikome Mindaugo Basčio tyrimą, kuriame buvo labai aiški užduotis išanalizuoti M.Basčio veiklą, nesuderinamą su nacionalinio saugumo interesais“, – dėstė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, komitetas matė, kas slypi už M.Basčio, todėl buvo pradėtas tyrimas, kuriuo siekta maksimaliai ištirti galios centrus Lietuvoje ir interesus, kurie stabdė mūsų šalies kelią į energetinę nepriklausomybę.
V.Bakas kalbėjo, kad „MG Baltic“, „VP Market“ ir kitos verslo grupės komiteto tyrimo centre atsirado tik dėl to, kad kišimasis į politinius visuomeninius procesus ir įtakos darymas sprendimų priėmėjams yra ne atsitiktiniai, o sisteminiai.
„Teismai, prokuratūra, kitos institucijos negali tapti interesų grupių tarnaitėmis. Valstybės institucijos buvo uzurpuotos interesų grupių, jomis buvo naudojamasi“, – sakė V.Bakas. Jis kalbėjo, kad krizės metu 2008 metais „MG Baltic“ patyrė aukso amžių, įmonė laimėjo milijoninius valstybės konkursus. Tai V.Bakas pavadino makabriška veikla. Pasak jo, bendra „MG Baltic“ atsakymų vertė siekė daugiau nei 500 mln. eurų.
NSGK pirmininkas pripažino, kad komiteto tyrimas buvo selektyvus, tačiau, pasak jo, kitaip būti negalėjo.
„Mes negalėjome ištirti visos, įskaitant ir buitinę, korupcijos. Tie vyrukai, tiek LEO LT, tiek „MG Baltic“ atveju, neturėjo užduoties laimėti kokį nors pavienį konkursą. Jų užduotis – sukurti sistemą, kuri nuolat, daugybę metų, aprūpintų juos pajamomis, mūsų visų kuriamo gėrio dalimi.
Tuos galios centrus, ypač „MG Baltic“, mes įvardijome kaip turinčius organizuotos nusikalstamos grupuotės požymių“, – sakė V.Bakas.
Gavo nemažai klausimų
Pirmasis klausimą uždavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Virgilijus Poderys. Parlamentaras teigė, kad tyrimas yra rizikingas, bet bus naudingas. Bet kartu jis klausė ir apie tyrimo selektyvumą ir specialiųjų tarnybų prisidėjimą.
„Yra nuskambėjusi mintis, kad atėjo laikas, ar toks politinis ciklas, kai specialiosios tarnybos pateikė informaciją, atėjo ir Seimo nariams informaciją padėjo. Tai klausiu, ar tikrai specialiosios tarnybos pačios nusprendžia, ką ir kam teikti. Taip pat ir selektyvumas – jis neišvengiamas ir objektyvus. Bet ar komitetas ne pats apsisprendė, kuriuos koncernus ir partijas ištirti, ar specialiosios tarnybos tą nuomonę suformavo?“ – klausė V.Poderys.
V.Bakas argumentus dėl selektyvumo neigė.
„Nėra taip, kad mes tyrėme tai, kas mums patiko, ar norėjome tirti, bet pats Seimas mums apibrėžė tyrimo ribas“, – sakė V.Bakas ir pridūrė, kad tyrimas dar gali būti tobulinamas ir tęsiamas.
Jis sakė, kad komitetas rinkosi tuos objektus, kurie padarė daugiausia žalos, ir tuos, kurie yra svarbūs iki šiol.
„Surinkome tuos, kurie, komiteto nuomone, padarė didžiausią žalą ir iki šiol aktualūs. Mes svarstėme kviesti ir kitus asmenis, bet nėra prasmės tirti to, kas nedaro poveikio dabar. Dėl specialiųjų tarnybų – jų kompetencija apibrėžta įstatymų, užduotis formuoja Valstybės žvalgybos taryba. Tai nėra kažkas chaotiško, – sakė V.Bakas. – Jeigu atrodo, kad čia kas nors selektyvu, tai nėra taip.“
„Tvarkietis“ Algimantas Dumbrava klausė, kaip V.Bakas vertina buvusio Seimo nario Aleksandro Sacharuko žodžius, kad šis kreipėsi į prezidentės patarėją dėl situacijos su „MG Baltic“ dar 2010 metais, tačiau veiksmų imtasi nebuvo.
„Mes, matyt, visi vertiname teigiamai, kad STT, Generalinė prokuratūra atliko milžinišką darbą, trukusį ne vienus metus. Į tuos signalus, kurie ateidavo iš įvairių žmonių, politikų, buvo reaguota, sutikime su tuo. Šiandien vyksta teisminis nagrinėjimas, ir svarbu, kad ši byla būtų tinkamai išnagrinėta ir įvertinta baudžiamosios teisės požiūriu“, – į tokį klausimą atsakė V.Bakas.
Ką būtina padaryti?
Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Jurgis Razma komiteto pirmininko klausė, kokius darbus reikia nuveikti, kad tokia situacija nepasikartotų.
„Ką, jūsų nuomone, reikia būtinai padaryti, keičiant įstatymų projektus, pertvarkant struktūras, kad po šito tyrimo atsiradus tam tikrai kitai nišai neatsirastų dar vienas galios centras. Čia aš galvoju apie Agrokoncerną ir su juo susijusią didžiausią Seimo frakciją. Čia teorinės prielaidos, bet ar neatsitiks taip, kad vieną galvą nukertame, o atsiranda naujos?“ – V.Bako klausė konservatorius J.Razma.
V.Bakas, atsakydamas į klausimą, teigė, kad vieno sprendimo nėra. Bet tam tikros pamokos yra išmoktos. „Vienas iš sprendimų, kurių nebuvo anksčiau, yra viešumas. Tiesiog pirmas žingsnis yra parodyti tų antikonstitucinių galios centrų galios paveikslą. Bet mes parodėme visą jų veikimo sistemą, kuri atsirado ne tik dabar, bet buvo tobulinama ilgus metus. Viešumas jau privertė susigūžti“, – teigė V.Bakas.
Kitu svarbiu sprendimu V.Bakas įvardijo dabartinės situacijos keitimą. „Reikia išmontuoti ekonominius pamatus. Jei mes galime pritarti civilinio turto konfiskavimo institutui, pasiektume tada situaciją, kad neapsimokėtų nusikalsti. Veikti skaidriai, derinti interesus turi apsimokėti“, – į J.Razmos klausimą atsakė V.Bakas.
Tyrimą kritikavo
Buvęs valstietis Povilas Urbšys kalbėjo, kad kai buvo atliekamas tyrimas dėl Seimo nario M.Basčio, parlamentarams buvo pasakyta, kad tai – tik ledkalnio viršūnė, o po to pasirodys visas ledkalnis.
„Buvo aiškiai akcentuota, kaip ir šiandien, kad pagrindinis atspirties taškas buvo M.Basčio ryšiai su „Rosatom“. Aiškiai buvo konstatuota, kad Rusijos energetikos interesai gali prieštarauti valstybės energetikos interesams. Drįsčiau teigti, kad tie ryšiai atskleisti labai selektyviai“, – kalbėjo P.Urbšys ir pridūrė, kad dėl to atsakingas Valstybės saugumo departamentas (VSD), kuris teikė informaciją ribodamas galimybes susipažinti su tikrąja situacija.
P.Uršbys kalbėjo, kad tyrimo metu paaiškėjo, jog „Rosatom“ atstovai Lietuvoje, kontaktavę su Seimo nariais ir politikais, yra aiškiai identifikuoti: tai buvęs KGB karininkas K.Puidokas ir Nepriklausomybės akto signataras Jonas Tamulis.
„Negana to, paaiškėjo, kad tyrime atsirado liudijimas, kad tuo metu, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, 2010 metais bus nutrauktos visos sutartys su „Nukem“ ir buvo Energetikos ministerija pasamdžiusi teisinę bendrovę, kuri inicijavo tos sutarties nutraukimą, o visi vadovai, kurie kėlė tuos klausimus, buvo atleisti ir buvo grįžta prie susitarimo su „Nukem“.
Būtent tuo laikotarpiu „Nukem“ galėjo būti neteisėtai išmokėta 78 mln. litų kompensacija už neva patirtus nuostolius. Šiame sandoryje dalyvavo J.Tamulis, kuris minimas kaip A.Kubiliaus bendrakursis“, – sakė P.Urbšys ir pridūrė, kad J.Tamulis gyrėsi „panaikinęs“ asmenis, kurie priešinosi „Nukem“ interesams.
Politikas teigė, kad komisijos tyrimo medžiagoje nėra išplėsto tyrimo šiuo klausimu. Taip pat nėra NSGK narių paklausimo VSD, kad būtų pateikta informacija apie K.Puidoko ir J.Tamulio ryšius su Lietuvos politikais. „Tokio sąrašo nėra, tokio paklausimo nebuvo“, – sakė jis.
Tyrimui sutrukdė slaptoji VSD pažyma
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas pakomentavo tyrimą veikusias aplinkybes.
„Be abejonės, šiam tyrimui įtakos turėjo išslaptinta tyrimo medžiaga, kuri nežinomu būdu buvo paviešinta“, – viešojoje erdvėje atsiradusių VSD pažymą komentavo A.Anušauskas, rasdamas ir gerą, ir blogą puses – tai sužinojo visuomenė, bet komitetas buvo stumiamas į nepatogią poziciją.
„Tyrimas gal ir neteko dalies savo vertės, bet „Nukem“ dalis yra geresnioji šio tyrimo dalis, kuri, nepaisant interpretacijų, paremta tikrais dokumentais ir įrodymais. Tiesą sakant, diskutuojant apie išvadas kildavo vienas klausimas – jeigu mes kalbame, ko kokie nors verslininkai ar grupės siekia, natūralus klausimas, ar pasiekė. To išvadose nėra, bet iš bendro politinio proceso, kuris vyko tais laikais, mes žinome, kad dauguma tų siekių taip ir liko siekiais“, – teigė jis.
„Galiausiai komitetas daug ko neištyrė: 2007–2011 metų ir ne Seime buvusių politinių interesų, labai stiprių interesų energetikos sferoje – K.Prunskienės projektų, kurie jau buvo užmiršti“, – savo kalbos pabaigoje sakė A.Anušauskas.
Neigė partijos ir „MG Baltic“ ryšius
Liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad NSGK atliko didelį darbą, tačiau nemažai darbų neatlikta. Jis pritarė Ramūnui Karbauskiui, sakusiam, kad vertėtų toliau analizuoti tokius procesus ir spręsti, ar tai naudinga, ar ne.
„Mes, liberalai, sutikome su šios komisijos sudarymu, nors net neslėpdami, kad reikia pasiaiškinti liberalų dalykus. Siūliau ir kitiems nebijoti pažiūrėti tiesai į akis. Tačiau natūralu, kad ne girti aš šios išvados atėjau“, – sakė jis.
E.Gentvilas kalbėjo, kad pirmiausia NSGK rėmėsi VSD teiktomis pažymomis, todėl reikėjo įvertinti, ar tikrai VSD išvados yra patikimos. Kaip pavyzdį jis nurodė tai, kad pažymoje rašoma, jog ministras Algis Čaplikas buvo liberalų atstovas, nors tai, anot E.Gentvilo, netiesa.
Jam kliuvo ir tai, kad VSD dokumentuose sakoma, jog Eligijus Masiulis buvo parinktas pirmuoju partijos pirmininku, nes, kaip teigė E.Gentvilas, E.Masiulis ne kandidatavo būti pirmininku, o palaikė Petrą Auštrevičių.
„Jeigu sakoma tai, kad liberalai yra visiškai kontroliuojama partija, tai noriu pasakyti, kad politinių partijų legalus finansavimas rodo, kad daugiausia paramos iš „MG Baltic“ gavo TS-LKD, ne liberalai. Jeigu sakoma, kad įkūrus Liberalų sąjūdį jis tapo visiškai kontroliuojamas, tai dvejus metus liberalai iš „MG Baltic“ negavo nė vieno lito“, – kalbėjo liberalų vedlys.
Jis pridūrė, kad „Transperency International“ nustatė, jog geriausiai šios kadencijos Seime santykius su verslu deklaruoja liberalai, prasčiausiai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Geriausioji dalis yra viešumas
Konservatorius Andrius Kubilius Seime taip pat norėjo išsakyti nuomonę šio tyrimo klausimo svarstyme.
„Noriu pasakyti, kad susidaro įspūdis, kad yra dvi išvados versijos. Vienos yra NSGK išvados, kita versija – apie kurią kalba kolega D.Gaižauskas ir R.Karbauskis“, – dabartinę situaciją komentavo A.Kubilius.
„Noriu apie tai ir pakalbėti.V.Bako pristatymo išvados yra svarbios, nepaisant trūkumų, joms reikia pritarti. Svarbiausia, kokius įtakos voratinklius supynė „MG Baltic“, kokių finansinių ir geopolitinių tikslų bandė pasiekti „Rosatom“. Tai yra svarbu, kad tai yra viešai padaryta. Tikėčiausi, kad toks Seimo viešumas ir toks specialiųjų tarnybų darbas gana rimtai išgąsdins. Tai yra pats svarbiausias šio tyrimo rezultatas“, – iš Seimo tribūnos sakė A.Kubilius.
„Komiteto išvados aiškiai nurodo, kad ne visos partijos pasiduodavo tokioms įtakoms. Žinau, kad tai nepatinka daliai valstiečių lyderių, gal dar ir daliai socialdemokratų. Bet tokia yra objektyvi išvada. Ir dėl to daug kas nervinasi“, – antradienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją komentavo A.Kubilius.
„Konservatoriai nekeičia savo pozicijų“, – tikino konservatorius. Jis įvardijo ir tyrimo trūkumus – nenorą tirti R.Karbauskio ir A.Butkevičiaus interesus – ir apgailestavo, „kad komitetui nepasisekė“.
Kritikavo konservatorius
Valstietis Dainius Gaižauskas, kuris taip pat yra NSGK narys, sakė, kad kai politikai užmiršta duotą priesaiką ir tarnauja koncernams, o žiniasklaidos priemonės užmiršta tam tikras problemas, padėtis valstybėje tampa ypač bloga.
„Valstybė yra parklupdoma“, – sakė jis. D.Gaižauskas negailėjo kritikos konservatoriams, sakydamas, kad koncernas „MG Baltic“ savo galias įgijo tuomet, kai Vyriausybei vadovavo A.Kubilius.
NSGK pirmininkas V.Bakas iš Seimo tribūnos nusprendė paprieštarauti savo frakcijos kolegai, komiteto nariui D.Gaižauskui. Pastarasis kaltino konservatorius.
„Aš tikrai negaliu pritarti Dainiaus pozicijai, nors ji buvo frakcijos vardu. Štai dėl ko: pirma, šis tyrimas nebuvo nukreiptas prieš partiją ar asmenis. Šis tyrimas nebuvo kuriamas tam, kad atsikurtų naujos platformos naujiems tyrimams ir politiniams susidorojimams. Mes visi tai matėme kaip platformą daryti sprendimus, kad tokių tyrimų daugiau nereikėtų“, – sakė V.Bakas.
„Aš noriu paprašyti, kad šitoje stadijoje pasidėtume į šalį emocijas, pasižiūrėtume, koks yra viešasis interesas. Noriu pakviesti kolegas bent šiandien susisvaldyti nuo noro atkeršyti už nuoskaudą ar kažką“, – teigė parlamentaras.
Tyrė daugiau nei pusmetį
Nuo spalio mėnesio komitetas tyrė kai kurių verslininkų bandymus daryti neteisėtą įtaką politikams, valstybės įmonių, institucijų vadovams, darbuotojams. Taip pat tirti partijų finansavimo mechanizmai, Rusijos įmonės „Rosatom“ siekis dalyvauti Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbiuose sektoriuose.
Anot komiteto, Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ veikla Lietuvoje remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu, jos tikslas yra dominuoti regiono energetikos sektoriuje, o tai nesuderinama su Lietuvos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. „Rosatom“ planai įkurti bendrą konsorciumą su Lietuvos įmonėmis ir siekti savo veiklai palankių sprendimų bei projektų vertintinas kaip siekis pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, o tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
NSGK konstatavo, kad „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės, politinė įtaka tapo preke, koncerno kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės naudojamos kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis savo interesams ginti.
Seimo komitetas nustatė, kad minėtas koncernas aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija.
Be to, konstatuota, kad ir „Rosatom“, ir koncerno „MG Baltic“ interesai IAE uždarymo procese sutampa. Koncerno „MG Baltic“ įmonė „Mitnija“ užsitikrintų ilgalaikius statybos darbus, o „Rosatom“ galėtų kontroliuoti uždarymo procesą.
NSGK išvadose nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.
Kaip neskaidriai vykdytas projektas išvadose minimas LEO LT sukūrimas. Anot komiteto, 2006–2007 metais įmonių grupės „Vilniaus prekyba“ akcininkai ir vadovai, siekdami įgyvendinti LEO LT projektą ir kartu užvaldyti pagrindines Lietuvos energetikos sektoriaus įmones, siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti šiam projektui nepritariančius ar jam besipriešinančius politikus, institucijų vadovus, visuomenės veikėjus.
Komitetas siūlo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ji patikrintų „Lietuvos geležinkelių“ ir „Mitnijos“ sudarytų sandorių teisėtumą. Išvadose nurodyta, kad per kelerius metus „Mitnija“ su partnere „Kauno tiltais“ iš „Lietuvos geležinkelių“ gavo per 1 mlrd. litų (apie 300 mln. eurų).
Tarp NSGK siūlymų taip pat yra raginimas kreiptis į Seimo Energetikos komisiją su prašymu įvertinti, kokią žalą Lietuvos valstybė patyrė ar galėjo patirti dėl LEO LT veiklos, ir siūlyti priemones, kad ši žala būtų atlyginta.
NSGK pirmininkas V. Bakas yra minėjęs, kad dėl minėtų neskaidrių sandorių valstybė galėtų atgauti jai galbūt padarytą 1,5 mlrd. eurų žalą.
