Priteista suma, žinoma, didžiulė, tačiau šiuo atveju net ne pinigų gaila, kai nežinia už ką, kam ir kur reikia sumokėti. Galbūt Gvantanamo bazėje kalinčio terorizmu įtariamo palestiniečio vardu kalbantiems advokatams, kurie jį sykį lyg ir regėjo, tik nelabai aišku, tikrovėje ar sapne.
Tiek to, advokatai daro savo darbą, o jei išlupa iš Lietuvos pinigų, vadinasi, dirba gerai. Tačiau kyla klausimas, ar gerai dirba mūsų šalies pareigūnai.
Skandalas dėl slaptų CŽV kalėjimų, veikusių NATO priklausančiose Rytų Europos šalyse, įsiplieskė dar 2009 metais. Tada baigęs kadenciją prezidentas V.Adamkus paaiškino, kad niekada niekas jo neprašė leidimo tokiam objektui, taigi neįtikėtina, jog šalies vadovui nežinant Valstybės saugumo departamentas (VSD) drįstų įsileisti CŽV kalinius.
Tą patį sakė visi aukščiausi Lietuvos pareigūnai, VSD vadovai. Atrodytų, reikėjo padėti tašką. Tačiau V.Adamkų pakeitusi D.Grybauskaitė kažkodėl atsisakė nuostatos, kad Lietuvoje niekuomet nebuvo slapto CŽV kalėjimo, ir nurodė pradėti tyrimą. Negana to, jos komentarai buvo tokie, tarsi ji pati jau būtų neabejojusi, kad pas mus kalėjo įtariamieji terorizmu.
Užsienio reikalų ministru 2005–2006 metais, kai mūsų šalyje neva veikė CŽV kalėjimas, dirbęs A.Valionis savo atsiminimų knygoje tvirtina, kad vienas VSD pareigūnas, gal norėdamas įsiteikti Lietuvos vadovei, parodė jai pastato, kuriame esą buvo sąlygos slapta laikyti kalinius, dokumentus.
Esą to pakako, kad D.Grybauskaitė užsipliekstų ir pareikštų, jog V.Adamkus kalbėjo netiesą. Mat ne paslaptis, kad prezidentė savo pirmtakui nejautė simpatijos ir gal griaudama jo autoritetą tikėjosi įtikinti visuomenę, jog ji tvarkosi geriau.
Be to, savo valdymo pradžioje šalies vadovė nerodė jokio palankumo ir JAV, kol nesuvokė, kas šio pasaulio šeimininkas, o tada jau apvertė plokštelę ir tapo saldžiabalse Vašingtono garbintoja.
Generalinė prokuratūra nenustatė, kad Lietuvoje buvo CŽV kalėjimas, bet neišdrįso ir konstatuoti, jog tai pramanas, ir tenkinosi teiginiu, kad nėra įrodymų. Tuo metu skandalas dar labiau įsiplieskė, nes, atrodo, Rumunijoje, o gal ir Lenkijoje, iš tiesų buvo kalinami galimi teroristai.
Tad lietuviškoji įtarumo sėkla gulė į labai palankią dirvą, nors Lietuvoje nė iš tolo nebuvo tokių galimybių ką nors slapta įkalinti kaip Rumunijoje, kur yra didžiulės, nuo pašalinės akies apsaugotos karinės bazės, turinčios savo oro uostus. O VSD mokymo centras Antaviliuose – kaip ant delno, vietos gyventojai pro savo langus gali matyti, kas atvažiuoja.
Išpūsti burbulą pasistengė ir Rusija – žurnalistais prisistatę rusai pafotografavo, pafilmavo Antaviliuose ir šią informaciją paskleidė kiek įmanoma plačiau. Toks jau jų darbas, už tai jiems pinigus moka, bet tą pačią dūdą uoliai pūtė ir kai kurie lietuviai.
Žmogaus teisių institutui CŽV kalėjimų skandalo įkarštyje vadovavusi dabartinė Seimo narė D.Šakalienė ir šiandien neabejoja, kad toks objektas Lietuvoje buvo, ir su patosu aiškina abėcėlines tiesas, kaip svarbu ginti žmogaus teises, o Lietuva neva šios pareigos neatlikusi. Tik kodėl ji mano, kad jos žodis svaresnis nei prezidento V.Adamkaus?
Šis institutas padėjo rengti dokumentus bylai prieš Lietuvą, nors D.Šakalienė iki šiol kalba nepateikdama jokio įrodymo apie slaptą kalėjimą. O gal kai per Europą ritasi mada kalti prie gėdos stulpo JAV, ir EŽTT pakanka vien abstrakčių postringavimų apie CŽV blogiukus, kurių ranką, nepaisant jokios logikos, norisi matyti ir Lietuvoje?
Net ir žodžio kišenėje neieškantis Lietuvos atstovas EŽTT E.Kūris neįtikino kolegų, kad nėra CŽV kalėjimo įrodymų, ir kažkodėl balsavo už mūsų šalį smerkiantį sprendimą. Bet gal protingas žmogus supranta, kad aklų teisuolių sienos geriau nemėginti pramušti net ir savo kieta kakta.
