Ir vis dėlto apie mokestį, o tiksliau, apie mokesčius, kalbėti reikia. Mėgstame žvilgčioti į kaimyno piniginę. O čia juk mūsų Vilniaus piniginė. Ir, deja, nesužinosime, kur ir kam iš jos nukeliaus pinigai, surinkti kaip pagalvės mokestis iš turistų.
Vėlgi – tai nieko naujo. Vilniečiai nesužino, kam naudojami už automobilių stovėjimą surinkti mokesčiai, miesto transporto kontrolierių iš keleivių surinktos baudos.
Kas kita anksčiau pagalvės mokestį įsivedę kiti Lietuvos miestai. Už tai atsakingi valdininkai euro tikslumu gali pasakyti, kam panaudotos surinktos lėšos.
„Rinkliava sukurs finansavimo krepšelį, iš kurio bus investuojama į visiems rūpimus tarptautinės rinkodaros, turizmo infrastruktūros, susisiekimo gerinimo projektus“, – aptakiai apie pagalvės mokesčio panaudojimą kalbėjo įstaigos „Go Vilnius“ vadovė I.Romanovskienė.
O pagalvės mokesčio, kurio dydis – 1 euras, tikimasi surinkti ne tiek ir mažai. Pavyzdžiui, kitais metais jo Vilniui gali nubyrėti 2,28 mln. eurų. Kaip įprasta, jis bus skaičiuojamas pagal nakvynių skaičių.
Kas kita Trakai, pagalvės mokestį renkantys nuo 2013-ųjų. Dabar jis – 0,6 euro.
Pernai Trakuose iš turistų surinkta per 44 tūkst. eurų. Šio miesto atstovai gali tiksliai atsakyti, kur išleido pinigus. Tarkim, 2016 metų rinkliavos lėšos buvo investuotos į naujo dviračių tako įrengimą Galvės ežero pakrantėje. Jis buvo nutiestas nuo Trakų sporto bazės ir susijungė su dviračių taku, įrengtu kelyje į Užutrakį.
Taip pat buvo nutiesta apie 400 metrų vaizdingo paežerės tako atkarpa, tinkama naudotis ir dviratininkams, ir pėstiesiems.
Trakai jau žino, kad pernykščius ir šiųmečius pinigus išleis įgyvendinant naują turizmo infrastruktūros projektą – dviračių ir pėsčiųjų takų atnaujinimą nuo Trakų pusiasalio pilies iki autobusų stoties bei prie Totoriškių ežero.
Palanga, mokestį renkanti nuo 2012-ųjų, lėšas panaudoja skrydžiams į kurorto oro uostą dotuoti, be to, prie jūros įrengtas vaikų žaidimų parkas, vienoje miesto centrinių aikščių – grojantis fontanas.
Tuo metu Neringa už surinktas lėšas prieš kelerius metus galėjo atnaujinti Nidos keleivinį uostą, įrengti jame daugiau švartavimosi vietų.
Nors Vilnius jau suskaičiavo, kiek kitąmet surinks pagalvės mokesčio, kol kas tik miglotai kalbama, kad rinkliava leis įgyvendinti reikšmingus projektus, padidinsiančius sostinės patrauklumą.
Turbūt nebus daug turistų, kurie piktinsis dėl papildomai išleisto 1 euro. O vilniečiams, mokantiems daugybę kitų mokesčių, kartais kantrybė trūksta.
Kodėl savivaldybė lupa mokestį už automobilio stovėjimą, o gatvė duobėta kaip bulvių laukas? Kodėl šaligatviai palijus pavirsta ežerais? Kodėl surinkus baudas už vairuotojų prasižengimus nė cento nelieka probleminėms sankryžoms, avaringoms gatvėms? Kodėl surinkus baudas iš keleivių miesto transportas (išskyrus naujus autobusus) netampa nei švaresnis, nei gražesnis.
Atsakymas paprastas: dėl to, kad visi surinkti mokesčiai, baudos, rinkliavos nukeliauja į vieną bendrą katilą. Jeigu ten atsidurs ir pagalvės mokesčio lėšos, susisiekimo, infrastruktūros gerinimo projektus matysime kaip savo ausis. Mat mokesčių administravimas Vilniuje – vis dar tamsus miškas.
„Sostinė“
