„Vis dažniau tautiečių skambučių ir užklausų sulaukiame. Vien šiais metais sulaukėme 900 užklausų, o palyginimui, pernai per visus metus buvo suteikta 1000 konsultacijų. Iš mūsų centro pastebėjimų, šis skaičius vis didėja“, – užklausų skaičiais džiaugėsi A.Camara.
Didėjančiu susidomėjimu gyrėsi ir Tarptautinės migracijos organizacijos atstovė.
„Mūsų interneto lankytojų skaičius artėja prie 200 tūkstančių, skaičiai per metus praktiškai dvigubėja. Vienas dalykas – grįžtančiųjų skaičius didėja ir problemos gilėja, jų yra labai daug. Ir kitas aspektas – po truputį mūsų žinomumas didėja, projektas turi mažai pinigų sklaidai ir viešinimui, daugiau platinama iš lūpų į lūpas“, – kalbėjo A.Sipavičienė.
A.Camara, paklausta, kokiais klausimais kreipiasi tautiečiai, sakė, kad daugiausiai tai buvo daroma dėl reikalingų dokumentų.
„Šiuo metu stebime užsieniečių susidomėjimą, jie daugiausiai klausia – kaip gauti leidimą gyventi, įsidarbinti Lietuvoje, ar pradėti verslą. Didelė grupė klausimų yra susijusi su vaikais. Dažniausiai, jei vaikai jau eina į mokyklą, arba darželiai, vaikų priežiūra. Taip pat klausia ir apie išmokas – ar grįžus kažką bus galima gauti iš valstybės – nedarbo, ar vaiko priežiūros išmokas“, – pasakojo atstovė.
Tačiau itin dažnas klausimas būna esminis – žmonės klausia, nuo ko jiems pradėti.
„Labai neretai būna grįžimo baimė, kad ir atrodo, jog grįžti į namus“, – vieną didžiausių problemų įvardijo A.Sipaviečienė. „O čia būna pasikeitę viskas, bijo, kaip priims. Nes dažną grįžusį priima kaip nesėkmės atvejį. „Nuraminimas, kad žmonės yra laukiami, taip pat labai daug duoda“, – pasakojo A.Sipavičienė. Ji pabrėžė, kad daugelis lietuvių kitų sprendimą grįžti į Lietuvą vertina kaip tikrą nesėkmę. „Jie galvoja, kad ten nepasisekė“, – šią situaciją komentavo ji.
Tačiau ji pripažino, kad pati pastebi keletą baimių rūšių. „Labai dažnai visiems žmonėms atrodo, kad išvykti yra sunkiau, nei grįžti. Bet neretai yra tikrai atvirkščiai – lyg ryšius palaikai, bet kartais jie nutrūksta“, – pasakojo A.Sipavičienė. Ji teigė, kad emigrantams padeda vietos lietuvių bendruomenės, bet sukurti grįžusių bendruomenę Lietuvoje kol kas vis nepavyksta.
A.Camara teigė, kad jų darbo praktikoje dažniausiai klausimus užduoda jau į Lietuvą grįžę asmenys. „Tačiau tai yra gana per vėlu, nes ta žinutė, kurią mes stengiamės siųsti yra, kad vertingiau planuoti grįžimą iš anksto“, – pasakojo ekspertė.
Statistikos departamentas giriasi, kad grįžtančių tautiečių skaičius vis didėja, tačiau konkrečių skaičių teks dar palaukti iki šių metų pabaigos. Iki šiol nėra aišku kiek iš imigruojančių žmonių yra Lietuvos piliečiai.
