Bet tų kišenpinigių taip ir nepanaikino, tik uždraudė nuomotis už šiuos pinigus automobilius. Gal ir tai geriau negu nieko.
Tačiau vėliau pasirodė, kad parlamentinių lėšų vilionėms negali atsispirti net didžiausi skaidrumo šaukliai.
Antai pasižiūrėjus, kaip šios lėšos buvo leidžiamos prieš metus ir pirmąjį 2018-ųjų pusmetį, aiškėja, kad kadaise buvę kuklūs ir baikštūs politikos naujokai šiemet nebesidrovi iki pat dugno išsemti tų kišenpinigių.
Dar vienas dalykas, kuris rėždavo akį per visas praėjusias kadencijas, – ministrų pareigas einančių Seimo narių pomėgis ir tas lėšas panaudoti, ir didelę jų dalį išleisti savam transportui. Ir visada kildavo klausimas: o kam tuomet tarnybinis automobilis, kuris ministrą visur vežioja?
Regis, nekinta ir šios kadencijos profesionalų finansiniai įpročiai. Antai dėl svetimos žemės arimo kėdės netekęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ratams per pusmetį suspėjo išleisti apie 2 tūkst. eurų.
Tiek to. Gal jis pats važinėjo tų žemių dirbti į savo valdas Vakarų Lietuvoje.
Bet nedaug atsiliko ir sveikatos apsaugos strategas Aurelijus Veryga, gyvenantis gerokai arčiau – Kaune.
Maždaug tūkstantį eurų transportui paklojo ir vilnietis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Taigi visų ankstesnių Seimų (ir dešiniųjų, ir kairiųjų, ir centristų) tradicijos vėl pamažu grįžta į seną vagą.
Nieko keista. Gal net būtų galima paploti, jeigu tai ir būtų vienintelė yda, kurią šioji valdžia paveldėjo iš visų buvusiųjų.