Kitaip elgiasi valstiečių lyderis R.Karbauskis – jį drąsiai galima laikyti žurnalistų skundimo rekordininku.
Ypač daug šio politiko dėmesio nusipelnė „Lietuvos rytas“ – Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai (ŽLEK) apskundė net 13 straipsnių.
Tai stebina ir todėl, kad Ramūnas Karbauskis anksčiau net viešai padėkojo jo turto deklaravimo pažeidimus atskleidusiems žurnalistams, taip pat kad priminė apie pamirštą vieno Ispanijos banko jam suteiktą 770 tūkst. eurų paskolą.
Būtų galima į tai tik numoti ranka, nes politikai dažnai kalba vienaip, o daro kitaip, bet čia kalbama ne tik apie „Lietuvos ryto“ santykius su valstiečių lyderiu, bet ir apie mėginimus cenzūruoti visus žurnalistus. Šie nuogąstavimai – ne iš piršto laužti.
Spaudimą patyrė jau daug garsių žurnalistų – Rimvydas Valatka, Andrius Užkalnis, Andrius Tapinas, Audrė Kudabienė, kiti.
Žinoma, žiniasklaidai reikia savitvarkos mechanizmo, padedančio patiems žurnalistams jausti didesnę atsakomybę ir geriau atstovauti visuomenės interesams teikiant jai patikimą, pagal etiškos žurnalistikos taisykles parengtą informaciją ir vertinimus.
Patiems žurnalistams suteikiama galimybė išsiaiškinti savo darbo trūkumus, taip išvengiant valdžios kišimosi į jų veiklą. Tačiau ar tokią misiją atlieka ŽLEK? Tuo galima labai abejoti.
Pirmiausia į šią komisiją nėra deleguotas nė vienas patyręs autoritetingas žurnalistas. Per pusę sumažintoje ŽLEK dabar posėdžiauja 7 asmenys – provincijos kino teatro direktorius, specializuoto žurnalo vienas vadovų, nesėkmingai politikės karjeros siekusi kabelinės televizijos asociacijos atstovė.
Aišku, išsakyti savo nuomonę žurnalistams turi teisę ir kitų profesijų atstovai, bet komisijos vertinimai turėtų būti pagrįsti ir profesionalūs, o ne grindžiami asmeninėmis emocijomis ar – dar blogiau – nulemti nieko bendra su žodžio laisve neturinčių neskaidrių interesų.
Kaip turi jaustis, pavyzdžiui, R.Valatka, kai jį pasikvietę komisijos nariai ima pamokslauti, koks turėtų būti jo komentarų turinys ir forma? Ką turi galvoti aštuonių populiarių knygų autorius A.Užkalnis, kai patys nieko svaraus nesukūrę asmenys jį auklėja, kad humoras turi būti ne toks, kaip jis rašo, o sarkazmo jam reikėtų dar pasimokyti?
R.Valatkai pasirodė, kad ŽLEK pažeidė jam Konstitucija garantuotas teises, A.Užkalnio nuomone, etikos prievaizdai elgiasi tarsi rašytojus cenzūruojanti sovietinių laikų meno taryba, o A.Kudabienei susidarė įspūdis, jog jie nieko nenutuokia apie žurnalisto darbą.
„Lietuvos rytui“ smarkų spaudimą, pasitelkus etikos prievaizdus, teko patirti dar 2014 metais.
Krinta į akis, kad tada „Lietuvos rytas“ kone vienintelis aštriai kritikavo prezidentę D.Grybauskaitę. Atrodytų, kam ŽLEK rūpintis šalies vadovės munduru? Bet pažvelgus į šios komisijos sudarymo mechanizmą matyti, kad prezidentė gali daryti jai didžiulę netiesioginę įtaką.
Be to, pasirodo, posėdžiauti etikos prievaizdams visai apsimoka – antai septyniems komisijos nariams birželį išmokėta keli tūkstančiai eurų.
Dar didesnių abejonių dėl dabartinės sudėties ŽLEK objektyvumo kyla paaiškėjus, kad du įtakingiausi šios komisijos nariai galimai susieti su R.Karbauskiu ar jam priklausančiu Agrokoncernu.
Komisijos pirmininkas V.Trofimišinas – vienas žurnalo „Mano ūkis“ vadovų, o šiame leidinyje reklamą užsako Agrokoncernas, jo pavaduotoja V.Žukienė leidžia, tiesa, neregistruotą, interneto portalą Selonija.lt, jame prieš Seimo rinkimus publikavo R.Karbauskio straipsnius.
Skundų dėl „Lietuvos ryto“ publikacijų svarstymas parodė, kad objektyvumo sunku tikėtis. Antai žurnalistams priekaištauta, kodėl buvusiai Seimo narei G.Kildišienei nesuteikta galimybė pasiaiškinti, nors ji pati neatsiliepdavo į skambučius arba išjungdavo ryšį, ir tai patvirtina telefono pokalbių išklotinės, arba ją nuo žurnalistų dėmesio gindavo pats valstiečių vedlys.
Kitas priekaištas – nebuvo suteikta atsakymo teisė R.Karbauskiui, nors iš tikrųjų „Lietuvos rytas“ pateikė jo jau anksčiau išsakytą poziciją.
Dar kartą klausti jo nuomonės prieš publikuojant žurnalistinį tyrimą redakcija negalėjo, nes taip būtų tekę atskleisti sužinotus naujus jam nepalankius faktus, o šis politikas iškart pultų tikslinti savo turto deklaracijos.
Beje, ar ŽLEK iš viso gali vertinti „Lietuvos rytą“, nes šios komisijos sprendimai galioja tik Visuomenės informavimo etikos asociacijos nariams, o tarp jų nėra savo etikos kodeksą dabar rengiančios asociacijos „Nacionalinė spauda“, kuriai priklauso laikraštis?
Regis, teisė nelabai rūpi skundais žurnalistus užvertusiems politikams. Turbūt neatsitiktinai pasirinktas laikas jų lavinai – kitąmet vyks net treji rinkimai. Matyt, tikimasi, kad priversti gintis žurnalistai dėl šventos ramybės prikąs liežuvį. Bet „Lietuvos rytas“ to niekad nedarė ir neketina daryti.
