– Praėjusią savaitę pasirodė žinių, esą antstolių antkainiai su Teisingumo ministerija buvo derinami telefonu. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu? – Eltos korespondentas Vilius Petkauskas paklausė teisingumo ministro E.Jankevičiaus.
– Manau, nereikėtų sureikšminti neapdairių ministerijos atstovų žodžių. Dabartinė situacija yra tokia, kad norint sumažinti įkainius reikia antstolių sutikimo. Matyt, todėl antstoliai sako, kad Teisingumo ministerijos Seimui pateiktas projektas yra nereikalingas, esą derinant įkainius jie ir taip su viskuo visuomet sutikdavo.
Ministerijos atstovas, matyt, bandė pasakyti, kad derinant įkainius buvo organizuojami bendri posėdžiai, buvo susirašinėjimo, skambučių. Juk nesiųsime dvidešimties oficialių raštų su pasiūlymais, kad po to sulauktume tiek pat neigiamų atsakymų.
Aišku, kad išvengtume tokių nesusipratimų, tokie posėdžiai turėtų būti protokoluojami.
Bet, mano nuomone, tokios informacijos paskleidimas tėra bandymas nukreipti dėmesį nuo pagrindinės temos – įkainių dydžio. Jie šiuo metu yra milžiniški. Tai privalo keistis ir keisis, kai Seimas pritars mūsų projektui ir įstatymą pasirašys prezidentė.
Galite įjungti chronometrą – praėjus dviem savaitėms nuo tos akimirkos, kai prezidentė pasirašys įstatymą, bus pateikti nauji įkainiai ir jie bus mažesni.
– Ar jums žinoma antstolių atstovų, kurie kaltinami pernelyg dideliais administravimo įkainiais, pozicija?
– Antstoliai, aišku, nesutinka su tokiu vertinimu. Jiems tikriausiai tinka dabar galiojantis teisinis jų veiklos reguliavimas.
Bet jie sutinka kalbėtis, derėtis. Yra sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu ir analizuoja šių įkainių dydžius.
– Daugiau kaip šimtas šalyje veikiančių antstolių, administruodami skolų išieškojimą, atlieka jiems patikėtą valstybės funkciją. Kaip vertinate nuomonę, esą antstolių veikla labiau primena verslo struktūrų elgesį?
– Kalbos apie antstolių veikloje matomus verslo elgesio motyvus tikrai yra pagrįstos, nors taip neturėtų būti.
Valstybė ir pati gali vykdyti išieškojimą, tačiau šią funkciją esame delegavę antstoliams.
Bet kodėl valstybė leido taip pelnytis iš savo piliečių ir leido antstoliams ilgą laiką krautis tokį milžinišką pelną, čia yra klausimas.
Neginu asmenų, tyčia nemokančių skolų. Jas reikia mokėti laiku. Žinoma, kad antstoliai už savo darbą privalo gauti atlygį.
Tačiau negali egzistuoti tokia situacija, kai išieškota suma skolos dydį viršija keturis, penkis ar daugiau kartų.
– Jei yra techninių galimybių nuskaityti lėšas tiesiai iš asmenų sąskaitų, kaip tai daro, pavyzdžiui, „Sodra“, kodėl reikalingos antstolių paslaugos?
– Iš tikrųjų galima apie tai diskutuoti. Manau, valstybė yra pajėgi iš dalies ar visiškai perimti išieškojimo funkcijas.
Mano žiniomis, finansų ministras kaip tik diskutuoja šiais klausimais ir artimiausiu metu pateiks savo siūlymą. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad įkainius būtina persvarstyti bet kokiu atveju.
– Opozicinės Socialdemokratų frakcijos narės Dovilės Šakalienės manymu, kai antstoliai gali priimti sprendimus dėl įkainių, o valstybė – ne, situacija primena valstybinės korupcijos atvejį. Ką galėtumėte apie tai pasakyti?
– Prie šio įstatymo projekto rengimo D.Šakalienė neprisidėjo. Kalbėti, konstatuoti faktus ar skųstis gali kiekvienas. Tačiau norėtųsi, kad būtų pateikiami ir kokie nors pasiūlymai.
Premjeras Saulius Skvernelis, teikdamas mano kandidatūrą teisingumo ministro pozicijai, iškėlė dvi užduotis – suvaldyti netvarką kalėjimuose ir pažaboti antstolių godumą. Prezidentė irgi akcentavo antstolių įkainius ir apie tai pareiškė viešai.
Todėl pasitarėme su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Agne Širinskiene ir parengėme projektą. Vyriausybė jam pritarė, o dabar lauksime Seimo sprendimo. Manau, jis bus teigiamas.
Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, visa Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija projektą palaiko. Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė žadėjo jį artimiausiu metu įtraukti į darbotvarkę.
Kalbėsime su visų frakcijų atstovais ir ieškosime didelio palaikymo.
