O pirmadienį, prieš pat renginį, buvo paskelbta, kad minėtas įrašas yra sunaikintas, pagal numatytos tvarkos reikalavimus.
Į žurnalistų prašymus paaiškinti, kodėl būtini duomenys jų darbui jiems iki šiol nėra atveriami neatlyginamai, ir ar galima perklausyti Vyriausybės pasitarimo garso įrašą, premjero atstovai atsakė neigiamai.
Šie įvykiai žurnalistus privertė pirmadienį susirinkti į Vinco Kudirkos aikštę prie Vyriausybės ir tyliuoju protestu pabrėžti – jų neužtildys. Su savimi protesto dalyviai atsinešė žvakelių, kurias uždegė, taip išreikšdami paramą žiniasklaidos laisvei. V.Kudirkos aikštėje susirinko apie keletą šimtų žmonių.
Parodė vietą
Į mitingą atėjęs žurnalistas Rytas Staselis teigė, kad valdžia tokiu poelgiu parodė, kur yra žurnalistų vieta.
„Tai yra labai įžūlus akibrokštas. Mums parodė mūsų vietą, kur mes turėtume būti. Tai mes dabar atėjome čia. Jūs negalėtumėte transliuoti to, jei aš pasakyčiau, kokia tai vieta. Bet tai nėra pati geriausia ir laimingiausia vieta pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad tai nėra žiniasklaidos užčiaupimas, jis įtarė, kad pasitarime, kurio įrašas buvo sunaikintas, premjeras nebuvo labai palankus žiniasklaidos atžvilgiu. „Ko gero, kad tikrai nenorėjo, kad tas įrašas būtų išviešintas. Bet turint galvoje, kad įrašo prašymas buvo mūsų žurnalistų iniciatyva, toks atsakymas, kad jis ištrintas, tai yra nuoroda į tam tikrą vietą“, – situaciją komentavo jis.
R.Staselis pabrėžė, kad kiekviena Seimo dauguma turėjo tam tikrų iniciatyvų, kurių tikslas buvo apriboti žiniasklaidos laisvę. „Man toks įspūdis kyla, kad jie daro žingsnius, visiškai nusispjaudami į viešąją nuomonę, mūsų nuomonę“, – kalbėjo žurnalistas.
Parodys, kad eiti toliau nebegalima
Žurnalistė Rita Miliūtė sakė nesuvokianti, kodėl valdžia taip elgiasi. „Esame čia, nes taip yra ginama teisė informuoti visuomenę. Ir tas sunaikintas įrašas, kurio prašė daugybė žurnalistų, tai niekaip nedera su jokiomis demokratinės valstybės normomis“, – sakė ji.
Žurnalistė R.Miliūtė sakė, kad kiekvienoje valdžioje buvo žmonių, kurie nesupranta, kokia yra žiniasklaidos reikšmė. „Jei kalbėtume apie tendencijas, tą sunaikintą įrašą, apie Registrų centro duomenų ribojimą žurnalistams, parodo, kad ši, dabartinė valdžia, galima pabandyti, kiek toli jai bus leista eiti. Jei mes jiems leisime eiti toliau, taip ir bus. Aš nežinau, kodėl jie imasi tokių veiksmų, aš tik žinau, kad tai niekaip nedera su žiniasklaidos laisve“, – pasakojo ji. nuoroda į tam tikrą vietą“, – situaciją komentavo jis.
Laisvės pažeidimas
Žurnalistas Edmundas Jakilaitis pabrėžė, kad noras gauti šią informaciją, nėra joks žurnalistų kaprizas. „Tokie duomenys yra vieši visose civilizuotose valstybėse. Kad visiems būtų aišku, net Rusijoje Registrų centro duomenys yra vieši“, – pabrėžė žurnalistas.
„Įrašo sunaikinimas, kaip dabar yra pranešama, čia jau gali būti šiokia tokia konstitucingumo priežastis. Tokiu sprendimu yra aiškiai apribojama žmonių teisė gauti informaciją“, – sakė E.Jakilaitis.
„Man atrodo, kad čia gali būti tam tikrų politinių momentų“, – teigė jis.
Jis teigė, kad šiais veiksmais žodžio laisvė buvo apribota.
Gina ne tik atvirus duomenis
„Draudimu naudotis duomenimis, užkertamas kelias tiriamajam žurnalistiniam darbui, dažnai keliančiam nepatogius klausimus valdžios atstovams ir padedančiam atskleisti valstybę naikinančius melus. Nors premjeras sako, jog stengsis, kad duomenys būtų prieinami viešai, turime parodyti, jog mums ne vis vien ir norime, jog veiksmų būtų imtasi jau dabar. Tačiau reikia ginti ne tik atvirus duomenis“, – rašoma kvietime į protestą.
Ir nors premjeras yra pažadėjęs, kad šią savaitę šis klausimas jau bus išspręstas ir Registrų centro duomenys vėl bus atviri, žurnalistai vis tiek rinkosi į mitingą, pabrėžti sudarytos situacijos neigiamus aspektus.
Radijo laidoje „LRT aktualijų studija“ naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis pirmadienį kalbėjo, kad teko argumentuoti, kodėl žurnalistai negali būti prilyginti verslui.
„Po rugsėjo 14 dienos sprendimo, mes pradėjome aiškintis, kas įvyko ir kodėl tai įvyko. Iš pradžių dialogas vyko labai sunkiai, mums buvo aiškinama, kad žiniasklaida yra toks pat verslas kaip ir kitos įmonės. (…) Bet vėliau tas dialogas pakrypo į gerąją pusę – mums pavyko įtikinti, kad žiniasklaida yra specifinis subjektas ir renkame duomenis ne tam, kad juos perparduotume.
O tam, kad užtikrintume visuomenės teisę žinoti apie korupcinius, nepotizmo atvejus. Mums buvo duotas pažadas, kad situacija bus išspręsta kitu teisiniu būdu. Bet, kai sužinojome, kad Vyriausybės pasitarime tas sprendimas nebuvo priimtas, buvo labai netikėta. Pamatėme riziką, kad situacija gali būti neišspręsta dar kelis mėnesius“, – apie situaciją LRT radijo eteryje pasakojo V.Beniušis.
Naujasis Registrų centro vadovas Saulius Urbanavičius rugsėjo viduryje nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką neatlygintinai teikti duomenis pagal žurnalistų užklausas. Centro atstovų teigimu, praktika buvo neteisėta, nes nėra numatyta įstatymuose.
