„Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad reitingų lyderiu išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda. Spalio mėnesį 23 proc. apklaustųjų teigė, kad geriausias pretendentas į prezidento postą yra nepriklausomu kandidatu pasiskelbęs G.Nausėda, o dabar taip mano jau 24,6 proc. respondentų. I.Šimonytės rezultatai – atitinkamai 17,5 ir 19,7 procento. I.Šimonytės debatų priešininkas V.Mazuronis bent kol kas palankiais apklausų rezultatais didžiuotis negali – už jį balsuotų vos 1,1 proc. rinkėjų.
„Mano politinės pažiūros yra dešiniosios, arčiau konservatizmo“, – sakė I.Šimonytė, o V.Mazuronis savo politines pažiūras apibūdino kaip socialiai jautrias, teigė esantis Lietuvos interesus į pirmą vietą keliantis politikas.
„Ne tik klausau, bet ir girdžiu“, – paklausta, kokią teigiamą savo, kaip sprendimų priėmėjos, savybę išskirtų, sakė politikė ir pridūrė, kad itin vertina žmonių humoro jausmą. V.Mazuronis tikino, kad ne tik drąsiai priima sprendimus, bet ir prisiima asmeninę atsakomybę.
Debatų dalyvių nuomonės išskyrė dėl dvigubos pilietybės, tačiau abu jie pasisakė prieš vienos lyties asmenų santuokas. I.Šimonytė prisipažino, kad labiausiai gyvenime nemėgsta lyginti, o štai V.Mazuronis tikino labiausiai nemėgstantis išdavysčių ir peilio dūrio į nugarą iš tų žmonių, iš kurių mažiausiai to tikėtųsi.
Kalbėdama apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Bendrijos I.Šimonytė teigė, kad tai proga daugeliui atsitokėti ir suvokti, kokia sunki diskusija laukia ateityje. Jos teigimu, nacionalistinių nuostatų suaktyvėjimas gali turėti negatyvių pasekmių, bet „pats „Brexit“ gali būti proga pasimokyti“. V.Mazuronis aiškino, jog dabartinė situacija yra signalas, kad Europa turi keistis ir valdžiai laikas atsisukti į žmones.
I.Šimonytė teigė, kad laimėjusi prezidento rinkimus su pirmuoju vizitu vyktų į Varšuvą, mat „esamos grėsmės akivaizdoje nėra stipresnio kaimyno, su kuriuo reikia bendrauti ir bendradarbiauti“. V.Mazuronis teigė, kad Lietuva turi nenormalius santykius su artimiausiais kaimynais, jis teigė, kad reikėtų taisyti ir santykius su Latvija.
„Daug sprendimų buvo pasiūlyta, ir gana svarbių, bet to negali net per 10–20 metų padaryti vienas. Tam reikia didelio kultūrinio pokyčio, kuris ateitų per švietimą. Svarbi ir mūsų pačių kaita, kad patys toltume nuo to naratyvo, kai viršininkas visuomet teisus ar esama kokių nors užkulisinių susitarimų“, – apie tai, ar per dvi kadencijas Daliai Grybauskaitei pavyko pažaboti korupciją, sakė kandidatė. V.Mazuromis teigė, kad per D.Grybauskaitės prezidentavimą nebuvo didelių skandalų, bet įsivyravo baimės ir pokiliminių žaidimų atmosfera, tai politikas pavadino „telefonine teise“.
