Tuo metu jis kalbėjo ne tik apie Evangeliją, bet ir apie tautų draugystę, Lietuvą, kaip Vakarų Europos vertybių puoselėtoją. Minint Lietuvos 100-ąsias valstybės atkūrimo ir 40-ąsias Jono Pauliaus II paskyrimo popiežiumi metines jo žodžiai aktualūs lieka ir šiandien.
Lietuva – laisvos Lietuvos piliečiai, išgyvenę tautos laisvės kovos dramas ir vos prieš porą dienų palydėję paskutinius okupacinės kariuomenės karius iš savo teritorijos, pasitiko atvykusį popiežių su didžiuliu entuziazmu. Po pasitikimo ceremonijos Vilniaus oro uoste, kur popiežius pabučiavo Lietuvos žemę, pirmasis renginys buvo šioje Katedroje, kurios susigrąžinimas Dievo tautai buvo svarbus tautos ir Bažnyčios atgimimo ženklas, begalinio tikinčiųjų ir visų teisingumui neabejingų žmonių džiaugsmo šaltinis.
Jono Pauliaus II minties centro Varšuvoje ekspertas Lukaszas Ofiara popiežių vadino istorijos ir laisvės kūrėju, kuris priminė, kad politinė laisvė yra tik starto pozicija, kuri įpareigoja ir kelia naujas užduotis. Jono Pauliaus II žodžius, išsakytus 1993 m. vizito Vilniuje metu, kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų prisiminti ir šiandien.
„Jono Pauliaus II vizitas priminė keletą dalykų. Pirmiausia patiems tikintiesiems tai priminimas, kad jie – visuotinės Katalikų bažnyčios nariai. Tai leido pasijusti pasaulio krikščionių visuomenės dalimi. Nereikia pamiršti, kad Lietuvos tikintieji buvo izoliuoti nuo pasaulio, gyveno už vadinamosios geležinės uždangos. Jono Pauliaus II vizitas palaužė tą izoliacijos jausmą. Kitas dalykas – šis vizitas buvo priminimas visai Lietuvai, kad ji yra Vakarų civilizacijos dalis, kad valstybė įžengė į naują pasaulį, kuriame yra kitokia bendrystė, negu buvo Sovietų Sąjungos okupacijos laikais. Kartu Jono Pauliaus II vizitas į šalį, iš kurios ką tik išvesta sovietų kariuomenė, atkreipė pasaulio, ypač Europos šalių, dėmesį į šį regioną. Nepamirškime, kad tai buvo vizitas į visas tris Baltijos šalis“, – pasakojo buvęs Lietuvos ambasados prie Šventojo Sosto pirmasis sekretorius, diplomatas ir filosofas Vytautas Ališauskas.
Iki šiol kai kurios nuotraukos iš Jono Pauliaus II vizito, ypač Lietuvoje, tapo XX amžiaus, ypač komunizmo žlugimo, simboliais. Tad nenuostabu, kad tuometis popiežiaus vizitas turėjo ir tam tikrą politinę prasmę.
„Jonas Paulius II priminė ir kalbėjo apie laukiančius iššūkius, apie pareigą kurti solidarią visuomenę, ginti gyvybę, ieškoti tikėjimo, kultūros ir religijos santarvės. Galiausiai apskritai apie tai, kad šalims, kurios įžengia į demokratinį pasaulį, kyla daug iššūkių, todėl joms reikia sutelkti jėgas. Tie žodžiai nebuvo bevaisiai. Matėme iš šilto priėmimo, kad žmonės juo tiki, laiko autoritetu. Žmonės juo pasitikėjo lygiai taip pat kaip dabar popiežiaus Pranciškaus vizito metu. Ne tik pačia jo asmenybe, bet ir funkcija. Šia prasme autoritetingai ištarti žodžiai ne dingsta, o išlieka, net jei nėra garsiai linksniuojami“, – tikino V.Ališauskas.
Jono Pauliaus II vizitas pastūmėjo bandymo ieškoti, kaip įgyvendinti krikščioniškąsias vertybes šiuolaikinėje visuomenėje, link. Taip pat Lietuvos europinio tapatumo link. Be to, Jonas Paulius II visą laiką nuosekliai rėmė Europos vienybės idėją. Ši jo pozicija buvo perimta ir vėlesnių popiežių ir turėjo didelę reikšmę Lietuvai.
„Popiežius Pranciškus būdamas Lietuvoje priminė Jono Pauliaus II išsakytus žodžius ir kalbėjo apie tai, kad dabar yra tos pačios vertybės, tik kitokia situacija. Reikia iš naujo permąstyti, kokius iššūkius mums kelia šiuolaikinis pasaulis, tačiau Jonas Paulius II kalbėjo apie dalykus, kuriuos galima pavadinti amžinais“, – neabejojo V.Ališauskas.
Jonas Paulius II dar prieš vizitą į Lietuvą ne kartą kartojo norįs atvykti į mūsų šalį. Taip pat puikiai suvokė nelengvą jos padėtį dėl dešimtmečius trukusios okupacijos ir visai neseniai atgautos nepriklausomybės. Jis netgi pripažino, kad Lietuvoje anuomet padėtis buvo nepalyginti sunkesnė nei jo gimtojoje Lenkijoje.
Buvęs ilgametis Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis ne kartą teigė, jog Jonas Paulius II tvirtai tikėjo, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, net kai pačių laisvės daigų dar nebuvo matyti. Todėl esą nieko nuostabaus, jog lankydamasis Lietuvoje jis daug dėmesio skyrė Lietuvai, kaip laisvai tautai, suvokiančiai, kad už ją reikia kovoti.
„Projektas dalinai finansuojamas pagal Lenkijos Respublikos Senato globos programą Polonijai ir lenkams užsienyje”
