Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pagaliau įsidrąsino ir šią savaitę užtvojo dar vienam aukštam pareigūnui. Bet netruko paaiškėti, kad tas smūgis prilygo uodo įkandimui.
Kaip ir buvo galima tikėtis, interesus supainiojęs Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga atsipirko lengvai – suklupusiam ministrui valdantieji iš karto pakišo pagalvę.
Antai premjeras Saulius Skvernelis neabejojo, kad įstatymą sulaužęs A.Veryga gali ir toliau eiti pareigas, – esą užteks jį tik pabarti. Tuo pat metu Vyriausybės vadovas užsipuolė ministrui nepalankų sprendimą priėmusią komisiją – neva ji elgiasi biurokratiškai.
Dar švelnesnis suklupusiam bendražygiui buvo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, ėmęs garsiai svarstyti, kad pažeisdamas įstatymą A.Veryga, skirtingai nei, pavyzdžiui, buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, esą nesiekė naudos sau.
R.Karbauskį galima suprasti – jis ir pats daugybę kartų etikos prievaizdams privalėjo aiškintis dėl liguisto potraukio slėpti savo turtus ar sandorius.
Dar nebuvo atvėsęs
Vis dėlto panašiai elgęsis A.Veryga neva pamiršo deklaruoti ne tik parduotą automobilį, būsto paskolą ir naujas pareigas. VTEK nustatė, kad ministras padarė ir rimtesnį nusižengimą.
Apimtas kovos su alkoholiu įniršio A.Veryga pernai iš biudžeto atriekė daugiau kaip 32 tūkst. eurų moksliniam tyrimui „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas“.
Šį tyrimą turėjo atlikti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kuriame prieš tapdamas Seimo nariu darbavosi ir pats A.Veryga. Nuo jo išėjimo iš darbo dar nebuvo praėjęs metus trunkantis vadinamasis atvėsimo laikotarpis.
Etikos sargai konstatavo, kad taip elgdamasis politikas nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Sprendimo nesulaukė
Savaite anksčiau VTEK kirto buvusiai švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei – nusprendė, kad ji taip pat nesilaikė prievolės vengti interesų konflikto.
Po kelis mėnesius trukusio tyrimo komisija pranešė nustačiusi, kad J.Petrauskienė laiku nedeklaravo paskolos bei savo sutuoktinio Evaldo Petrausko veiklos. Pastarojo vadovaujama įmonė „Ecotour“ yra laimėjusi buvusiai ministrei pavaldžių įstaigų skelbtus viešuosius pirkimus. Tuo metu J.Petrauskienė šių įstaigų vadovus yra skatinusi dosniomis premijomis.
Bet buvusi ministrė iš posto išvirto ne dėl to, kad pažeidė įstatymą. VTEK sprendimo laukęs premjeras S.Skvernelis su J.Petrauskiene atsisveikino jo taip ir nesulaukęs.
Ministrei durys parodytos, kai jos vadovaujamoje ministerijoje ilgam įsikūrė streikuojančių mokytojų atstovai, o J.Petrauskienė taip ir nesugebėjo suvaldyti vis prastėjančios padėties.
Pasitraukė, bet teisinosi
J.Petrauskienės ir A.Verygos padaryti įstatymo pažeidimai lygiai tokie patys kaip ir interesus supainiojusio buvusio konservatorių ūkio ministro Dainiaus Kreivio.
Šis politikas iš posto išlėkė 2011 metų kovą. Ir nuo tada tai yra vienintelis atvejis, kai ministras posto neteko dėl neigiamo VTEK sprendimo, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių.
Apie sprendimą trauktis iš pareigų D.Kreivys paskelbė praėjus porai valandų po VTEK sprendimo. Tiesa, politikas tvirtino esąs nekaltas – jį esą sutraiškė melo lavina.
Interesus supainiojusį ministrą aršiai gynė ir tuometis premjeras Andrius Kubilius. Konservatorius šaipėsi iš etikos sargų sprendimo – esą jie įrodė vien tai, kad D.Kreivys turi motiną.
Protegavo motinos įmonę?
Į VTEK akiratį buvęs ūkio ministras pateko žiniasklaidai pranešus, kad D.Kreivys galimai protegavo jo motinai iš dalies priklausančią statybų bendrovę.
D.Kreivys pasirašė įsakymą, kuriuo paskyrė 6 mln. eurų ES paramą dviejų sostinės mokyklų renovacijai, kurią turėjo atlikti įmonė „Specializuota komplektavimo valdyba“.
Nors ministras anksčiau ir pats buvo jos vadovas, etikos sargams aiškino, esą skirstant paramą nežinojo, kad iš to naudos taip pat gali turėti jo motina ir jis pats.
Tokie konservatoriaus argumentai komisijos neįtikino.
Be to, VTEK nustatė, jog D.Kreivys ne tik nesilaikė prievolės vengti interesų konflikto, bet ir laiku nepateikė privačių interesų deklaracijos.
Galvos reikalavo prezidentė
D.Kreivys, kaip ir kiti į VTEK akiratį patenkantys aukšti pareigūnai, ko gero, irgi galėjo išnešti sveiką kailį.
Bet susikompromitavusio ministro galvos tada reikalavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tarp jos ir premjero dėl interesus supainiojusio ministro net įsiplieskė atviras žodžių karas – A.Kubilius priekaištavo prezidentei, kad reikalaudama D.Kreivio galvos prezidentė esą nepateikia jokių argumentų.
Nuo tuometinio Vyriausybės vadovo kliuvo netgi Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri esą nepakankamai deramai vertino D.Kreivio kalbas apie jį persekiojusius kyšininkus.
Tarp premjero ir prezidentės kilęs žodžių mūšis tuomet kaitino atmosferą ir valdančiojoje konservatorių partijoje. Dauguma jos atstovų dėl gerų santykių su šalies vadove reikalavo kuo greičiau paaukoti ministrą.
Atsistatydinti ūkio ministrą ragino ir tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Tiesa, užkulisiuose dešinieji kalbėjo, kad šalies vadovė dėl D.Kreivio nenusileidžia tik dėl tuomet jos pačios smuktelėjusių reitingų – esą jai reikia šviežio kraujo.
Kad ir kaip būtų, D.Kreivys posto neteko. Beje, šiemet, paviešinus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktas slaptas pažymas, paaiškėjo, jog ūkio ministras esą buvo spaudžiamas ne tik prezidentės, bet ir koncerno „MG Baltic“.
Valstybės saugumo departamentas nurodė, jog koncernas 2010 metais bandė paveikti D.Kreivį, – jis esą priimdavo įtakingiems verslininkams nepalankius sprendimus.
Išvarytas nesiskundė
Dirbdamas A.Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje interesus buvo supainiojęs ir kultūros ministras aktorius Remigijus Vilkaitis.
2010 metų vasarą VTEK pripažino, kad jis neįvykdė prievolės nusišalinti, kai skyrė paramą filmui, kuriame ir pats vaidino.
Su Arūno Valinsko įkurta partija į politiką atėjęs R.Vilkaitis premjerui įteikė atsistatydinimo pareiškimą, tiesa, jo likimas jau buvo nuspręstas dar iki VTEK sprendimo.
R.Vilkaitį į ministrus delegavusi Tautos prisikėlimo partija dar anksčiau jam buvo pareiškusi nepasitikėjimą. Komisijai dar sprendžiant R.Vilkaičio bylą, ministrui jau buvo rastas įpėdinis – juo buvo pasirinktas dabartinis parlamentaras Arūnas Gelūnas.
„Aš – ne koks skundikas“, – paklaustas, ar skųs VTEK sprendimą, tuomet kalbėjo R.Vilkaitis.
Pasiūlė komisiją paleisti
Buvęs Seimo etikos sargų vadas socialdemokratas Algimantas Salamakinas mano, kad jau tuomet VTEK buvo išmušinėjami dantys, o po D.Kreivio istorijos ši komisija tapo visiškai bedantė.
– VTEK trečiadienį nutarė, kad ministras A.Veryga supainiojo interesus, bet jį delegavusių valstiečių lyderis R.Karbauskis ir premjeras S.Skvernelis iš karto pareiškė, jog nemato reikalo jam trauktis. Kaip jūs vertinate tokią situaciją? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Salamakino.
– Komisijos sprendimas yra iš dviejų dalių: ji konstatavo, kad ministras neišvengė konflikto, be to, nesilaikė įstatymo prievolės tinkamai deklaruoti privačių interesų.
Jau kurį laiką matau, kad dabartinė valdžia ištrynė bet kokią politikų atsakomybę deklaruoti privačius interesus – turtą, sandorius.
Tai prasidėjo nuo R.Karbauskio bėdų su VTEK. Jis penkis ar šešis kartus buvo sučiuptas ko nors nedeklaravęs, bet vis išsisukdavo – tai esą užmiršo, tai suklydo.
Akivaizdu, kad VTEK sprendimai dėl nedeklaruotų privačių interesų politikams neturi jokio poveikio, – komisija jau turėtų nesivarginti ir nekreipti dėmesio į pažeidžiamą įstatymą. Nes kas iš to, kad, ji nustato pažeidimus? Vis tiek juk niekas nereaguoja, tik šypsosi.
– Tačiau, atrodo, jau numojama ranka ir į rimtesnius pažeidimus?
– Iš tiesų, paramos skyrimas buvusiai darbovietei – daug rimtesnis pažeidimas. Panašus nusižengimas iš posto išvertė D.Kreivį.
Manau, kad dabar A.Verygos situacija – analogiška, todėl ir jos pasekmės turėtų būti vertinamos taip pat.
Anksčiau niekam nebūtų kilę net minčių, kad po tokio VTEK sprendimo ministras gali toliau eiti pareigas.
– Kodėl dabar taip nėra? Kodėl etikos prievaizdai tvirtina, kad sveikatos apsaugos ministras pažeidė įstatymus, o premjeras juokiasi ir pataria A.Verygai samdytis konsultantus, kurie už jį užpildytų deklaraciją?
– Dėl to kalta ir pati VTEK bei jos darbą lydintys skandalai. Pirmosios komisijos nuo dabartinės skiriasi kaip diena ir naktis. Joms priklausė didelį autoritetą visuomenėje turintys žmonės, pavyzdžiui, šviesaus atminimo poetas Justinas Marcinkevičius.
Dėl VTEK priimtų sprendimų nekildavo jokių abejonių ir buvo absoliučiai aišku: padarei pažeidimą – privalai trauktis. O kas dabar tiria valdininkų etiką ir kas dabar vyksta su šios komisijos priimamais sprendimais? Gėda.
– Ką, jūsų nuomone, komisija turėtų daryti?
– Priminti įstatymus ir reikalauti jų laikytis. VTEK sprendimus galima skųsti teismui, bet negalima jų nesilaikyti. Tačiau iš pačios komisijos nieko panašaus neteko girdėti – ji tapo bedantė. Politikai, ko gero, norėtų, kad jos iš viso nebūtų. To nepavyko. Bet kas iš tokios bedantės komisijos?
Etikos sargai politikams, jeigu jie patys to nesupranta, turėtų paaiškinti, kad negalima „truputį“ pažeisti įstatymo arba aiškinti, kad J.Petrauskienės padarytas pažeidimas rimtesnis, o A.Verygos mažesnis. Abu jie vienodi.
Man keista girdėti ir samprotavimus, kad deklaracijų nesugebantys užpildyti ministrai nekalti. Kad jie nepakaltinami, sutinku. Bet nemanau, kad nekalti, – įstatymų privalu laikytis visiems, ypač politikams, arba tada reikia paleisti šią komisiją.
Tada bent jau sutaupysime pinigų. Susidaro įspūdis, kad yra noras sugrįžti į tuos senus laikus, kai nebuvo jokios etikos ar jos tyrėjų. Juk visi tada gyveno ramiai, niekas nieko nepažeidinėjo.
Dabar tyrimai vyksta, kartais – ilgai. Komisija priima sprendimus, tačiau jie nieko nereiškia. Kam tada mėtyti pinigus?
Aš manau, kad jei ne mokytojų streikas ir jai susiklosčiusi nepalanki situacija, lygiai taip pat būtų buvusi išmazgota ir J.Petrauskienė. Neabejoju, kad R.Karbauskis irgi sakytų, kad jokia čia problema, juk suma nedidelė ir dar kas nors.
Panašiai dabar apie A.Verygą kalbėjo ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis samprotavo, kad buvusiai ministro darbovietei skirti 32 tūkst. eurų – ne tokia suma, dėl kurios reikėtų sukti galvą.
Po tokių kalbų tikrai pradedi svarstyti, ar verta tęsti tą žaidimą, – dėkime tašką ir baigta su visa ta politikų etika.
– Ir kas toliau?
– Tada reikėtų skelbti, kad šitam Seimui ir šitai politinei daugumai Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas negalioja. Jam iki kitų rinkimų reikėtų paskelbti moratoriumą. Kitos kadencijos išrinktieji gal grįžtų prie anksčiau buvusių standartų. Tikiuosi.
O naujai išrinktam Seimui gal pavyktų suformuoti naują komisiją ir įsipareigoti, kad jei yra institucija ir ji priima sprendimus, gal nereikėtų tyčiotis iš jos sprendimų. Nes įstatymų nesilaiko tik „žulikų“ gauja. Negi mes norime valstybę paversti gauja?
