Visiems mums aktualų sprendimą stabdyti sezoninį laikrodžio rodyklių sukiojimą Europos Komisija (EK) priėmė po viešųjų konsultacijų su visuomene. Panašios praktikos laikėsi ir Alytaus savivaldybė, dalį miesto biudžeto paskirstymo patikėjusi gyventojams. Toks bendradarbiavimo modelis Lietuvoje veikia ir Vyriausybės lygmeniu.
„Piliečių balsas gali lemti viešosios politikos sprendimus. Valdžia, kviesdama gyventojus į konsultacijas, suteikia jiems galimybę būti išklausytiems, tačiau būtinas ir pačių gyventojų noras ir įsitraukimas. Taip atsiskleidžia viešųjų konsultacijų esmė: valdžia klausia visuomenės nuomonės, o visuomenė, atsakydama į kvietimą, teikia siūlymus, įžvalgas, diskutuoja, vertina valdžios sprendimus“, – sako „Atviros Vyriausybės inciatyvos“ projekto vadovė Gitana Vaškelienė.
Anot jos, toks piliečių ir valdžios bendradarbiavimo modelis taikomas nemažoje dalyje demokratinių valstybių. Jis padeda piliečiams tiesiogiai ir konstruktyviai veikti viešosios politikos sprendimus, be to, užtikrina jų skaidrumą, atvirumą, o sprendimų priėmėjams leidžia geriau suvokti piliečių poziciją ir taip priimti tvaresnius įstatymus ir sprendimus.
Atvira Vyriausybė neatsiejama nuo demokratijos
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Mantas Bileišis teigia, kad atviroji valdžia gali reikšti du dalykus. „Tradicinė sąvoka – tai valdžios veiklos viešumas. Jis būtinas, kad piliečiai žinotų, kam skiriami jų mokesčiai, ir kad valdžiai netinkamai veikiant galėtų savo teises ginti teisme, turėdami visą reikiamą informaciją.
Dabartinė atviros Vyriausybės versija yra kiek kitokia. Ji susijusi su demokratinio arba naujojo viešojo valdymo teorija, teigiančia, kad diktatūros nestabilios, nes nesitaria su piliečiais. Kažkuriuo metu valdžios klaidos jiems įgrįsta, ir tuomet kyla revoliucija arba griūva sistema. Todėl gera valdžia ta, kuri nuolatos siekia bendrauti su piliečiais, įsiklauso į jų poreikius, išmoksta kalbėti jiems suprantama kalba.“
Gitana Vaškelienė papildo, kad atviros valdžios nereikia suprasti sudėtingai. Tai kasdienė viešojo sektoriaus įstaigų elgsena, valdymo kultūra, tačiau paremta atvirumo, skaidrumo ir dalyvavimo vertybėmis.
Atnaujino visą sistemą
Demokratinės vertybės kaip tik ir lėmė vienos iš bendradarbiavimo su piliečiais formų atsiradimą – viešąsias konsultacijas. Šią praktiką vis aktyviau taiko ir Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigos, kviesdamos piliečius prisidėti prie įvairių sprendimų priėmimo.
„Konsultacijos vykdytos ir ankščiau, tačiau ne visada metodiškai teisingai, o ir piliečiai dar ne visada žino, kur ir kaip jose dalyvauti. Todėl mūsų vykdomo projekto metu sukūrėme viešųjų konsultacijų metodiką, aktyviai dirbame su ministerijomis ir kitomis įstaigoms, kad jos, kaip sprendimų rengėjos, suprastų viešųjų konsultacijų teikiamą naudą bei, svarbiausia, jas vykdytų teisingai ir iki galo. Mums labai svarbu ir tai, jog piliečiai visas viešąsias konsultacijas rastų greitai ir vienoje vietoje, kad jos būtų pateikiamos jiems priimtinu formatu. Todėl nuo projekto pradžios nuolat tobuliname pagrindinius viešųjų konsultacijų kanalus portalą www.epilietis.lrv.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą „Piliečių ministerija“, – pasakoja G. Vaškelienė.
Piliečių balsas sustabdė rodyklių sukiojimą
Visiems aktualus pavyzdys, kokius pokyčius gali lemti viešosios konsultacijos – tai sezoninio laiko atsisakymas. Vasarą Europos Komisija (EK), atsiliepdama į Europos Parlamento bei Lietuvos ir Suomijos prašymus dėl sezoninio laiko atsisakymo, surengė ES gyventojų apklausą. Didžioji dalis apklaustųjų (84 proc.) pritarė siūlymui atsisakyti kasmetinio laikrodžių sukiojimo. Remdamasi tuo, EK pasiūlė naikinti sezoninį laiko keitimą.
Dabar ES narės turės apsispręsti, kuris laikas jose bus pasirinktas kaip nuolatinis. Lietuvoje jau atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa bei viešosios konsultacijos su „Lietuvos geležinkeliais“, „Lietuvos oro uostais“, „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) ir kitų sektorių įmonėmis.
Baltijos šalių ministrai pirmininkai taip pat sutarė išlaikyti bendrą laiką visose trijose valstybėse, kai ES nebeliks kasmetinio laikrodžių sukiojimo. Taigi sprendimą, koks laikas bus taikomas Lietuvoje, lems šalies gyventojų apsisprendimas, specialistų ir valdymo institucijų nuomonė bei konsultacijos su kaimyninėmis valstybėmis.
Alytaus biudžetą patikėjo miestiečiams
Viešosios konsultacijos pasitelkiamos ir smulkesniu – savivaldybių lygmeniu. Alytus tapo bene pirmuoju šalies miestu, biudžeto paskirstymą susiejęs su viešųjų konsultacijų metu išsakyta gyventojų nuomone.
Kiekvienas 16 metų sulaukęs alytiškis galėjo siūlyti viešosios infrastruktūros, nekomercinius bei gyvenamajai aplinkai gerinti skirtus projektus. Vietos gyventojai turėjo galimybę ne tik teikti jiems aktualiausius siūlymus, bet ir balsuoti už juos. Didžiausią gyventojų palaikymą užsitarnavusios iniciatyvos finansuotos savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Alytaus atveju tiesiogiai įtraukti miestiečiai. Tačiau, priklausomai nuo klausimo temos ir srities, gali būti konsultuojamasi ne tik su gyventojais, bet ir su srities ekspertais, kitais atvejais – tik su viena šių grupių“, – pasakoja G. Vaškelienė.
Anot jos, konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), dažniausiai pasitelkiama apskritojo stalo diskusija, atsiklausiant gyventojų – elektroninė apklausa.
Sėkmingos konsultacijos Lietuvoje
Profesorius M. Bileišis sako, kad viešosios konsultacijos vyriausybėms padeda sužinoti piliečių norus bei sudaro sąlygas mažinti socialinę įtampą. „Aišku, čia yra daugybė rizikų. Labai blogai, jei piliečiai pereina į konfliktą prieš kitus piliečius arba kai tam tikroms piliečių grupėms neatstovaujama“, – įsitikinęs mokslininkas.
Jo teigimu, užsienyje sėkmingiausiai viešųjų konsultacijų praktikos taikomos tokiose šalyse kaip Švedija, Austrija ar Vokietija. Ten valdžia konsultuojasi ne tik su piliečiais, bet ir su partneriais iš NVO. Šios organizacijos turi daug patirties, atviros naujų narių įsitraukimui, be to, savo nariams kelia aukštus etikos bei reputacijos standartus.
Dar vienas sektinas pavyzdys, anot G. Vaškelienės, yra Didžioji Britanija. „Jos Vyriausybė skatina daugybę piliečių įtraukimo iniciatyvų, tariamasi reguliariai ir pačiais įvairiausiais klausimais: pradedant ekologija, baigiant pensijų aktualijomis. Piliečiai įprastai skatinami reikšti nuomones internetinėse apklausose, veikia portalas, skelbiantis informaciją apie visas šalyje vykdomas konsultacijas. Analogiškai ir Lietuvoje –portale www.epilietis.lrv.lt visuomenė aktyviai skatinama dalyvauti ministerijų vykdomose įtraukimo iniciatyvose“, – pasakoja G. Vaškelienė.
Jos teigimu, Lietuva taiko vis daugiau kitose šalyse pasiteisinusių praktikų ir jos apima vis daugiau skirtingų sričių. Pavyzdžiui, programos „Kurk Lietuvai“ dalyvės atliko viešąją konsultaciją su ekspertais dėl virtualios buveinės įkūrimo, o šią idėją jau patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybė, dabar laukiama pritarimo Seime.
Kitas sėkmingas atvejis – viešoji konsultacija siekiant išsiaiškinti kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų poreikį, galimą naudą ir pridėtinę vertę Lietuvos valstybės institucijoms, akademijai, verslui. Konsultacijos rezultatai akivaizdūs – ne tik pateikti pasiūlymai greitojo reagavimo pajėgų veikimo modeliui, bet ir rengiama teisinė bazė.
Atviros pilietiškumo platformos internete
Visi, kam aktualios viešosios konsultacijos, platformoje www.epilietis.lrv.lt ras susisteminą informaciją apie pilietiškumo raiškos būdus. Socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat veikia paskyra „Piliečių ministerija“, teikianti informaciją apie tai, kaip ir kokiais būdais visuomenė gali prisidėti prie savo šaliai svarbių sprendimų priėmimo.
Šis straipsnis parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos įgyvendinamo projekto „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto, lėšomis.
