Jeigu Seimas pritartų parlamentarų grupės įregistruotam Švietimo įstatymo papildymo projektui, vaikui būtų sudarytos galimybės mokytis savarankiškai kasdien nelankant mokyklos, t.y. ugdytis šeimoje.
Įstatyme siūloma numatyti, kad vaikas, jo tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gali ugdytis šeimoje. Pasirinkus ugdymosi šeimoje formą, tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pasirinkta mokykla abipusiu sutarimu pasirašytų mokymo sutartį.
Mokykla, prieš sudarydama mokymo sutartį, galėtų patikrinti ugdymosi šeimoje sąlygas ir įvertinti vaiko raidos bei žinių lygį. Tam ji galėtų pasitelkti reikalingus specialistus. Mokykla, su kuria būtų pasirašyta mokymo sutartis, teiktų vaikui konsultacijas, aprūpintų jį mokomąja medžiaga, vertintų jo pažangą ir pasiekimus, užtikrintų socializacijos poreikį.
„Tokiu būdu būtų suteikta daugiau galimybių mokiniui pagal gebėjimus ir polinkius rinktis mokymosi formą ir sudarytos palankios sąlygos jo savarankiškam mokymuisi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Mokymosi procese būtų naudojamos informacinės komunikacijos priemonės, vaikai turėtų galimybę naudotis mokyklos biblioteka ir pan. Toks mokymosi būdas leistų mokiniams išmokti planuoti savo laiką, ugdytų jų savarankiškumą, įgūdžius, aktyvumą, asmeninę atsakomybę už atliekamą darbą, sudarytų sąlygas tėvams labiau įsitraukti į vaikų mokymą“, – sako projekto autoriai.
Jų teigimu, visuomenėje vyksta objektyvūs pokyčiai: vis daugiau tėvų dirba lanksčiu grafiku, nori įsitraukti į vaikų ugdymą ir pašalinti jiems nepriimtinus mokyklų trūkumus. Informacinių technologijų plėtra suteikia mokiniams didesnes galimybes naudotis švietimo ištekliais ir mokytis pagal lanksčią dienotvarkę.
„Mokyklų sistema netenkina visų individualių mokinių poreikių: mokiniai yra skirtingų gabumų ir polinkių, todėl turėtų būti sudaryta galimybė mokytis pagal individualią dienotvarkę, ugdyti mokinio atsakomybę, savarankiškumą. Mokymasis turi vykti saugioje, mokiniui priimtinoje aplinkoje“, – mano projektą parengę parlamentarai.
Siūloma, kad ugdymosi šeimoje įgyvendinimo, taip pat finansavimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Parlamentarų duomenimis, šiuo metu ugdymasis šeimoje Lietuvoje gali būti aktualus 100-200 mokinių.
„Daugumoje Europos šalių mokymasis šeimoje yra leidžiamas ir įteisintas. Mokymasis šeimoje yra įtvirtintas Airijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Italijos, Lenkijos, Portugalijos konstitucijose. 2017 m. Lenkijoje (37 mln. gyventojų) mokymosi šeimoje būdu mokėsi 14 tūkst. mokinių, JK (66 mln. gyventojų) – mokėsi 48 tūkst. mokinių. Latvijoje ir Estijoje mokymosi šeimoje būdu mokosi po 100 mokinių (neskaitant besimokančių nuotoliniu būdu). JAV (350 mln. gyventojų) 2016 m. mokymosi šeimoje būdu mokėsi 2,3 mln. mokinių, tai sudaro 3 proc. visų šalies mokinių“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Projektą rengė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sudaryta darbo grupė iš Seimo narių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų, Mokymosi šeimoje asociacijos, Lietuvos tėvų forumo, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos, VšĮ „Meda project“ atstovų.
Šiuo metu Švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas vaikui ugdytis šeimoje.
