Seimo konservatorių parengtame rezoliucijos projekte „Dėl viešųjų paslaugų kokybės gerinimo ir socialinės atskirties mažinimo“ siūloma atsižvelgti į Europos Komisijos Šalies ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir į tai, kad „priimti mokesčių sistemos pakeitimai turi labai ribotą, o galimai net neigiamą poveikį“.
Konservatoriai ragina pradėti konsultacijas Seime dėl sprendimų, būtinų priimti kartu su 2020 m. biudžeto projektu, kad būtų kompleksiškai ir iš esmės pradėtos spręsti problemos, paminėtos šalies ataskaitoje. Konservatoriai kalba apie poreikį didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir kartu užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų kokybę.
„Nepakankamas viešųjų paslaugų finansavimas lemia, kad kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių, o dėl to viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybė vis labiau atsilieka nuo EBPO standartų. Tuo požiūriu viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo pokyčiai, kurių didžioji dalis atidedama penketui metų ir neapibrėžtoms sąlygoms, negali esmingai prisidėti prie šių sektorių darbuotojų motyvacijos stiprinimo“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Jame pažymima, kad Vyriausybės Stabilumo programoje deklaruojamas stabilių ar net mažėjančių su senėjimu susijusių išlaidų santykis su šalies BVP ilguoju laikotarpiu, tuo pačiu metu vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių daliai didėjant nuo penktadalio iki trečdalio šalies gyventojų, sukuria tik iliuzinį fiskalinį tvarumą, nes yra netvarus socialiai. „Mažesnes pajamas gaunančių gyventojų mokesčių naštos mažinimas yra svarbus tikslas, tačiau jis neturi būti pasiekiamas menkstančių tų pačių gyventojų galimybių gauti jiems gyvybiškai svarbias kokybiškas viešąsias paslaugas sąskaita“, – sakoma dokumento projekte.
Priimti mokesčių sistemos pakeitimai, nors sumažina mažiausių atlyginimų gavėjų mokesčių naštą, anot konservatorių, niekaip neprisideda prie didesnio bendro mokesčių sistemos teisingumo, nes „viduriniosios klasės mokamus mokesčius išlaiko iš esmės nepakitusius, sumažina didžiausių pajamų gavėjų mokamus mokesčius, neperžiūri įvairių lengvatų, nepadaro mokamų mokesčių priklausomų nuo pajamų dydžio, o ne jų rūšies.“
„Prognozuojamas mokesčių pajamų santykis su BVP niekaip neleis spręsti ambicingų tikslų, tarp kurių ir viena kertinių išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos „Gerovės valstybės programos“ ašių – didėjančios biudžeto pajamos, siekiant padidinti Lietuvos biudžeto pajamas nuo 30 iki 35 proc. BVP“, – sakoma rezoliucijos projekte.
Jos autoriai pažymi, kad kuriant vakarietišką gerovės valstybę ypač svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius ir jo suteikiamos viešosios paslaugos: švietimo, socialinės bei sveikatos apsaugos srityse, leidžiančios sukurti socialinius laiptus visiems visuomenės nariams geriausiai išpildyti savo galimybes.
Seimo TS-LKD frakcijos narių nuomone, Lietuva turi siekti, kad viešųjų paslaugų kokybė lygiuotųsi į geriausius pasaulinius pavyzdžius, kurie yra apibendrinti daugelyje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktų tyrimų.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis, Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Emanuelis Zingeris, Irena Haase, Vytautas Juozapaitis, Jurgis Razma, Laurynas Kasčiūnas, Ingrida Šimonytė, Andrius Kupčinskas ir kiti.
