Tiesa, strėlės lėkė ir atgal – ir ne tik iš valdančiųjų, bet ir buvusių kolegų, kartu dirbusių ne vienerius metus. Anot jų, metinis pranešimas tai viso labo paskutinis štrichas po filmo ir knygos tobulam valstybės vadovės portretui.
Paskutiniame savo metiniame pranešime prezidentė apžvelgė ne tik praėjusius metus, bet ir visą valdymo dešimtmetį.
„Kas gerai Lietuvoje, tarp kabučių mes supratome, kad tai jos nuopelnas. Kaip visuomet buvo pabrėžta, kad 64 proc. žmonių nepasitiki Seimu, partijomis ir Vyriausybe. Suprask, kad jais nepasitiki, nes jie blogiečiai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Kritikos valdantiesiems ilgai laukti taip pat nereikėjo. Atostogaujančiam premjerui Sauliui Skverneliui prezidentė pažėrė kritikos už anksčiau išsakytą siūlymą kurti santykius su Rusija ar siūlymą Baltarusijai Astravo atominę paversti dujine elektrine.
Tačiau apžvalgininkai primena, kad pati prezidentė užsienio politiką pradėjo nuo bandymų bičiuliautis su Rusija.
„Pirmųjų dviejų metų veikla – kai ji kvietė Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą į Sausio 13-osios minėjimą, kai sakė, kad su ubagais, kaip Ukraina, nedraugausim. Dabar jau sako, kad mūsų pagrindinis tikslas yra visą laiką palaikyti Ukrainą ir pasisakyti prieš agresorių. Ačiū Dievui, kad ji pakeitė nuostatą, bet iš pradžių ji buvo antiamerikietiška“, – sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Kritikos sulaukė ir valdančiųjų vykdomos reformos.
„Pažvelkime iš kitos pusės. Prezidentė nepabėgo nuo teiginio, atsiribojo nuo politinės sistemos. Prezidentas – svarbi politinės sistemos dalis, nes jis veikia kartu su Seimu, Vyriausybe ir partijomis. Prisiminkime, nei vienas įstatymas neįsigaliojo be prezidentės parašo, bet ji kaip Motina Teresė – kritikuoja pasitraukusi į šoną“, – sakė A.Valinskas.
Valstybės vadovė pasigedo politinės kultūros, sakydama, kad aukščiausiu lygiu demonstruojama nepagarba žmogui, jo teisėms ir laisvėms, tai pasitikėjimo valstybe neprideda, o iš to nepasitikėjimo gimsta kalba, kuria nesusišnekame.
Tačiau susišnekėjimu su D.Grybauskaite oponentai vadina besąlygišką pritarimą jos nuomonei.
„Prezidentas negali pralaimėti, jis visada turi būti laimėtoju. Jeigu patarėjai turėdavo užduoti, jiems reikėdavo dėti daug pastangų, kad nenuvilti prezidentės. Jeigu nepavykdavo, mačiau baimę jų akyse, kad reikia grįžti į Prezidentūrą ir pasakyti, kad nepavyko. Jeigu prezidentė matydavo, kad reikia jos įsikišimo, kad būtų priimta tai, ko ji nori, paskambindavo Seimo nariams ir išsakydavo savo poziciją“, – pasakojo buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
„Buvo užsiminta, kad negalima valstybės valdyti telefono skambučiais, bet taip ir buvo daroma. Taip pat ir pažymomis – kartais nurodoma, kartais paprašoma. Kai Eligijus Masiulis turėjo perduoti telegramą „MG Baltic“ koncernui, tai čia ne valdymas, ne prašymas užkišti žiniasklaidą, sulaikyti lojantį šunį? Mes vieną deklaruojame, kitą darome“, – sakė A.Valinskas.
Pagarba – prezidentės deklaruojama vertybė, o paprastumas ir žmogiškumas politikoje, tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus. Tačiau buvę Seimo pirmininkai prisimena šiek tiek kitokį prezidentės elgesį.
„Jei būdavo šventės, tokios kaip Kovo 11-osios ir kitos, prezidentė atvykdavo į Seimą, būdavo viena kabinete ir gerdavo kavą, kai visi ministrai, buvę Seimo pirmininkai bendraudavo. Kaip kad knygoje rašoma, kad aš esu kitokia, tai ji parodė, kad yra kitokia“, – atsiminė buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.
„Per didelis jos uždarumas ir norėjimas atsiriboti nebuvo stiprioji pusė, reikėjo daugiau įsileisti, išgirsti kitų nuomonę ir sprendimai būtų buvę kitokie. Prisidengiant taupumu buvo daug išeliminuota bendravimo elementų su užsienio ambasadoriais, kultūros žmonėmis, kurie nori įvertinimo. Tai simbolizuoja uždarumą ir tas uždarumas persikėlė ir į darbinius aspektus“, – sakė L.Graužinienė.
Prezidentė savo metiniame pranešime priminė valdančiųjų norą kontroliuoti žiniasklaidą ir žodžio laisvę. Tačiau A.Valinskas priminė ir pačios prezidentės savotišką bendravimą su žurnalistais.
„Prezidentė deklaruoja tas vertybes, bet neretai taisyklių netaiko sau. Jeigu yra spaudos laisvė, laisvo žodžio teisė, tai kaip tai suderinti su iš anksto pateiktais klausimais? Žurnalistas negali turėti laisvės paklausti, ko nori“, – sakė A.Valinskas.
Prieš 10 metų pirmą kartą tapusi prezidente, D.Grybauskaitė paskelbė sieksianti sumažinti verslo įtaką politikai. Paskutiniame pranešime tai buvo pateikta kaip pasiektas tikslas.
„Tada buvo sakoma, kad verslas yra gerai. D.Grybauskaitė tokiam požiūriui nepritarė ir labai aiškiai atsistojo valstybės tarnautojų pusėje. Nesakau, kad valstybės pusėje. Ir ji iš esmės tas svarstykles, kurios Lietuvoje buvo pakrypusios į oligarchinį valdymą, verslo interesų, atstatė ir net persvėrė į kitą pusę“, – sakė viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus.
„Pats leitmotyvas, kuris uždėjo vyšnaitę ant torto: aš liaudies draugas ir politikų bei oligarchų priešas. Žinome mes tuos priešus per „tulpių paštą“, ko reikėjo prašinėti tų pačių oligarchų. Nesu girdėjęs, kad prezidentė, paskelbusi karą oligarchams, būtų inicijavusi tyrimą, kas su tuo susiję. 10 metų buvo vien tik kalbos“, – sakė A.Valinskas.
Prezidentė akcentavo būtinybę stiprinti politines partijas, tačiau oponentai sako, kad dėl to didelė atsakomybė tenka pačiai šalies vadovei – dėl jos kritiško požiūrio į partijas, visa partinė sistema smarkiai nusilpo.
„Labai prieštaringas sakinys: visuomenė brandesnė už politikus ir partijas. Apie ką mes kalbame? Ta pati brandi visuomenė ir išsirenka politikus, neva nebrandžius. Tai kur branda, kur nebranda? Norint eilinį kartą pažeminti partijas, reikia suprasti, kad mes žeminame ne konkrečias partijas, o visą valstybę ir Prezidentūrą taip pat“, – sakė A.Valinskas.
Per 10 metų prezidentė inicijavo 136 įstatymų projektus. Iš jų buvo priimtas 121. Ji 251 kartą vyko vizitų į užsienį, paskyrė 239 teisėjus, kiek daugiau jų atleido. Prezidentė malonę suteikė 127 kaliniams.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
