Į Seimą sugrįžęs B. Bradauskas – apie būtinus pokyčius ir Medžioklės įstatymą

Antradienį Seime prisiekęs naujas Seimo narys Bronius Bradauskas papildė Seimo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos gretas, tačiau sako, kad palaikytų valdančiųjų sprendimus, kuriais siekiama normalizuoti politinę padėtį, palaikyti rimtį, tvarką ir stabilumą valstybėje.

B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>V.Balkūno nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>V.Balkūno nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>D.Umbraso nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>V.Balkūno nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>V.Balkūno nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>V.Balkūno nuotr.
B.Bradauskas sugrįžo į Seimą.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Jadvyga Bieliavskaja, ELTA

Jul 9, 2019, 3:27 PM

„Esu daug metų dirbęs Seime, turiu patirties, bet „prieš“ balsuoti vien kad „prieš“, „durnai“ balsuoti „prieš“ tikrai nesirengiu“, – sako B. Bradauskas, Seime pakeitęs europarlamentaru tapusį Juozą Oleką.

Interviu naujienų agentūros ELTA žurnalistei Jadvygai Bieliavskai jis kritiškai įvertino Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną, juokaudamas pasiūlė iškelti net kelias ministerijas į savo gimtuosius Siesikus Ukmergės rajone, iš kur yra kilę net keturi ministrai.

– Sugrįžtate į Seimą po daugiau nei 2,5 metų pertraukos. Kaip atrodo Seimas, jo įvaizdis žiūrint iš šono, ar pasiilgote šių rūmų?

– Aišku, kad svarsčiau eiti ar neiti į Seimą. Vienas iš motyvų buvo tai, kai mano „draugai“ pradėjo net žmonai rašinėti, kad neleiskite jo į Seimą, ko jis ten eina. Tada pagalvojau: o ko jūs bijote, kad aš ateisiu į Seimą? Todėl specialiai einu, kad pasidžiaugtų tie, kurie taip labai draugiškai to nenorėjo.

Kai buvau „laisvas“, Seime lankiausi tik keletą kartų, nekvaršinau niekam galvos. Stengiausi atitrūkti nuo politinių procesų, netgi kažkuriuo momentu neskaičiau žinių apie visas politines peripetijas, nes buvau užsibrėžęs tikslą atitrūkti ir pailsėti, bet nori nenori iš čia žinutė, iš ten žinutė...

Kai praktikoje teko susidurti su kai kuriais įstatymais, supratau, kad Seime yra darbo, nes reikia daug ką taisyti.

– Kokių, jūsų nuomone, Seimas padarė klaidų ir ką reikėtų taisyti?

– Komentuoti Seimo darbą nelabai norėčiau, nes žmonės stengėsi, dirbo, o kaip išėjo – taip išėjo. Aišku, yra daug sprendimų, su kuriais tikrai nesutinku ir nesutikčiau, ir būčiau balsavęs prieš. Tai – aplinkosaugos, miškų valdymo sudarkymas, ministerijų kilnojimas. Tenka apgailestauti, kad neskaičiuojama, kiek tai kainuos, kiek reikės už tai pakloti mokesčių mokėtojams. Kažkokie nesuprantami man tie postūmiai, kodėl reikia vieną ar kitą ministeriją kelti kažkur. Mano vertinimu, tai filmuose nuskambėjęs „Vasiukų“ projektas.

Ukmergės rajone yra toks Siesikų miestelis ir iš ten mes esame kilę keturi ministrai. Tai dažnai juokauju, kad į Siesikus reikėtų perkelti 3-4 ministerijas, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų, Finansų, Aplinkos. Priminsiu, kad Albertas Sinevičius buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės pramonės ir prekybos ministras, ekonomikos ministru buvo amžiną atilsį Julius Veselka, Reinoldijus Šarkinas – buvęs finansų ministras, o aš esu buvęs aplinkos apsaugos ministras.

Negalima daryti tokių daug kainuojančių permainų lengvabūdiškai, nes už to stovi žmonės, socialiniai reikalai. Šitam tikrai nepritarčiau, bet tai smulkmenos, palyginti su tuo, kas vyksta su miškais. Būčiau balsavęs prieš urėdijų reformą, pasisakau prieš miško prekybos taisyklių keitimą.

Nenukirsto miško apmokestinimas tai irgi yra nesąmonė. Ką mes norime tuo mokesčiu pasakyti? Skatinti kirsti miškus? Ar reikia to? Pasižiūrėkime į Rusijos Irkutsko sritį, tas didysis potvynis atsirado todėl, kad plikai buvo iškirsti didžiuliai miškų plotai. Jie būtų akumuliavę drėgmę ir sulaikę bent kiek, gal tas potvynis ir būtų, bet nebūtų toks baisus.

Tas pats yra ir Lietuvoje, niekas nesiskiria, masiškai kertant miškus gamtai daroma milžiniška žada. Miškus turime tausoti. Prisimenu tarybinius laikus, kai mūsų garsūs mokslininkai įrodinėjo Maskvai, kad Lietuvoje nėra brandžių miškų, kad negalima kirsti ir taip išsaugojome miškus. Garbė tiems mokslininkams. Negi Nepriklausomoje Lietuvoje skatinsime kirsti miškus? Per 10-5 metų iškirsime miškus, o paskui ką? Į dantis žiūrėsime kažkam, nes miškai neužauga taip gretai.

– Ar matote darbų, už kuriuos valdantieji tikrai nusipelnė pagyrų?

– Yra daug ir gerų darbų padaryta, ypač socialinėje srityje. Tai – pensijų, algų padidinimas. Geri darbai nesimato per daug, visada matosi blogesni ir problemiški darbai.

– Atėjęs į Seimą, kokius teiksite įstatymų projektus, jų pataisas?

– Mano įstatyminės iniciatyvos ateina iš gyvenimiškos patirties. Susidūręs su planavimo reikalais, žemės paskirties keitimu, naudojimo pobūdžio keitimu, supratau, kad yra pridaryta didelių klaidų. Manau, kad teiksiu Statybos įstatymo pataisas, teritorijų planavimą ir žemės įsigijimą reglamentuojančių teisės aktų pataisas, nes yra net anekdotiškai skambančių dalykų.

Pavyzdžiui, norint gauti leidimą nusipirkti žemės ūkio paskirties žemę, aš turiu pristatyti į rajono žemėtvarkos skyrių begalę dokumentų. Man sakoma, kad dabar juos tikrins Registrų centras. Tai paimkite iš Registrų centro duomenis, ten viskas yra suregistruota, kiek aš žemės turiu, kur aš ją turiu, ir nevaikykite žmogaus, duokit arba neduokit leidimo.

Turint mintyje užsieniečius, Seimas buvo priėmęs vadinamąjį „saugiklių“ įstatymą, tačiau susidaro įspūdis, kad tie „saugikliai“ įvesti Lietuvos žmonėms, jie sujaukė rinką, sujaukė viską, žmonės negalėjo brangiau parduoti žemės. Drįsčiau pasakyti, kad jie pritaikyti ne užsieniečiams, o saviems.

– Turint galvoje jūsų aistrą medžioti, politikai pusiau juokais sako, kad į Seimą atėjęs ponas Bradauskas vėl siūlys keisti Medžioklės įstatymą....

– Ne, Medžioklės įstatymo tikrai nesiūlysiu keisti. Nors medžioklė mano gyvenime liko, aš atsisakiau visų postų. Tiesa, mane išrinko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininku, bet pirmininko posto jau atsisakiau. Atsisakiau ir Kaišiadorių rajono socialdemokratų partijos skyriaus pirmininko posto, bet irgi esu išrinktas šio skyriaus garbės pirmininku.

– Socialdemokratams skilus į dvi partijas pasilikote su Gintauto Palucko vadovaujamais socialdemokratais. Kaip suprantu, Seime prisijungėte prie opozicinės šiuo metu Socialdemokratų partijos frakcijos?

– Aš priklausau Lietuvos socialdemokratų partijai, jos pirmininkas šiandien yra Paluckas, priklausysiu opozicinei šios partijos Seimo frakcijai. Aš esu daug metų dirbęs Seime, turiu patirties, bet „prieš“ balsuoti vien kad „prieš“, „durnai“ balsuoti „prieš“ tikrai nesirengiu. Todėl ten, kur bus normalūs siūlymai normalizuoti politinę padėtį ar panašiai, balsuosiu už tai, kad būtų palaikoma rimtis, kad būtų tvarka ir stabilumas bent koks valstybėje. Aišku, nuo mano vieno balso niekas nepriklausys, bet aš esu tokios pozicijos.

– Jūs buvęs aplinkos ministras, buvęs Seimo Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkas. Kokiame Seimo komitete norėtumėte dirbti?

– Galiu dirbti keliuose komitetuose, kur man nereikėtų sakyčiau, pereinamojo laikotarpio, tai visų pirma Finansų ir biudžeto, Aplinkos, Audito, Ekonomikos komitetai. Bet ateinu į Seimą paskutinis, ir kas liko, tuo ir turėsiu tenkintis. Kiek man teko kalbėtis su Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnu Juliumi Sabatausku, mums priklauso pagal kvotą vieta Ekonomikos komitete, kur ir galėčiau dirbti.

– Ankstesnėse Seimo kadencijose jūs buvote Geros kaimynystės ryšių su Baltarusija parlamentinės grupės pirmininkas. Ar dabar atėjęs į Seimą, kaip ir anksčiau, stengsitės, kad pagerėtų Lietuvos santykiai su kaimynais, pavyzdžiui, su Rusija ir Baltarusija?

– Manau, kad man tikrai nepavyks pagerinti santykių nei su Rusija, nei su Baltarusija, bet aš rekomenduočiau pasižiūrėti į kitų valstybių elgesį, į kitų valstybių veiksmus, ypač Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, kur vyriausybių ir valstybių vadovai stengiasi išgauti maksimumą ekonominės naudos savo valstybėms. Vadinasi, ir išgauti naudos savo piliečiams. Visada valstybės vadovai turi elgtis pragmatiškai, subalansuotai, kad tai būtų naudinga mūsų ekonomikai ir tuo pačiu mūsų žmonėms.

– Ar galima tikėtis, kad jums atėjus į Seimą bus linksmiau, turint mintyje jūsų retoriką, tai, kad žodžių neieškote kišenėje?

– Stengiuosi, taip sakant, gyvenimą atvaizduoti veidrodyje. Todėl man politikoje ir buvo sunkoka, nes aš nevynioju nieko į vatą, tai, ką matau, tą ir kalbu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.