Antai ką tik išgelbėjusi „tvarkiečių“ frakciją Seime nuo griūties ir pavertusi ją „Suverenia Lietuva“ valstiečių vedlio R.Karbauskio ginklanešė A.Širinskienė jau grįžo į gimtąjį kaimą.
Kodėl R.Karbauskis patraukė šią „damkę“, o vietoj jos Valstybės Stabilumo pastūmė gelbėti ką tik Seime atsiradusią pilką nepartinę šaškę A.Jankuvienę?
Mat opozicija ir partijos vidaus maištininkai (tarp jų – Seimo pirmoji vicepirmininkė R.Baškienė) pasitelkė teisininkus ir ėmė grasinti Konstituciniu teismu A.Širinskienei dėl jos noro vienu metu būti ir „tvarkiete“, ir valstiete.
Sunku pasakyti, kam apskritai reikėjo viso šio absurdo. Juk vos tik sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai R.Karbauskis aiškino, kad stabilumui tai jokios įtakos esą neturi – koalicija sudaroma tarp partijų.
Viražų netrūksta ir tebesitęsiančioje epinėje dramoje dėl Seimo pirmininko kėdės.
Valstiečių etikos sargai nusprendė, kad žūtbūtinai užsispyręs jos nepalikti V.Pranckietis nepažeidė žaliosios valstietiškos etikos.
Dar valdantis padėtį partijos taryboje R.Karbauskis, pasirodo, jos nesuvaldė Etikos ir procedūrų komisijoje.
Mėgindamas nutaisyti kuo abejingesnę miną valstiečių vadovas ištarė, kad V.Pranckietis gali likti poste, bet tik pats susitaręs su partneriais „socialdarbiečiais“, kad nuo šiol atstovaus jiems.
Savo ruožtu „socialdarbiečiai“ paskelbė, kad arba V.Pranckietis turi tapti jų partijos nariu, arba jie gali jo nenorėti, bet tuomet vadinamieji vaiko pinigai turi būti padidinti iki jų reikalaujamos sumos – 122 eurų.
Kad ir kaip pasibaigtų šios klejonės, jau dabar visiškai nebeaišku, iš kokios lysvės toji karšta bulvė – V.Pranckietis su visa savo kėde. Mat jis iškilmingai kartoja, kad atstovauja Seimui. Iš tiesų – sau pačiam.
O kam gi atstovauja šią savaitę premjero poste dar kartą palaimintas S.Skvernelis? Už tai balsavo 83 Seimo nariai, taip pat dalis opozicijos.
Natūralu – šios sudėties Seime nėra kuo pakeisti dėlionę, kurią sumeistravo seni-nauji valdantieji, beje, jie patys irgi neturi geresnio už S.Skvernelį.
Bet ne mažiau akivaizdu ir tai, kad Vyriausybės vadovą su dabartiniais valdančiaisiais sieja tik visiškai formalūs dalykai – narystė Seimo valstiečių frakcijoje.
Balsavimo Seime išvakarėse S.Skvernelis su R.Karbauskiu pasikeitė viešais pareiškimais, kurie skambėjo kaip citatos iš oficialių skyrybų dokumentų.
Premjeras paskelbė esą laisvas prieš Seimo rinkimus ieškotis kito vežimo, nes valstiečių jau sulūžęs. Bet jei neras tinkamesnio, gal liks tame pačiame.
Juk net premjero kėdėje S.Skvernelis liko todėl, kad po pralaimėtų prezidento rinkimų nepavyko persėsti į geidžiamesnę – eurokomisaro. Vis dėlto vėliau suprato – ribotas anglų kalbos mokėjimas užkirs jam kelią į Briuselį.
Užtat R.Karbauskis ketvirtadienį paskelbė, kad Seimo valstiečių frakcija į eurokomisarus nutarė deleguoti ekonomikos ir inovacijų ministrą V.Sinkevičių.
Dabar jau pasišiaušė S.Skvernelis – su juo tai nebuvo derinta.
Beje, pastarasis nesusikalbėjimas – vienas iš daugelio, kai tarp premjero ir valstiečių vedlio pažyra kibirkštys.
Vis dėlto kodėl R.Karbauskis staiga nutarė, kad į Briuselį reikėtų išsiųsti jauną, perspektyvų, bet tokiam postui kažin ar jau subrendusį V.Sinkevičių? Gal todėl, kad taip iš politinės avanscenos pašalintų vieną pavojingiausių ir savo labiausiai nemėgstamų maištininkų partijoje?
Kita vertus, po tokio manevro gal atsirastų kokia nors ministerija ir „tvarkiečiams“. Juk jie liko be ministro portfelio po to, kai prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad krašto apsaugos ministro portfelis turėtų likti R.Karoblio rankose.
Šalies vadovas anksčiau yra pareiškęs, kad poste turėtų likti ir kitas pirmtakės globotinis finansų ministras V.Šapoka, kurį taip pat buvo ketinama išsiųsti į Briuselį, taip jo atsikratant.
Tačiau šią savaitę prezidentas, atrodo, sujaukė premjero ir valdančiųjų dėliones.
S.Skvernelis žadėjo, kad ketvirtadienį pateiks G.Nausėdai trijų naujų ministrų kandidatūras. Tai turėjo būti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai į vidaus reikalų ministro ir susisiekimo ministro postus J.Narkevičius bei V.Kondratovičius, taip pat „socialdarbiečių“ kandidatas į žemės ūkio ministro kėdę A.Palionis.
Bet viskas baigėsi niekuo, nors tą dieną premjeras su prezidentu susitiko net du kartus. Regis, naujasis šalies vadovas rodo savo stuburo tvirtumą. Iš tiesų kai kurie kandidatai į ministrus gali kelti abejonių. Sakykim, J.Narkevičius net pats yra prisipažinęs turintis problemų dėl anglų kalbos.
Toks nuosmukis itin apmaudus pirmiausia dėl to, kad kaip tik per artimiausius kelerius metus bus sprendžiami svarbiausi egzistenciniai bei strateginiai Europos ateities klausimai.
Taigi, tokioms šalims, kaip Lietuva, itin svarbu turėti kuo svarbesnę vietą prie tų sprendimų stalo, o joje – tokią figūrą, kuri būtų ten atpažįstama ir girdima, apskritai turėtų tokių užstalių patirties.
Kai kurie Vakarų ekspertiniai leidiniai minėjo, pavyzdžiui, buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro V.Ušacko pavardę tarp tokių galimų kandidatų, kurie galėtų pretenduoti į svarbiausius eurokomisarų postus.
Tačiau mūsų vidaus blusturgyje svarbiausia – partiniai ir asmeniniai ryšiai su priimančios svarbiausius sprendimus bei jų išskaičiavimai. Tai ir lemia, kad tokie svarbūs sprendimai tampa provincialių vidaus žaidimų dalimi bei įkaitais.
Negana to, G.Nausėda penktadienį aktyviai įsikišo ir į eurokomisaro skyrimo procesą, kuris vis labiau ima priminti provincijos turgų.
„Seimo nesusikalbėjimas su Vyriausybe ir jos vadovu šiuo klausimu ne tik stabdo, bet ir diskredituoja naujo Europos Komisijos nario parinkimo procesą, menkina mūsų derybines galimybes, kuriomis šiuo metu naudojasi kitos šalys“, – išrėžė šalies vadovas.
Paraginęs neatidėliojant imtis suderintų ir aktyvių diplomatinių veiksmų, kad Lietuva gautų labiausiai šalies ir visos ES interesus atitinkantį eurokomisaro postą, prezidentas pareiškė esąs pasirengęs artimiausiomis dienomis suderinti kandidatūrą su Vyriausybe ir teikti ją Seimui tvirtinti.
Vadinasi, ir kitą savaitę politinėje scenoje neturėtų būti nuobodu, nors normaliose valstybėse tokiu metu politikai jau atostogauja.
