Konservatorių lyderio teigimu, Seimo pirmininko pasitraukimas iš jį delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) dar nereiškia, kad jis privalo trauktis ir iš Seimo pirmininko pareigų.
O, atsižvelgiant į paaiškėjusią informaciją apie parlamentarės Irinos Rozovos ryšius su Maskvos diplomatais, kurios Seimo pirmininkas nepateikė Seimo valdybai, pasak politiko, grėsmę nacionaliniam saugumui kelia ne Seimo pirmininkas V.Pranckietis, o Kremlius bei Seimo nariai, kuriems daroma įtaka.
Atskleidė nepasitikėjimą savo jėgomis
Vienas svarbiausių darbų, kurį turėjo atlikti praėjusią savaitę į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai, buvo atnaujintos Vyriausybės sudėties patvirtinimas. Tačiau šiai procedūrai valdantieji pasirinko trumpiausią kelią – protokolinį nutarimą.
G.Landsbergis pastebėjo, kad toks sprendimas kelia daug abejonių ir galimai liudija silpnąsias valdančiųjų vietas bei tam tikras baimes.
„Toks valdančiųjų pasirinktas Vyriausybės tvirtinimas protokoliniu nutarimu ir nekeičiant programos yra labai abejotinas. Pirma, tai sukėlė reikšmingų abejonių, ar nėra pažeistos konstitucinės procedūros ir toks būdas apskritai teisėtas. Dėl to opozicija jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Antra, tai rodo, kad valdantieji nepasitiki savo jėgomis ir bijo atviro debato dėl Vyriausybės veiklos kokybės. Trečia, nepakeisdami Vyriausybės programos valdantieji parodė, kad ši Vyriausybė neturi absoliučiai jokių naujų idėjų ir pasiūlymų, kaip pagerinti savo veiklą likusiems metams“, – pastebėjimais dalijosi TS-LKD lyderis.
Primename, kad trys ministrai – susisiekimo, žemės ūkio ir vidaus reikalų – pasikeitė po to, kai liepą buvo pasirašyta valdančiosios koalicijos sutartis, pagal kurią šios pozicijos buvo perleistos kitoms politinėms jėgoms.
2016 m. koalicijos sutartis buvo pasirašyta tarp LVŽS ir Lietuvos socialdemokratų partijos. Atnaujintą valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė LVŽS, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Grėsmę kelia toli gražu ne V.Pranckietis
Ne paslaptis, kad aštrėjant LVŽS partijos pirmininko Ramūno Karbauskio ir šios partijos deleguoto Seimo pirmininko V.Pranckiečio konfliktui, opozicija, o kartu ir konservatorių lyderis G.Landsbergis stojo į V.Pranckiečio pusę bei žadėjo, nepalaikyti iniciatyvos rengti balsavimą dėl pasitikėjimo Parlamento vadovu.
Tačiau į viešumą iškilus informacijai apie parlamentarės I.Rozovos ryšius su Maskvos diplomatais ir praėjusią savaitę paaiškėjus, kad V.Pranckietis Seimo valdybai nepateikė šios informacijos apie I.Rozovą, opozicijos pozicija dėl Seimo pirmininko susvyravo.
Panašu, kad opozicijos astovų laikysena šiuo klausimu kol kas nėra aiški. Pasak G.Landsbergio, vertinti Seimo pirmininko elgesį galima tik atlikus parlamentinį tyrimą.
„Tam, kad galėtumėme įvertinti Seimo pirmininko bei kitų valstybės pareigūnų vaidmenį šiame skandale, pirmiausia reikia atlikti išsamų parlamentinį tyrimą. Tik po jo, matydami tyrimo rezultatus, galėsime spręsti šiuo atveju šalutinį klausimą – galimos Seimo pirmininko atsakomybės laipsnį ir to politinį įvertinimą.
Žinoma, tyrimo eigoje gali kilti svarbių papildomų klausimų. Pavyzdžiui, ar Seimo pirmininkui buvo kažkieno prisakyta neatskleisti šios informacijos? Ar su ja buvo supažindintas ir premjeras?
Ir jeigu buvo, kodėl skubėjo sudaryti koaliciją su abejones keliančiomis politinėmis jėgomis? O gal buvo tikimąsi LLRA ir Rusų aljanso politinius lyderius tokiu būdu politiškai šantažuoti, nes turint tokią informaciją, viltąsi paklusnesnių balsų Seime ir tylesnių ministrų?“, – portalui lrytas.lt sakė G.Landsbergis.
Svarbiausias dalykas – Rusijos įtaka
TS-LKD pirmininkas akcentus šioje istorijoje ragino dėlioti kiek kitaip: svarbiau nei V.Pranckietis yra išaiškėjusi žinia apie Rusijos įtaką Lietuvos vidaus politikai.
„Neturime iš akiračio pamesti svarbiausio objekto – tai išryškėjusi neteisėta Rusijos įtaka Lietuvos politinei sistemai, rinkimų kampanijoms ir jų finansavimui, partijų koalicijų sudarymui ir atskiriems Seimo nariams, tokiems kaip Irina Rozova.
Grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia ne Seimo pirmininkas V.Pranckietis, o Kremlius bei Seimo nariai, kuriems daroma įtaka“, – teigė G.Landsbergis.
Tačiau vertinti, anot konservatorių lyderio, reikėtų ne tik I.Rozovos, bet ir V.Tomaševskio vaidmenį bei potencialias jo vadovaujamos politinės jėgos deleguotų ministrų keliamas rizikas.
„Manau, kad ir prezidentas turėtų būti supažindintas su turima informacija tiek apie Iriną Rozovą, tiek apie Valdemarą Tomaševskį bei atitinkamas rizikas, susijusias su šios politinės jėgos atstovams patikėtais strateginės svarbos – susiekimo bei vidaus reikalų – sektoriais.
Neturi likti visuomenėje abejonių, kokios jėgos stovi už šios koalicijos bei naujai paskirtų ministrų“, – tvirtino politikas.
Pasitraukimas iš LVŽS – ne priežastis trauktis iš Seimo pirmininko pozicijos
Prieš savaitę Seimo pirmininkas pasitraukė iš jį delegavusios valstiečių partijos. Dėl to susklostė situacija, kad dabartinis Parlamento vadovas dirba tarsi niekieno nedeleguotas Seimo pirmininkas.
G.Landsbergio teigimu, Seimo pirmininkas pagal Konstituciją yra vienas iš trijų pačių aukščiausių valstybės pareigūnų, todėl jis negali būti mėtomas iš pareigų tiesiog pagal rinkimus pralošusios ir žmonių pasitikėjimą praradusios partijos pirmininko įnorius.
„Tokiu būdu tik dar labiau diskredituotume Parlamento pirmininko instituciją. Todėl Seimo pirmininko pakeitimui turi būti labai rimtos priežastys.
Narystė ar išėjimas iš LVŽS partijos nėra savaime svari priežastis“, – akcentavo TS-LKD pirmininkas.
