Tiesa, nors sprendimą ir pasveikino, opozicinių frakcijų lyderiai, paklausti, ar balsavime Seime palaikytų R.Karbauskio kandidatūrą, sudvejojo ir tvirtino politiniuose spektakliuose nedalyvausiantys.
Sprendimas neblogas, bet nepalaikys?
Opozicinių frakcijų Seime lyderiai jau kurį laiką kalbėjo, kad toks R.Karbauskio žingsnis būtų logiškas ir esą jam jau pats metas prisiimti atsakomybę dėl parlamente vykstančio chaoso. Tačiau lrytas.lt paklausti, ar balsavime palaikytų šio kandidatūrą, jie sudvejojo.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmiausia suabejojo, ar valstiečių lyderis neblefuoja, nes jo pasisakymai ir planai, politikės žodžiais, turi tendenciją keistis.
„Jeigu jo ketinimas tapti Seimo pirmininku yra tikras ir jei mes turėtume pagrindo manyti, kad jis užbaigs tą chaosą, kilusį valdančiųjų tarpe, tai gal būtų ir visai neblogas jo sprendimas“, – apie R.Karbauskio galimybę tapti Seimo pirmininku pasisakė parlamentarė.
Tačiau net ir įvardijusi tokį sprendimą neblogu ji teigė nemananti, kad frakcija palaikytų R.Karbauskio kandidatūrą.
„Jei taip įvyktų ir R.Karbauskis tikrai teiktų savo kandidatūrą, tuomet mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, ją ir apsvarstytume. Tiktai noriu pabrėžti, kad iki šiol įprastai mes balsuodavome prieš pozicijos siūlomą Seimo pirmininko kandidatūrą.
Žinoma, argumentuodami, priklausomai nuo to, kokia tai būdavo asmenybė... Taip pat buvo ir su Seimo pirmininku V.Pranckiečiu.
Žiūrėsime, opozicijos šiaip priedermė yra ieškoti tokių kritinių pastabų bet kuriam kandidatui, tai dėl R.Karbauskio svarstytume frakcijoje ir žiūrėtume“, – aiškino V.Čmilytė-Nielsen.
„Matyt, buvome teisūs su kolega Eugenijumi Gentvilu, kai dar vasarą registravome projektą dėl priešlaikinių rinkimų, nes tai, kas vyksta dabar, konstruktyviu darbu niekaip nepavadinsi“, – pridūrė politikė.
Konservatoriai nepalaikys
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Irena Degutienė lrytas.lt kalbėjo, kad nereikėtų užbėgti įvykiams už akių, nes tam, kad R.Karbauskis apskritai galėtų teikti savo kandidatūrą, jam reikėtų sėkmingai pašalinti V.Pranckietį.
„Antras dalykas, man atrodo, šitas jo manevras yra sąlygotas tuo, kad jis pirmiausia nori duoti signalą savo frakcijai, kadangi, man atrodo, kad frakcijoje jau nemenkas skaičius yra žmonių, kurie nebalsuos už V.Pranckiečio atstatydinimą.
Trečias faktorius – jūs pasižiūrėkite visą eigą nuo 2016 metų. Kokia frakcija buvo tuomet ir dabar, bijau suklysti, ji sumažėjo 7-8 žmonėmis. Galbūt yra baimė, kad jis, kaip frakcijos seniūnas, nelabai susitvarko“, – vardijo I.Degutienė.
Ji pabrėžė apskritai nesitikinti, kad valstiečių lyderio žodžiuose yra tiesos ir kad šis iš tiesų ruošiasi prisiimti atsakomybę, nes, anot jos, „ką R.Karbauskis kalba, tai tikėti nelabai galima“.
Ar konservatoriai palaikytų R.Karbauskio kandidatūrą, jei šis visgi kandidatuotų?
„Ne, mes politiniuose spektakliuose tikrai nesiruošiame dalyvauti, nes čia yra manevravimas. Iš vienos pusės jis argumentuoja, kodėl reikia atstatydinti V.Pranckietį, esą koalicijos sutartyje parašyta, kad postas priklauso socialdarbiečiams.
Iš kitos pusės G.Kirkilas sako, kad nieko mums nereikia ir mes nereikalaujame šito posto. Tuomet jis (R.Karbauskis, – aut.past.) puola prie liberalų, tada prie socialdemokratų... Tai yra nerimta, viena mintis prieštarauja kitai“, – rėžė I.Degutienė.
J.Sabatauskas dar nežino
Labiausiai neapsisprendęs šiuo klausimu buvo opozicijos lyderis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Julius Sabatauskas. Pirmadienį jis išplatino pranešimą, kuriame pasveikino R.Karbauskio apsisprendimą, akcentuodamas, kad jį reikėjo priimti daug anksčiau.
„Gaila, kad tą suvokti R.Karbauskiui prireikė trejų metų. Kita vertus, R.Karbauskis galėtų būti ryžtingesnis. Kol kas jo svarstymai – gal bus Seimo pirmininkas, gal vicepirmininkas – labai nekonkretūs. Tai rodo, kad R.Karbauskis vis dar nežino, ko nori“, – išplatintame pranešime spaudai pasisakė J.Sabatauskas.
Opozicijos lyderis pareikalavo ir galutinio R. Karbauskio apsisprendimo: „Jeigu jau panoro vadovauti Seimui, tegul taip ir pasako. Kol kas ryžto lyderiauti ir vadovauti šalies parlamentui, pasiklausius, ką R.Karbauskis šneka, nesimato.“
Tačiau lrytas.lt susisiekus su opozicijos lyderiu ir pasitikslinus, ar R.Karbauskio žingsnį sveikinantys socialdemokratai palaikytų jį ir balsavime, šis tarsi neteko amo ir kelioms sekundėms nutilo.
„Mes dar nesitarėme, bet mes tikrai pasveikintume tokį ryžtą ir neatsisakytume balsuoti“, – atsakė J.Sabatauskas.
Paprašytas dar labiau patikslinti savo atsakymą, koks tas balsavimas būtų – už R.Karbauskio kandidatūrą, ar prieš – socialdemokratų frakcijos seniūnas aiškino apie tai su kolegomis dar nekalbėjęs.
Galiausiai paklaustas, kokia jo paties pozicija ir ar jis ragintų remti R.Karbauskį, šis pateikė aiškesnį atsakymą: „Taip, raginčiau (remti, – aut.past.).“
Portalas lrytas.lt primena, kad R.Karbauskis pirmadienį pranešė ketinantis pasitraukti iš LVŽS frakcijos seniūno pareigų ir besiruošiantis pradėti dirbti Seimo vadovybėje. Mįslingai apie galimybę tapti parlamento vadovu anksčiau kalbėjęs R.Karbauskis neatmetė galimybės tapti ir naujuoju Seimo pirmininku.
„Jokia čia naujiena. Jūs jau nuo ketvirtadienio aptarinėjote tą klausimą, kad aš einu į Seimo vadovybę. O Seimo vadovybės bet kuri pozicija yra nesuderinama su mano dabartine pozicija. Rytoj frakcija turėtų priimti šį sprendimą“, – portalui lrytas.lt teigė valstiečių vedlys.