„Jeigu toliau klostysis taip įvykiai, kiekvieną dieną bus straipsnių, tai gal po kelių dienų ar savaičių ministras turės atsisakyti apskritai pietauti, net gerti vandenį, irgi galima prisikabinti, gal net kvėpuot“, – sakė V.Tomaševskis.
Žurnalisto Mindaugo Vasiliausko ir V.Tomaševskio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Pone Tomaševski, jūsų partijos deleguoti ministrai, ponas Narkevičius ir ponia Tamašunienė, dirba dar tik keletą mėnesių, tačiau jau sulaukė nemažai kritikos. Jums neatrodo, kad jūsų bendražygiai jau spėjo susikompromituoti visuomenės akyse?
– Ne, man neatrodo ir neatrodo visuomenei.
– Visuomenei atrodo. Kyla ne vienas skandalas. Su ponia Tamašuniene dėl gaisro Alytuje, su ponu Narkevičiumi ir dėl jo kelionių, ir dėl buto Seime.
– Aš manau, kad čia yra skandalai, bandymas parodyti, kad yra skandalas. Vyksta darbas paprastas, įprastinis, gerai tvarkosi mūsų ministrai.
– Jeigu ministrai gerai tvarkytųsi, prezidentas neišsakytų kritikos. Šiandien jis pareiškė, kad J.Narkevičiui duoda „kelių savaičių pasitikėjimo kreditą, kad šis sutvarkytų jovalą, kurį yra pridirbęs“. Jeigu ne, iš esmės kalbėsis su premjeru Sauliumi Skverneliu. Dėl gerai vykdomo darbo prezidentas nekalbėtų taip?
– Dar vienas epizodas dėl pašto valdybos, yra tam tikri interesai buvusios valdybos.
– Gitanas Nausėda paminėjo pietus, apmokėtus Abu Dabyje iš Automobilių kelių direkcijos lėšų.
– Jeigu apmokėjo pietus viena iš mūsų valstybės institucijų, čia nieko blogo nematau. Bet kad neeskaluotų iki begalybės šitos temos, ponas ministras Narkevičius grąžino šitus pinigus.
Čia yra juokinga suma, mes valstybėje turim labai daug korupcinių skandalų – „MG Baltic“ paskutinis, poveikis partijoms, milijoninės sumos. Ir kažkas gal nori paslėpti šitą skandalą, kažką naujo įtraukti.
– Prezidentas, jūs turite omenyje, su savo kritika?
– Visuomenė supranta, kad čia yra niekai. Prezidentas išsakė savo tam tikrą nuomonę, aišku, jam šitą nuomonę paruošė patarėjų korpusas ir patarėjų korpusas kartais arba neturi visos informacijos, arba nori būti vienos iš pusės tam tikro dialogo – nesakyčiau, kad konflikto. Ministras turi pagal kompetenciją, mūsų įstatymus teisę sudaryti valdybą, paleisti, pasitikėti ar ne – tai jo sprendimai. Niekas neturi teisės kištis.
– Kaip jūs vertinate prezidento žodžius? Jie nuskambėjo tarsi grasinimas, kad jeigu ministras nesusitvarkys, net paminėjo žodį „jovalo“, po poros savaičių gali būti keliamas klausimas, ar jis gali toliau eiti pareigas.
– Aš manau, prezidentas kalbėjo ramiau negu jūs čia kalbate, nedarykite čia naujo skandalo. Jis turėjo išsakyti nuomonę, aišku, žiniasklaida visa apie tai kalba.
Jis neturi būti nuošalyje, bet kažkokio rimto pagrindo daryti kažkokias išvadas nėra, normalus vyksta darbas. O dėl šitų pietų – seniai grąžinti pinigai.
Čia yra iš kažkokios nesąmonių srities, jeigu, sakysim, kažkoks meras nuvažiuos į mokyklą ir mokyklos direktorius suorganizuos pietus ir meras pasivaišins – čia yra nusikaltimas? Čia nesąmonė.
– Aptarkime naujausią informaciją, kuri šiandien pasirodė portale 15min. Paaiškėjo, kad ponui Narkevičiui yra skirtas butas Seimo viešbutyje, tačiau jis ten negyvena. Ten, kaip sakė, kartais nakvoja jo dukra. Kaip jūs tai vertinate? Atrodo tai kaip tam tikras visuomenės apgaudinėjimas.
– Aš šitos temos apskritai nežinau, man tai yra naujovė. Čia nespėju skaityti šitų straipsnių, kadangi yra tam tikro užsakomo darbo tąsa, straipsnis po straipsnio.
Mes nespėjam net jų perskaityti. Man sunku komentuoti. Bet aš suprantu, čia yra klausimai, susiję su Seimo nario darbu, tai gal mes nelieskim visų temų, kad čia kažkokia naujovė.
– Bet ar taip dera elgtis ir Seimo nariui, ir ministrui? Kai paaiškėja visa tai visuomenėje, jis pareiškia, kad susimokės ir už pietus, ir už komandiruotę. Šiandien pateikė prašymą atsisakyti to buto. Atrodo, kad ministras naudojasi savo pareigybėmis, kad susikurtų sau naudą ir savo aplinkai, o kuomet visa tai išlenda į viešumą, jis to atsisako. Tai normalu?
– Aš manau, atsisako dėl to, kad šitas ažiotažas nesitęstų iki begalybės. Jeigu toliau klostysis taip įvykiai, kiekvieną dieną bus straipsnių, tai gal po kelių dienų ar savaičių ministras turės atsisakyti apskritai pietauti, net gerti vandenį, irgi galima prisikabinti, gal net kvėpuot.
– Ponas Narkevičius šiandien pareiškė, reaguodamas į prezidento kritiką, kad jis sutinka su ta kritika, tačiau įžvelgia organizuotą puolimą. Iš jūsų kalbos suprantu, kad jūs panašiai žvelgiate į šias situacijas?
– Aš galiu su jumis sutikti, kad yra tam tikras organizavimas.
– Kas organizuoja?
– Žinot, per daug neįdomu man asmeniškai, kas organizuoja. Visi supranta, kad tai specialiai daroma, kiekvieną dieną net ne po vieną, o po keletą straipsnių, ažiotažas tuščioj vietoj, audra vandens stiklinėje.
Iš kitos pusės, yra korupcinės bylos, rezonansinės, teismai. Visos partijos buvo papirktos, buvo daroma įtaka
– Vyksta teismai, žiniasklaida lygiai taip pat nušviečia.
– Kalbėkim apie tai. Jūs kalbat apie kažkokius niekus, kažkas ten papietavo su pašto valdyba, su Lenkijos svečiais, su kunigu ir užmokėjo 50 ar 100 eurų. Čia yra niekai.
Bet kad jūs nusiramintumėte ir nekeltumėte dirbtino ažiotažo, jis grąžino 50 ar 100 eurų ir tema užbaigta.
– Bet jeigu būtų buvęs teisus, kam tada grąžino?
– Dėl ramybės. Kad jūs gal irgi neturėtumėte daugiau šito klausimo eskaluoti. Kadangi ministras turi dirbti, o ne vaikščioti kiekvieną dieną po televizijas.
– Kas organizuoja tą puolimą, pone Tomaševski?
– Man neįdomu, kas organizuoja, bet matome, kad yra organizuojamas, yra tam tikri interesai, keliamas ažiotažas.
Pagal mūsų šalies teisės aktus ministras turi tam tikrą kompetenciją. Dabar kažkas nori spaudoje svarstyti jo sprendimus.
O koks čia gali būti svarstymas? Ministras pamatė, kad valdyba neturi aiškios vizijos pašto vystymosi, gal trūksta kompetencijų.
– Kalbant apie pašto valdybą, jis priekaištų jai neturėjo.
– Jis priima sprendimą pagal savo įgaliojimus, kad atleidžia ir paskirs naują. Gal vienas kitas iš senos valdybos irgi bus.
– Kodėl iki tol priekaištų nebuvo ir staiga atleidimas?
– Tai žinot, kaip daromi sprendimai. Taip yra pas mus priimti įstatymai, teisės aktai, kur būtų numatyta, kaip priimami sprendimai. Tai yra ministro kompetencija, jis, pasitarus su savo komanda, apibendrina ir daro sprendimą.
O dabar po sprendimų per žiniasklaidą mes dabar diskutuojam, ar gerai padarė, ar negerai. Kaip tu padiskutuosi – gerai ar negerai. Sprendimas priimtas.
– Normalioje valstybėje dažnai daug kas diskutuoja, ar geri ministrų, politikų sprendimai.
– O kaip galima padiskutuoti personaliniu klausimu?
– Ministras iki valdybos atleidimo neturėjo jokių priekaištų.
– Vienam šitas valdybos narys yra kompetentingas, turi viziją, o kitam jis prastai dirba, neturi tam tikros kompetencijos, vizijos. Gal vieno valdybos nario vizija buvo privatizuoti visus pastatus Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje.
– Valdyba aiškina, kad tai būtų padėję efektyviai įmonei veikti.
– Bet ministras turi kitą nuomonę. O kas yra vadovas šitoje visoje situacijoje? Ministras vadovas, jis priėmė sprendimą, kad jo vizija yra kitokia negu valdybos, kad nereikia privatizuoti, reikia ginti viešą interesą.
Padėtas taškas, bet yra daug nepatenkintų, jų interesai, keliamas triukšmas, ažiotažas.
– Bet ar tokiu atveju ministras yra ekonomistas, puikiai įsigilinęs į situaciją? Kokius lemtų galbūt finansinius įsipareigojimus ir išlaidas nedaryti tų sprendimų, kurie buvo suplanuoti valdybos?
– Ministras padarė sprendimą, jis turi komandą, keliasdešimt darbuotojų, kurie analizavo šitą situaciją. Jūs dabar man pasakysite, kad jie neišmano šito reikalo. Jie išmano.
Buvo paruoštas sprendimas, buvo vizuotas teisininkų, specialistų. O dabar jūs norite diskutuoti, ar šitas valdybos narys kompetentingas, ar ne.
O kaip galima diskutuoti, ką, čia grožio konkursas? Tam yra teisės aktai, kurie numato, kad personaliniais klausimais – valdybos paleidimas, valdybos patvirtinimas – priima ministras.
Ne visuomenė, ne minia priima sprendimą, ne mitingas, ne žiniasklaida.
– Bet klausimas, kokiais argumentais remdamasis.
– Aš sakau jums argumentus, kad vizija valdybos vystymosi mūsų pašto nesutapo su vizija susisiekimo ministro komandos ir pačio ministro. Nesutapo.
Tai jeigu jie turi kitą programą, kitą kryptį, nori privatizuoti, tai ką daryti dabar? Dabar bus du ministrai šitoj srity? Nebus.
– Jeigu įgyvendinus ministro viziją, paaiškės, kad paštas dirba neefektyviai ir nuostolingai, kas tada, ministras atsakomybę prisiima?
– Jeigu paaiškės, o paaiškės po tam tikro laiko, tada pakvieskit mane į šitą laidą, aš irgi įsigilinsiu daugiau ir mes tada pakalbėsim. O dabar duokit ramiai dirbti ministrams ir neproteguokit verslo struktūrų.
Aš suprantu, kad jūsų irgi žiniasklaidos priemonė yra verslo struktūra, bet taip negalima elgtis, kiekvieną dieną eskaluoti tuščią reikalą, kas suvalgė už 30 eurų.
– Ar negalima kelti klausimų, jūs tą norite pasakyti?
– Galima kelti klausimus, bet negalima klausti kiekvieną dieną to paties klausimo, kas suvalgė su kuo pietus. Čia yra toks spaudimas.
– Galime kalbėti ne apie pietus. Pakalbėkime apie gatvių asfaltavimą ir jų tvarkymą. Buvo perskirstomos nepanaudotos rezervo fondo lėšos gatvių asfaltavimui – daugiau nei 3 mln. Trečdalis atiteko Vilniaus ir Trakų rajonams. Kur, kaip žinia, didžioji dalis jūsų partijos rinkėjų, pats ministras Trakų rajone gyvena, ten dirbo savivaldybėje, kandidatavo į Seimą. Iš pradžių Vilniaus rajonui gatvių asfaltavimui buvo numatyta apie 400 tūkst., dabar suma padidinta iki beveik 700 tūkst., Trakų rajonui išaugo nuo 130 tūkst. iki 280 tūkst. Kai net Trakų rajono savivaldybė prašymo Kelių direkcijai net neteikė dėl lėšų poreikio. Kaip tai paaiškinti?
– Aš supratau jūsų klausimą, iš panašios srities. Kas priėmė sprendimus, yra kompetencija ministro, jie priima sprendimus.
Jeigu jūs norit čia pasakyti, kad kažkoks buvo protegavimas, tada paanalizuokite už paskutinius 5 metus skiriamas lėšas ir pažiūrėsit, kad yra ne taip, kaip jūs sakot. Gal čia yra išlyginta iš tų metų kažkokia neteisybė, visiems irgi negali skirti.
– Jūs sakote, kad anksčiau tiems rajonams nebuvo skiriama pakankamai, tai neteisybė?
– Dešimčiai savivaldybių – Mažeikių rajono ir kitiems rajonams – tai yra normalus darbas. O dabar, žinot, mes išrinkom Seimą, Seimas sudarė Vyriausybė, paskirti ministrai, o mes per žiniasklaidą aiškinamės kiekvieną sprendimą.
Kodėl Mažeikiams, o ne Trakams, kodėl Varėnai, o ne Zarasams. Tai jo kompetencija, tai jis analizuoja visą situaciją visumoj, ne ištrauktas iš konteksto vienas sprendimas, daromos kažkokios suma sumarum, kažkokie balansai ir tada galima pažiūrėti.
O jeigu jau kalbate apie kelius ir apie ministerijos darbą, tai neseniai pasirodė spaudoje informacija, kad būtent Susisiekimo ministerija prasčiausiai naudojo Europos Sąjungos (ES) lėšas iki rugsėjo.
Tai būtent tada, kai atėjo J.Narkevičius, prasčiausiai buvo naudojamos ES lėšos. Tai va jums ir atsakymas, kad ministerija dirbo prastai, o dabar pradėjo dirbti, priiminėti sprendimus, iškart puolimas žiniasklaidoje kiekvieną dieną už kažkokius niekus.
– Kaip visuomenei patikėti, kad tai nėra tiesiog savų interesų tenkinimas? Atėjo ministras iš Trakų rajono ir Trakų rajonui iš karto daugiau pinigų.
– Jūs pažiūrėkit visą balansą už praeitus metus, paanalizuokit skaičius, jums paaiškės. Aš spėju, kad čia praktiškai išlyginamas tam tikras balansas, yra skiriami keliams pinigai pagal tam tikrus teisės aktus, jų negalima pažeist.
Ten yra kelių ilgis numatytas ir taip toliau. Blogai, kad nenumatytas eismo intensyvumas, kadangi keliai gali būti labai ilgi, važiuoja 3 mašinos, o kituose rajonuose, prie miestų ypač – prie Kauno, Klaipėdos, Vilniaus – yra labai didelis intensyvumas ir važiuoja ne 3 mašinos per valandą, o 100 mašinų.
Keliai susidėvėjo daugiau ir tuos sprendimus priima ministras kartu su Kelių direkcija tai įvertina. Bet mes ne per žiniasklaidą turim šitus klausimus įvertinti, kadangi čia ne mūsų prerogatyva.
– Ministras, atleiskite, ne Dievas, mes galime kelti klausimus, kokiais argumentais naudojasi.
– Galima, jūs ir teisingai keliate, bet paskutinę savaitę buvo keliamas klausimas pietų vieno su Kelių direkcija ir kitų pietų su kunigu, Trakų savivaldybės atstovais su Lenkijos paštu.
Ar čia rimta? Čia nerimta, būdas paveikti ministrą, kad jis daugiau nedarytų sprendimų. Dabar neseniai grįžau, paanalizavau kažkokias laidas – visose laidose paskutinis klausimas toks: ką jūs darysite su geležinkelių valdyba?
Ir aš darau tokią išvadą, kad dabar toks spaudimas, kad ministras jokio sprendimo nedarytų, kad jis bijotų, kadangi toks ažiotažas.
Dabar žiūrima, ką jis suvalgė, su kuo suvalgė, kur nuėjo, kad tik ministras nedarytų sprendimo. Bet tas laikas, kada ministrai nedarė sprendimų, jau praėjo.
Visa statistika rodo, kad Susisiekimo ministerijoje prasčiausiai buvo naudojamos ES lėšos – tai yra skandalas. Bet jūs apie tai nekalbate.
– Pakalbėkime apie kitą jūsų deleguotą ministrę – Ritą Tamašunienę, vidaus reikalų ministrę. Ji sulaukė daug kritikos ypač dėl reakcijos į Alytuje kilusį gaisrą, buvo pasigesta jos lyderystės. Kaip jūs įvertintumėte jos elgesį toje situacijoje?
– Aš manau, kad ta struktūra, kuri geriausiai dirbo – ugniagesių struktūra, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.
Jie daugiausia nusipelno pagarbos, o dabar, žiūrėkit – kaip dabar rodoma žiniasklaidoje. Ta struktūra, kuri geriausiai dirba, tai atakuojama jos ministrė. Nesąmonė.
Ten yra aplinkos apsaugos pažeidimai, sveikatos apsaugos – niekas nekalba. Ta struktūra, kuri padarė tam tikrą darbą, yra puolama. Tai yra nesusipratimas.
– Ministerija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas taip pat atsakingas už pasiruošimą tokioms situacijoms. Šis gaisras parodė, kad pasiruošimas yra prastas.
– Neparodė, tai yra interpretacija. Toks didelis gaisras užgesintas pakankamai efektyviai, tai yra faktas. Bet, kodėl šitas gaisras atsirado – tame yra klausimai, kodėl tokia įmonė miesto centre, kas davė leidimą.
Paaiškėjo, kad meras, kuris dabar kiekvienoje televizijoje stovi ir lyg tai dirba kaip gaisrininkas, nevykdė savo pareigų, nebuvo net patvirtinta tvarka savivaldybėje, kaip šioje situacijoje elgtis.
O atėjo dirbti jau prieš pusmetį ir negali įrodyti, šioje srityje neturėjo nė vieno susitikimo. Turi būti prevencija, gaisrininkai turi ateiti į tokias įmones, kuriose gresia nemalonumais ir daryti prevenciją, kiekvieną mėnesį. Ar jie ten buvo?
– O gaisrininkai yra pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai.
– Būtent, gaisrininkai pavaldūs savivaldybei, tai savivaldybės gaisrininkai, kurie vakar piketavo. Žiūrėkit, aš jums pasakysiu iš klasikos, toks filmas, gal jūs žiūrėjote „12 kėdžių“. Ten buvo toks Ostapas Benderis.
Man šitas meras primena jų veiksmus. Tai šitas Ostapas Benderis kažką darė – atėjo į parduotuvę, prisistatė priešgaisrinė tarnyba, paėmė centimetrą, pradėjo matuoti ir žiūrėti.
Ar buvo ten tarnybos iš savivaldybės, kurie matavo, darė prevenciją, kad šitos situacijos nebūtų? Nebuvo, bet yra tam tikras užsakymas pulti šitą Vyriausybę, gerai dirbančius ministrus ir ką aš čia padarysiu? Nieko nepadarysiu.
– Dėl jūsų kolegės Irinos Rozovos vyksta tyrimas, jūs ir pats buvote apklaustas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Kaip jūs vertinate, kad I.Rozova užlipo ant to paties grėblio, kaip Mindaugas Bastys, kai Lietuva ūžė? Jūsų kolega Zbignev Jedinskij net „Facebook“ buvo parašęs, kad jis ir neprašys leidimo dirbti su ta informacija, nes susitikinėja su Rusijos ambasados darbuotojais ir nenori apie tai paviešinti, paskelbti, su kuo konkrečiai ir apie ką kalba. Pone Tomaševski, jums neatrodo, kad visuomenei pasitikėjimo jūs nekuriat?
– Aš manau, kad būtent jūs nekuriat pasitikėjimo visuomenei, kadangi užduodat klausimus, kurie neturi nieko bendro su realybe.
Dėl pono Jedinskij. Z.Jedinskij šaiposi iš žiniasklaidos ir iš kai kurių Seimo narių konservatorių, kadangi jis turi leidimą dirbti su slapta informacija.
Bet žiniasklaida 3 dienas sakė, kad jis neturi, net nepasidomėjo – ką pasakė konservatoriai, tą pakartojo. Tai irgi yra ir garbė žiniasklaidai įsigilinti į informaciją.
Dėl I.Rozovos, tai yra nerimta situacija. Ponas Bastys turėjo verslo ryšių, su biznio struktūromis turėjo ryšių. Jis darė tam tikrą biznį, kaip ir konservatoriai su „MG Baltic“.
Tai yra rimti dalykai, o čia vienas susitikimas su konsulu, kuris yra atsakingas už išeiviją, tada ji nebuvo Seimo narė. Jos pareiga dirbti visuomeninį darbą, ji kaip visuomenininkė susitikinėjo su konsulais.
Aš dažnai nebūnu priėmimuose ambasadose, kadangi neturiu tam laiko. Reikia rinkėjams dirbti, bet kad tu ateini – ten pusė mūsų parlamento.
O dabar problema atsirado dėl I.Rozovos, kad ji susitiko su konsulu visuomeniniais reikalais. Čia yra nerimta.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16 val. 30 min. ir 20 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ TV.
