Po susitikimo G.Nausėda surengtoje spaudos konferencijoje palinkėjo Ukrainos vadovui nedaryti nepagrįstų nuolaidų artėjančiose derybose dėl taikos rytinėje šalies dalyje.
„Palinkėjome sėkmės derantis su ganėtinai stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai gruodžio 9 dieną Paryžiuje turėtų susitikti naujam taikos Donbase derybų raundui.
Laukia „nuolaidų“ iš Rusijos
G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad dėl būsimų derybų „laukia nuolaidų ir iš kitos pusės“.
„Nuolaidų laukiame ir iš kitos pusės, nes tiktai tai gali būti pavadinta derybomis.
Labai tikimės, kad šitas žingsnis palengvins kitus žingsnius, kurie sumažins įtampą regione, atstatys Ukrainos regioninį vientisumą ir leis abiem šalims bendrauti kaip lygiai su lygia.
Mūsų pareiga – padėti Ukrainai tarptautiniu mastu ir įgyvendinant reformas“, – sakė G.Nausėda.
„ES sankcijos Rusijai turi likti, tai yra abiejų pusių atvira nuomonė, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai. (...) Dabar laukiame konkrečių žingsnių iš Rusijos pusės“, – pridūrė prezidentas.
V.Zelenskis nesitiki pabaigti karą „rytoj“
V.Zelenskis sakė, kad iš būsimo susitikimo Paryžiuje nesitiki didelių pergalių ar pabaigti karą „rytoj“.
„Aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos, šalies, kuri kariauja, prezidentas, kada mes galime ir kaip mes galime iš tikrųjų sustabdyti šitą karą“, – teigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis kol kas nepatvirtino žiniasklaidos pranešimų apie Paryžiuje turintį įvykti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir teigė, kad esant reikalui atskirai susitiktų tiek su juo, tiek su Vokietijos ar Prancūzijos lyderiais.
„Iš tikrųjų labai džiaugiuosi būdamas Vilniuje, svetingoje jūsų žemėje. Jau buvau neoficialiai Vilniuje, tai labai malonus miestas“, – tokiais žodžiais pasisakymą po prezidentų susitikimo pradėjo V.Zelenskis, dėkodamas už šiltą delegacijos priėmimą ir puikią atmosferą per valstybių vadovų susitikimą.
„Lietuva yra labai artima ukrainiečiams, mūsų dialogas yra įvairiapusiškas ir grįstas pasitikėjimu. Galime būti strateginiais partneriais.
Ačiū už kietą poziciją, kalbant apie suverenitetą ir nepriklausomybę. Matome aiškų supratimą, kas liečia sankcijas, kad sankcijos gali būti iki pilnos deokupacijos ir paleidžiant visus mūsų politinius kalinius“, – sakė V.Zelenskis.
Jis taip pat dėkojo už praktinę Lietuvos pagalbą: sužeistų karių medicininę reabilitaciją, socialinį karo paliestų zonų atstatymą bei pastovų palaikymą.
Bendrų sąlyčio taškų – daug, bet Astravas ne tarp jų
V.Zelenskis konstatavo, kad tarp Lietuvos ir Ukrainos vyko geras ir dinamiškas bendradarbiavimas ekonomikos, švietimo, kultūros srityse. Jis taip pat akcentavo sutarimą Rytų partnerystės, NATO ir energetinio saugumo klausimais.
„Rytų plėtra turime bendrą požiūrį. Toliau kalbame apie NATO plėtros galimybes, kalbėjome dėl prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, kuris demonstruoja realų augimą.
Lygiai taip pat aptarėme energetikos klausimų kompleksą. Ukraina yra ištikima Europos Sąjungos partnerė, kalbant apie energetinį saugumą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Paklaustas, ar prašė Ukrainos vadovo nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės, G.Nausėda tikino, kad „neturėjo tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti ar nepirkti, tačiau paaiškino priežastis, kodėl esame susirūpinę šios elektrinės saugumu“.
Savo ruožtu V.Zelenskis teigė suprantantis, kad Lietuvai Atravo atominė elektrinė ir jos gaminama elektros energija yra labai svarbus klausimas, o kas svarbu Lietuvai, anot jo, svarbu ir Ukrainai.
„Kas liečia iš saugumo pusės, tai ukrainiečiams labai svarbu. Pasakiau, ką mes turime savo rinkoje, kad turime monopolininkų savo rinkoje, kurie diktuoja savo kainas.
Ir tai (Astravas – aut.past.) yra vienas iš būdų kovoti su tuo. Bet prižadėjau, kad su energetikos ministru susėsime ir kalbėsime šiuo klausimu“, – sakė V.Zelenskis.
Kur lankysis?
V.Zelenskis Vilniuje taip pat lankysis kitose valdžios institucijose, dalyvaus atidarant Lietuvos ir Ukrainos verslo forumą, Antakalnio kapinėse pagerbs Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, padės gėlių prie ukrainiečių menininko Taraso Ševčenkos paminklo.
Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą, padeda pertvarkyti kai kurias viešojo sektoriaus sritis.
Vilniuje kitų metų liepą vyks Ukrainos reformų konferencija. Ja bus siekiama apjungti tarptautinės bendruomenės pastangas remti Kijevą.
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vyksta konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai turėtų susitikti taikos Donbase derybų gruodžio 9 dieną Paryžiuje.
Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
