Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, pastaraisiais metais matome URM darbo kokybės prastėjimą, skaidrumo ir karjeros vertinimo sistemos trūkumą.
Mato daug problemų
„Aštuonerius metus kol diplomatams vadovauja ši vadovybė, matome, kaip menksta Lietuvos diplomatines tarnybos pajėgumai, mažėja finansavimas, tęsiama ekstensyvi ambasadų plėtra.
Šiandien diplomatų karjera priklauso ne nuo jų gebėjimų, o nuo asmeninio vadovybės požiūrio į juos. Atestacinė komisija neveikia, yra tik sprendimų pritarėjos vaidmenyje. Iš principo diplomatų karjeros sistema neveikia, ji – sugriauta“, – tokias URM problemas įvardijo A.Ažubalis.
URM veiklos kokybės klausimai į Užsienio reikalų komiteto darbotvarkę buvo įtraukti būtent Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario A.Ažubalio iniciatyva.
Ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė portalą lrytas.lt informavo, kad Seime keliami klausimai, susiję su URM darbo kokybe, ministerijai yra gerai žinomi.
Kritika atlyginimams ir karjeros galimybėms
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Rimutis Klevečka, profsąjungos atstovai.
Profsąjungos atstovai tvirtino, kad problemų yra daug, o ypač sunku kilti politinio pasitikėjimo laiptais.
„Mus neramina karjera, socialinės garantijos, lygios galimybės ir tą mes išsakėme susitikimo metu ir mes ne tik kalbėjome, kad mūsų netenkina. Mes esame paruošę ir pakeitimus, įstatymų pakeitimus, kurie eliminuotų bet kokią nelygybę, diskriminaciją“, – taip pagrindines problemas įvardijo profsąjungos pirmininkas R.Klevečka.
Pasak A.Ažubalio, požiūris į diplomatą šiuo metu „yra atsainus ir arogantiškas. O šita institucija (URM – aut.past.) per aštuonerius metus taip ir liko mažiausiai finansuojama iš visų Lietuvos ministerijų“.
„Pirmiausia tų problemų tikrai yra ir mums jos yra žinomos. Kai kurias iš jų mėginame teikti kaip įstatymo pataisas. Jei, tarkim, pavyko pasiekti, kad būtų pasiektas pakylėjimas atlyginimų požiūriu, tai karjeros augimo yra tam tikrų problemų ir todėl mes į jas atsižvelgsime, taisydami įstatymus“, – problemas pripažino ministras L.Linkevičius.
Jis taip pat atmetė kritiką, kad per aštuonerius metus, kai URM vadovauja esama vadovybė, nebuvo daroma nieko, kas palengvintų diplomatų kilimą karjeros laiptais.
„Nepasakyčiau, kad nieko nebuvo bandoma daryti. Pareigūnai kilo karjeros laiptais, tik gal ne visi pagal savo lūkesčius. Sistemoje yra 500 diplomatų, tai suprantat, kad ne visi gali kilti“, – aiškino ministras.
Kad problemos išties egzistuoja ir yra žinomos, patvirtino ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.
„Problemos nėra naujos ir dėl to dabar dirbama prie naujo diplomatinės tarnybos įstatymo. Jau projektas parengtas“, – teigė J.Bernatonis.
Darbuotojai mato akivaizdžią nelygybę
URM darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko R.Klevečkos teigimu, akivaizdi nelygybė šiuo metu egzistuoja socialinių garantijų srityje. Vienas iš pavyzdžių, diplomatų šeimoms skiriamos išmokos.
„Jeigu mes kalbame apie lygias galimybes. Seni įstatymai taip reglamentuoja. Kompensacijų dydis pagal galiojantį diplomatinės tarnybos įstatymą priklauso nuo pareigų. Ambasadoriaus keturių asmenų šeimos ir atašė keturių asmenų šeimos išmokos per mėnesį gali skirtis 3 tūkst. ir daugiau.
Ar tai reiškia, kad ambasadoriaus vaikai valgo kitokį maistą nei atašė?“, – situaciją detalizavo R.Klevečka.
Ydinga sistema – paveldėta?
A.Ažubalis akcentavo, kad diplomatinės tarnybos pajėgumai menksta būtent pastaruosius aštuonerius metus, kol diplomatams vadovauja ši vadovybė. Tačiau, anot L.Linkevičiaus, daugelis tvarkų yra paveldimos iš ankstesnių URM vadovybių.
„Daugelis tvarkų yra paveldimos. <..> Didžiausia problema yra finansai. Gerai, kad biudžetas ūgtelėjo virš 4 mln. – dabar jau galiu tą teigti po vakar dienos. Aišku padidėjimas neatspindi lūkesčių, bet žinome, kad tų pinigų trūksta visiems“, – aiškino užsienio reikalų ministras.
Atkreipė dėmesį ir į diplomatų skyrimo tvarką
Užsienio reikalų komiteto narys, TS-LKD atstovas Žygimantas Pavilionis taip pat patikino, kad susidūrė su situacija, kuomet į aukštas pareigas skiriamų diplomatų kandidatūros pateikiamos tik posėdžio, kuriame šie pareigūnai turi būti patvirtinti, metu.
„Mes norėtume susipažinti su vaizdu. Būdavo tokia praktika, prieš skiriant ambasadorius, kad neformaliai mes pasitardavome pozicija su opozicija.
Buvo šnekamasi apie tuos žmones, nes gi visi trisdešimt metų dirbam ir mes žinome, kas gali, kas negali tapti tais ambasadoriais. Bet norėtume, kad ta pagarba opozicijai būtų išlaikyta“, – teigė Ž.Pavilionis.
Konservatoriaus teigimu, susipažinus su kandidatūromis tik posėdžio metu, informacijos apie kandidatus paprasčiausiai nepakanka.
Opi „įdiplomatinimo“ problema
Profsąjungos pirmininkas pabrėžė, kad „įdiplomatinimo“ problema, kai politinio pasitikėjimo pareigūnai itin greitai ir ne pagal patirtį, bet pagal partinę priklausomybę ar pažintis tampa karjeros diplomatais, ministerijoje yra itin opi.
„Politinio pasitikėjimo pareigūnai pagreitintu būdu tampa karjeros diplomatais. Mes mūsų ministrą turime aštuonerius metus, tai jei pasižiūrėsite, tai tokiu būdu per šituos metus nemažai įdarbinta yra. Šiaip ministerijoje visi ambasadoriai yra karjeros diplomatai, ne politinio pasitikėjimo. Diplomatinės tarnybos pakeitimai, kuriuos mes siūlome, turėtų spręsti tas problemas.
Man gaila tų žmonių, kurie ilgus metus dirba, siekia karjeros, ir tada kažkas užstato į priekį žmogų, kuris neturi nei tos patirties, nei teisinio realaus pagrindo. Visos bėdos iškyla ne todėl, kad įstatymas blogas, bet todėl, kad tomis įstatymo spragomis naudojasi vadovai“, – sakė R.Klevečka.
Pasak A.Ažubalio 2008-2012 m. laikotarpiu „įdiplomatintas“ buvo tik vienas asmuo, o dabar per trejetą metų jų atsirado dvidešimt.
Anot URM kanclerio Laimono Talat-Kelpšos, „įdiplomatinimas“ yra filosofinis klausimas.
„Na, kaip buvo pasakyta per posėdį, čia yra filosofinis klausimas. Galime pasirinkti tokį raidos kelią, kad neįsileidžiame iš išorės nieko, bet turbūt tada anksčiau ar vėliau sistema irgi išsigimsta“, – svarstymais dalijosi URM kancleris.
