Reitingų dugne šalia abiejų partijos deleguotų ministrų – Jaroslavo Narkevičiaus ir Ritos Tamašunienės – esantis LLRA-KŠS lyderis to nesureikšmina. Jo teigimu, tikrąjį vaizdą parodo rinkimų rezultatai, o abu minėtus ministrus laiko vienais iš geriausių.
Su portalu lrytas.lt kalbėjęs V.Tomaševskis papasakojo apie šiemet vyksiančių rinkimų tikslus, darbą su koalicijos partneriais ir kodėl po prisijungimo atstovavimą tautinėms mažumoms nustūmė į antrą planą. LLRA-KŠS lyderis taip pat pripažino, kad į skandalus patekę ministrai padarė dvi klaidas.
– Šie metai – rinkimų metai. Ar jau jaučiate, kad rinkimų kampanijos prasidėjo? Patys jau dirbate prie rinkimų programos, galbūt šiemet ji bus kažkokia išskirtinė?
– Žinote, yra toks posakis, kad vieniems rinkimams pasibaigus, iš karto prasideda kiti. Tai praktiškai po bet kurių rinkimų jau prasideda pasiruošimas kitiems. Tuo labiau, kad pastaruoju metu rinkimai vyksta dažnai (...). Iki šių metų Seimo rinkimų liko ne tiek jau ir daug laiko, tai galiu pasakyti, kad pasiruošimas vyksta. Apygardomis ir vietomis sąraše dar nesidalijame, bet bandome realizuoti savo rinkimų programą. Kasmet turime metines konferencijas, kuriose kalbamės, kaip yra realizuojama mūsų programa. Toks susitikimas vyks jau šią savaitę.
– Ar pats ruošiatės vesti sąrašą į Seimą?
– Jeigu toks bus sprendimas mūsų konferencijoje, tai taip, aš esu pasiruošęs.
– 2016 metais tikėjotės net 15 vietų parlamente, tačiau gavote aštuonias, kaip ir dar ankstesniais Seimo rinkimais. Kokie tikslai dabar?
– Mes tikėjomės keliolikos vietų parlamente, nebūtinai 15. Pagal paramą, kurią jautėme prieš rinkimus, manėme, kad turėjome gauti daugiau nei aštuonias vietas – apie 11-15. Tačiau akivaizdu, kad sėkmę pasiekėme nemažą, nes aplenkėme „Tvarką ir teisingumą“ bei Darbo partiją, kuri apskritai neperžengė barjero. Tokioje didelėje konkurencijoje tai buvo labai geras rezultatas. Ar tikimės daugiau? Aišku, daugiau yra geriau, bet mes, visų pirma, norime kalbėti ne apie kažkokius skaičius, o išplėsti savo rinkėjų ratą. Tam tikra prasme tai jau pavyko per Europos Parlamento rinkimus.
– Frakcijai tapus valdančiosios koalicijos dalimi, jūsų iniciatyva buvo pažerti pasiūlymai dėl bankų pelno apmokestinimo, vaistų senjorams kompensavimo, vaiko pinigų didinimo ir kitų socialinių klausimų. Tačiau kai kurie parlamentarai iš opozicijos jau atkreipia dėmesį, kad, anksčiau aktyviai kalbėję apie trijų raidžių – w, q, x – įteisinimą, dabar šį klausimą tarsi pamiršote ir nustūmėte į antrą planą. Kodėl taip atsitiko ir ar dar ketinama prie jo grįžti?
– Yra daug konkrečių pavyzdžių ir mūsų iniciatyvų, kurių buvo labai daug – ir dėl vaiko pinigų, ir dėl nemokamų vaistų... Čia labai dideli pasiekimai. Reikia pabrėžti, kad mes juos realizavome ir būdami mažumoje, bet dabar mūsų galimybės dar padidėjo. O kalbant apie raides, tai šiandien šis klausimas daugiau liečia žmogaus teisių sritį, t.y. mišrias šeimas, kurių yra labai daug, o ne tautines mažumas. (...) Tai yra problema ir ji dabar yra sprendžiama teismuose. Trūksta valios šitam įstatymui spręsti Seime.
Kiek žinau, kitos partijos apie tai daug kalba, bet irgi nieko nedaro. Pavyzdžiui, konservatoriai kalbėjo, tačiau jie kažkaip daugiau kalba, bet aktyviai neveikia. Tai nereiškia, kad čia yra mūsų projektas. Kartais atrodo, kad čia yra mūsų pagrindinis darbas parlamente – tai yra netiesa, tai tik vienas iš projektų, kurį mes remiame.
– Esate įvardijami kaip politinė jėga, kovojanti už tautinių mažumų teises. Ką per šiuos trejus su puse metų Seime pavyko nuveikti šiuo klausimu?
– Žinote, tautinių mažumų klausimai yra neatsiejami nuo visų šalies piliečių. Sakykime, jeigu trūksta socialinio teisingumo, tai liečia ir tautines mažumas, ir visus. Jeigu yra daug biurokratijos, blogai dirba mūsų institucijos, tai irgi liečia visus, tame tarpe ir tautines mažumas. Kalbant apie specifinius tautinių mažumų klausimus, dėl pavardžių jau aiškinau, kad tai problema yra daugiau mišrioms šeimoms.
– Kaip vertinate darbą su dabartiniais savo koalicijos partneriais? Kai kurie procesai, regis, vyko chaotiškai, tiek ministrų pasikeitimas, biudžeto priėmimas. Ar įsivaizduojate su jais darbą dar kartą?
– Visų pirma, mes nevertinsime savo santykių per žiniasklaidą. Nepykit, bet mes turime tam koalicijos tarybą, dažnai susitinkame, aptariame klausimus, kartais ir susiginčijame – vyksta normalus procesas. O jeigu reikėtų apibendrinti vienu sakiniu, tai mes esame patenkinti bendradarbiavimu visų trijų partijų ir ketvirtosios frakcijos. Šis bendradarbiavimas yra solidus, yra aišku ir tam tikrų skirtumų, bet yra solidumas, kai aptarinėjame klausimus ir po to laikomės vieningos nuomonės, pavyksta priimti labai daug būtinų sprendimų mūsų valstybei, kaip biudžetas.
– Jūsų bendrapartietis Z.Jedinskis yra pasakęs, kad „valdžios kritikuoti negalima ir Vyriausybė, valdžia yra Dievo bausmė už žmonių nuobaudas“. Kokia jūsų pozicija, ar valdžią galima ir reikia kritikuoti?
– Z.Jedinskis pasakė sarkastiškai. Jūs visi puikiai suprantate, kad ne tik galima, bet ir reikia kritikuoti. Jis mėgsta pajuokauti, gal ir gerai, nes jūs turite apie ką rašyti, o ir žmonės gali pasijuokti. Z.Jedinskis toks yra ir jis turi teisę būtent tokiu būdu kalbėti, lyginant su kitais politikais, kurių ypač daug konservatorių gretose, kurie pasidarė kaip kokie revoliucionieriai, daug kritikuojantys kitus.
Z.Jedinskis ne tik kad nebuvo kažkokiu partijos komunistiniu veikėju, kokių daug yra konservatorių gretose, ne tik nebuvo komjaunuoliu, pionieriumi, bet net ir spaliuku nebuvo. Jis buvo iš labai tikinčios ir antisovietinės šeimos, ir jam tėvas draudė eiti į komjaunuolius ar spaliukus. Todėl jis gali sau leisti daugiau sarkazmo, nei kiti. Z.Jedinskis yra labai rimtas politikas, bet kartais jis labai mėgsta pajuokauti.
– Prakalbote jau ne kartą apie konservatorius. Kaip vertinate tarp jų lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir premjero Sauliaus Skvernelio įsižiebusį konfliktą, kai šis konservatorius išvadino antivalstybine partija?
– Tai buvo pasakyta tam tikra tiesa. Gal ir iš konteksto ištraukti žodžiai, bet tiesa buvo pasakyta ta, kad jie veikia prieš mūsų šalies piliečius. Krizės metu konservatoriai sumažino pensijas, pašalpas, išmokas, o po to iš komercinių bankų pasiėmė paskolas su dešimčia procentų palūkanomis. Tai yra milžiniški pinigai. Šitie sprendimai yra antivalstybiniai. Jie tris kartus turėjo valdžią ir nieko nepadarė, tik pablogino žmonių situaciją, priėmė keistus įstatymus dėl žemės. Aš jau nekalbu apie jų veidmainystę krikščioniškų vertybių puoselėjimui.
Jie vadina save krikščionimis demokratais, o jų lyderis G.Landsbergis pasisako už (tos pačios lyties asmenų, – aut.past.) partnerystę, kas jau prieštarauja katalikų tikėjimo doktrinai. Tai yra rinkėjų apgaudinėjimas. Jie turi tik pavadinimą, bet nieko nedaro, kad realizuotų šitą ideologiją. Galima įvertinti ir tokiais žodžiais, kaip premjeras, bet galima ir dar stipriau.
– Kaip vertinate savo partijos deleguotų ministrų darbą? Pastaruoju metu jie sulaukia itin daug kritikos. Vidaus reikalų ministrei R.Tamašunienei kliūna dėl netinkamo reagavimo į gaisrą Alytuje, nepasitenkinimą ja reiškia ir statutiniai pareigūnai. Susisiekimo ministras J.Narkevičius taip pat neišbrenda iš skandalų.
– Vertinu gerai. Galiu būti subjektyvus, bet turiu nemažai politinės patirties ir galiu pasakyti, kad mūsų ministrai yra vieni iš geriausių. Panašiai kalbėjo ir premjeras, sakydamas, kad galų gale susisiekimo srityje ministerija pradėjo dirbti, o R.Tamašunienė turi labai daug užduočių, bet irgi labai gerai tvarkosi. O tas gaisras... Žinote, gaisras gali būti bet kada ir bet kur, pažiūrėkite, kas vyksta Australijoje.
Ugniagesiai dirbo gerai, bet šitame gaisre paaiškėjo, kad dėl Alytaus savivaldybės neveiklumo šitas gaisras ir atsirado. Apie tai niekas nekalba. Aš turiu patirties dirbant savivaldybėje ir puikiai žinau, kaip priiminėjami sprendimai.
Apskritai tokia įmonė miesto centre neturėjo atsirasti, tam yra labai daug kitų plotų toli už miesto. O kas išduoda leidimus? Savivaldybė. O dabar meras (N.Cesiulis, – aut.past.) žaidžia, visose televizijose kalba apie gaisrininkus, bet nekalba apie savo veiksmus ar neveiksnumą. Nereikia išduoti tokio leidimo, nes iškart yra grėsmė.
O po komisijos darbo paaiškėjo, kad net nebuvo patvirtinta nauja tvarka, kaip tokiose situacijose savivaldybė reaguoja, nors meras jau pusę metų dirbo. Atitinkamos tarnybos turėjo lankytis tokiose įmonėse, jeigu jau išduotas leidimas, turėjo būti vykdoma prevencija. Paaiškėjo, kad niekas ten nesilankė ir niekas ten netikrinta. Bet per žiniasklaidą rodoma kitaip. Tie, kurie kažko nepadaro, kaltina kitus.
– Grįžkime prie ministrų. Jie, taip pat ir jūs pats, naujausiuose „Vilmorus“ reitinguose esate pačiame dugne. Vadinasi, žmonės kitaip vertina tiek ministrų, tiek jūsų darbą. Ar jūs, kaip ir R.Karbauskis, į reitingus nežiūrite?
– Deja, bet pas mus negalima tikėti reitingais, nes ir partija reitinguose gauna 2-3 procentus, o rinkimuose surenkame apie šešis. Tai kas čia yra? Tai ne kažkokia klaida, o sistema. Kai reitingai paskelbiami, irgi vyksta tam tikras manipuliavimas. Buvo pasakyta, kad mūsų ministrai yra nemylimiausi tarp politikų, bet pagal tuos pačius reitingus G.Landsbergis, V.Landsbergis, A.Kubilius turi žemiausius reitingus.
Bet kažkodėl jie dabar nerodomi, kaip politikai. Tai ką, jie ne politikai? Laikui bėgant, žmonės supranta, kad čia netiesa pasakyta. Rinkimų rezultatai rodo priešingą situaciją. Apie tai, kad mes neperžengsime barjero, sakoma jau dešimt metų, bet kažkaip vis patenkame (į Seimą, – aut.past.).
– Premjero patarėjas S.Malinauskas praėjusią savaitę leido suprasti, kad, jei J.Narkevičius bus patrauktas, jūs greičiausiai paliktumėte ir valdančiąją koaliciją, nes matote tai jau kaip principo reikalą. S.Skvernelis ne kartą yra užsiminęs ir apie Vyriausybės pasitraukimą. Ar J.Narkevičiaus klausimas po sausio 14 dienos iš tiesų gali lemti tokius pokyčius?
– Žinote, aš šitą klausimą komentuoju jau pusantro mėnesio, tai nieko naujo nepasakysiu. Nėra jokių rimtų argumentų, kad ministras nedirbtų. S.Skvernelis sako, kad ministras dirba gerai. Niekam dėl to klausimų nekyla, net ir opozicijai, kadangi buvo iniciatyva organizuoti interpeliaciją, buvo surinkta dešimt parašų ir niekas net nenorėjo pasirašinėti, nes nėra argumentų. Kodėl mes kalbame tą patį per tą patį?
– Tai sakote, kad po sausio 14 dienos niekas nesikeis?
– Taip, galiu sutikti su jūsų išsakyta nuomone. Nėra jokių argumentų, o jeigu bus naujų argumentų, tai bus svarstoma. Ministerija dirba gerai, o ten, kad papietavo, tai Seime visi pietauja. Tai atrodo juokingai, be to, ministras tuos pinigus grąžino. Čia nėra problema.
– Pone Tomaševski, klausiu dar kartą: tai ar atstatydinus J.Narkevičių jūs trauktumėtės iš koalicijos?
– Mes net nesvarstome šito klausimo. Vyriausybė dirba stabiliai, biudžetas priimtas rekordiniu balsų skaičiumi. Bet aišku, tai ne visiems patinka. Nepatinka tiems patiems konservatoriams, kurie neturi valdžios.
– Prezidento rinkimuose palaikėte G.Nausėdą. Ar dabartiniai prezidento pasisakymai apie jus ir jūsų ministrus keičia santykį ar požiūrį į jį? Kaip įvertintumėte pirmąjį prezidento valdymo pusmetį?
– Aš nenoriu vertinti prezidento pasisakymų. Jeigu bus reikalas, galėsime su prezidentu šituos klausimus aptarti. O tas momentas, kad prezidentas jau pats yra puolamas tam tikrų žiniasklaidos priemonių, yra negerai. Daug kam nepatinka, kad prezidentas pradėjo savo darbą sklandžiai kartu su Vyriausybe.
Neatsitiktinai kilo puolimas paties prezidento ir dešimčia procentų sumažėjo jo reitingai. Tai yra viena didelė manipuliacija, bandymas pagąsdinti prezidentą. Puolimas vyko ir dėl to, kad prezidentas nebuvo Alytuje pirmą gaisro dieną. Nebuvo, tai nebuvo. Buvo vėliau. Yra kaip yra. Toks tam tikras spaudimas yra.
Kiekvieną dieną bandoma sukiršinti prezidentą su valdančiąja dauguma, kad vieni turi vieną nuomonę, kiti – kitą. Tai yra natūralu, kad yra skirtingos nuomonės. Viena nuomonė jau buvo pas mus prieš 30 metų. Žinote, iki ko tai privedė. Per žiniasklaidą eskaluojama, norima paveikti vienos ar kitos pusės ambicijas.
Reikia dirbti kartu, glaudžiai bendradarbiauti. To nebuvo prie D.Grybauskaitės ir nieko iš to gero nebuvo, likome tokioje pačioje stagnacijoje (...) Konservatoriai to bijo, nes jie supranta, kad po kitų rinkimų nebeturės paramos, nes žmonės supranta, kas geriausiai atstovauja jų interesams. Dėl to jie ir eskaluoja konfliktą, kurio nėra.
Šito pučiamo skandalo įkarštyje aš kalbėjausi su prezidentu telefonu, tai buvo lapkričio 27 diena. Prezidentas sakė, kad keliami priekaištai nelabai esminiai, bet brakonieriavimas – tai viskas, negalima taip. Aš jam sakau: „Prezidente, koks brakonieriavimas? Nežinau detalių, bet žinau, kad taip negalėjo būti, nes jis net sodybos neturi.“ Apie tai mes kalbėjome trečiadienį vakare. Ketvirtadienį iš ryto prezidento patarėjas sako, kad ministras turi trauktis. Bet po kelių valandų portalas 15min parašė straipsnį, kad jokio brakonieriavimo nebuvo ir nepasitvirtino šitas faktas.
– Bet net ir po to paskelbimo, kad brakonieriavimo nebuvo, prezidento pozicija juk vis tiek nepasikeitė dėl ministro. Jis dar ne kartą paminėjo, kad J.Narkevičiui reikia atsistatydinti.
– Jūs norite, kad prezidentas kiekvieną dieną pakeistų savo poziciją? Tai būtų dar blogiau. Praktiškai dabar yra tokia situacija, kuri nėra niekam gera. Buvo pasakyta patarėjo (P.Mačiulio, – aut.past.), manau, gerokai per anksti ir neišanalizavus situacijos, ir dabar yra tam tikras nesusipratimas ir vėl pučiamas konfliktas tarp valdančiosios daugumos ir prezidento. Nors konflikto nėra. Aišku, kažkam naudinga, kad Seimas, Vyriausybė ir prezidentas nedirbtų ranka rankon. Bet žmonėms reikia, kad jie ranka rankon dirbtų. Bet yra interesai ir jų grupės. Žmonės, manau, tai jau supranta ir supras.
O dabar situacija yra tokia, kokia yra, bet valdančioji dauguma dirba stabiliai ir jokių argumentų nėra, kad būtų kažkokie pakeitimai. Taip mano ir premjeras, prieš kurį irgi pradėtas puolimas. Esą, jam kažkoks kelias asfaltuotas. Klausykit, tai jeigu ministerija nepanaudojo pinigų, tai yra tam tikras R.Masiulio nusikaltimas. Ten juk gyvena žmonės, šimtai šeimų, ne tik premjeras. Nejaugi jos turi būti įkaitės vien dėl to, kad ten gyvena premjeras.
– Ar teisingai jus supratau: jūs manote, kad prezidentas savo pasisakymo dėl J.Narkevičiaus nekeičia vien dėl to, jog nenori kaitalioti pozicijos?
– Aš to netvirtinu, tik taip samprotauju. Tiesą sakant, aš net nenoriu to komentuoti, nes daug ko nežinau, bet ir nenoriu žinoti. Kitų niuansų nežinau, tiesiog yra daromas spaudimas ir visuomenės, ir žiniasklaidos. Bandoma sąžiningą žmogų parodyti kaip nesąžiningą, tą, kuris gerai dirba, kaip negerai dirbantį, o tokį, kuris blogai dirba, kaip buvęs ministras R.Masiulis, kuris nepanaudojo ES lėšų, blogai organizavo konkursus, jis buvo ir yra rodomas kaip geras ministras.
– Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius, kuris buvo jūsų partijos anksčiau deleguotas į energetikos ministrus, praėjusią savaitę pareiškė, kad LLRA-KŠS sprendimus dažniausiai nulemia asmeniškumai. Jis taip sakė kalbėdamas apie jus. Tai kaip yra iš tiesų?
– Kiekvienas sako, kaip nori pasisakyti, jis turi teisę turėti tokią nuomonę. Dėl žiniasklaidos jis gali tokią nuomonę ir susidaryti. Mums retai yra šansų paaiškinti savo poziciją, dažniausiai mes turime aiškintis dėl kažkokio dirbtinai sukurto kaltinimo ir t.t. Aš nieko apie tai negaliu pridurti, nieko čia blogo nėra.
Iš kitos pusės, mes džiaugiamės, kad mūsų bendruomenės atstovas, kuris dirbo ir mūsų ministru, iš mūsų partijos gavo pasitikėjimą tam tikru laiku, dabar patarinėja mūsų valstybės pirmajam asmeniui. Tai irgi yra mūsų bendruomenės pergalė.
– Jūs nuolat kartojate, kad visi su LLRA-KŠS susiję skandalai yra sukurti dirbtinai. Ar galėtumėte pripažinti, kad nors vienas iš partijos nariams mestų kaltinimų yra nesukurtas ir kažkur iš tiesų patys suklydote?
– Klaidų nedaro tik tas, kuris nieko nedaro. Klaidų visada galima padaryti, bet, žinote, tai nereiškia, kad reikia kaltinti žmones dėl dalykų, kurių nebuvo, ar dėl smulkmenų, kurios kiekvieną dieną pasitaiko.
– Tai kokios tos klaidos?
– Aš pasakysiu taip: viena klaida buvo, kad nereikėjo J.Narkevičiui apskritai skristi į JAE. Kadangi ir laiko nebuvo ten važiuoti, daug buvo darbų, bet jis tarėsi su Vyriausybės vadovybe ir jam sakė, kad reikia važiuoti, buvo pažadėta. Jis net nenorėjo važiuoti. Žinote, skristi aštuonias valandas, ten vieną dieną pabūti ir tada vėl skristi aštuonias valandas atgal... Tai yra ir fiziškai sunku, gal to nereikėjo.
Bet aišku, ten nėra jokių nusižengimų, už darbinius pietus sumokėjo viena iš institucijų, o taip būna. Vienas ministras yra pasakęs, man rodos, teisingumo, kad jis pietauja, už jį moka kažkur ten Briuselyje tas, kuris pakvietė pietų, ir jam nepatogu paklausti, ar jis čia turi mokėti, nes, jeigu paklaus, tada jis įsižeis. Tai yra normali žmogiška situacija, į ją reikia įsijausti. Burbulas pučiamas lygioje vietoje.
Panašiai buvo ir su mūsų R.Tamašuniene. Ji nenorėjo į tą Australiją skristi, kadangi čia buvo sunkus kelias, ten dar buvo žiema, šalta, o pas mus gera buvo. Ji asmeniškai bendravo su arkivyskupu G.Grušu, jis irgi paprašė, kad paskaitytų ji ten pranešimą. Tai ir nuskrido. O kas iš to išėjo?
Ji nėra kažkokia parlamentarė turistė, kokie yra kai kurie konservatoriai, kurių dabar neminėsiu, skrendantys po šimtą kartų. O kaip ją žiniasklaida užpuolė? Sakė, kad va, už mūsų pinigus sumokėta, bet kiek ten sumokėjo, nedaug, tik savaitei, tai, praktiškai, yra nedaug. Kiti sakė, kad ko ji ten turėjo skristi, niekam ten neįdomi mūsų katalikybė. Kodėl neįdomi? Ji buvo linčiuojama du mėnesius, o kai kurie žurnalistai, kaip A.Tapinas, ir iki dabar apie tai kalba. Ar čia yra žmogiška?
(...) Mes visi žmonės, darome klaidas. Gal aš esu toks senamadiškas, gal nemadingas, bet reikia daugiau žiūrėti į žmogiškąją pusę šitos situacijos.
