Savizoliacijos bėdų įsprausta į kampą klaipėdietė Vilma tris dienas braidė po biurokratijos džiungles, bendravo su įvairiais valdžios atsovais, kol susivokė – skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.
Prancūzijoje liko be darbo ir būsto
Vienai nedidelei įmonei vadovaujanti Vilma, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, iš pradžių šaltakraujiškai stebėjo kylančią pandemijos bangą. Moteris suprato, jog jai ir šeimos nariams reikia kuo mažiau lankytis atvirose erdvėse, į prekybos centrus pėdinti tik tuomet, kai to iš tikrųjų reikia.
„Tikrąją pandemijos grėsmę ir mastą, jos sukeliamas socialines problemas pradėjau aiškiau suvokti tada, kai nelaimė priartėjo prie manųjų namų slenksčio“, – liūdnai ištarė klaipėdietė.
Vilmos sutuoktinis, užsiimantis laivų remontu, darbuojasi Prancūzijoje, vandenyno pakrantėje netoli Nanto uosto. Pandemijos virusas sukėlė sumaištį ir ten – viena laivų statybos įmonė bankrutavo, kita dėl karantino paskelbė mėnesį nedirbsianti.
Klaipėdietis žmonai pranešė, jog svetimšaliams darbininkams butai nebenuomojami, jiems buvo pasakyta – įmonė uždaroma, sukitės patys, gyvenkite, kur norite. Lietuviai nusprendė traukti namo.
Darbdaviai atsisveikindami Vilmos vyrui ir kitiems dar įteikė dovaną – medicininę apsaugos kaukę, kad lietuviai jaustųsi saugiau, niekam nekristų į akis, atvykę į Paryžiaus oro uostą.
Galvosūkis dėl ministro sprendimų
Vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nurodymus, visi iš pandemijos šalių sugrįžę Lietuvos piliečiai privalo saviizoliuotis – dvi savaites gyventi atsiskyrę nuo artimųjų, kad jų neužkrėstų.
Vos sužinojusi, kad vyras grįžta iš Prancūzijos, klaipėdietė Vilma ne juokais susijaudino dėl savo šeimos narių, daugiabučio, kuriame gyvena, kaimynų ir dėl kitų aplinkinių žmonių saugumo.
Pilietiškai nusiteikusi moteris pradėjo sukti galvą, kaip įvykdyti ministro A.Verygos viešojoje erdvėje nuolat kartojamus nurodymus dėl privalomos žmonių saviizoliacijos. Atrasti tinkamą sprendimą nebuvo lengva.
Moteris su vyru ir dvylikamete dukterimi gyvena Klaipėdoje, trijų kambarių bute. Trim šeimos nariams vietos užtektų, dar ir vienas kambarys užleistas kitai jau ištekėjusiai dukrai.
Žentas galėtų laikinai pagyventi su savo tėvais arba kur nors kitur, bet jeigu prašytų prieglobsčio sau ir žmonai, jau būtų problema.
NVSC anketą užpildė žaibiškai
„Neturiu kitų butų, namų, sodybos, kur galėčiau izoliuoti iš „karšo taško“ grįžusį savo vyrą. Nutariau kreiptis į Klaipėdos savivaldybę. Meras Vytautas Grubliauskas viešai paskelbė – valdžia suteiks saviizoliacijos galimybę rizikos grupei priskiriamiems asmenims“, – pasakojo Vilma.
Trečiadienį moteris susisiekė su savivaldybe nurodyti telefonu. Tenykščiai darbuotojai jai pasakė, kaip reikia elgtis, su kuo bendrauti sprendžiant sutuoktinio saviizoliacijos problemą. Pasirodo, pirmiausiai reikia kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NSVC), užpildyti specialią anketą su nemenku klausimynu.
Klaipėdietė žaibiškai užpildė anketą, kurioje pats svarbiausias klausimas – „Ar Jums reikalinga saviizoliacijos vieta?“. Žinoma, kad reikalinga ir kuo griečiau, juk vyras netrukus atskris iš Prancūzijos.
„Išsiuntę anketą laukiame, nepanikuojame, suvokiame situacijos rimtumą – ne mes vieni tokie. Tačiau iš sostinės – jokių žinių, visiška tyla“, – bendravimo su valdžios institucijomis pradžią prisiminė Vilma.
Pokalbiai – kaip kurčio ir nebylio
Žinodama, kad vyras penktadienio rytą užsakytų reisiniu lėktuvu išskrenda iš Beauvaus Tille oro uosto Paryžiaus priemiestyje, klaipėdietė anketoje nurodė skrydžio datą, bilieto numerį, kitokius reikalaujamus duomenis.
„Nesulaukusi atsakymo kitą dieną vėl kreipiausi į savivaldybę, susisiekiau su NVSC darbuotojais. Jie vėl prašė pildyti anketą. Jokių žinių, kaip ir kur bus apgyvendintas mano vyras, nesuteikė“, – pasakojo Vilma.
Antrąkart pildydama tą pačią anketą klaipėdietė net žagtelėjo – joje nebeliko esminio klausimo „Ar jums reikalinga saviizoliacijos vieta?“. Jį pakeitė kitas – „Ar turite galimybę saviizoliacijai?“.
Moteris taip ir nesuprato SAM pavaldaus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro strategų mąstymo: „Dėl to ir prašiau pagalbos – pranešiau, kad neturiu kur apgyventi grįžtančio vyro. Jei turėčiau, nesikreipčiau, nepildyčiau anketų“.
NVSC specialistė Vilmai telefonu dar kartą išaiškino tvarką – pirmiausia reikia sulaukti atsakymo.
Kol kas registruoja skambučius
Penktadienio rytą moteriai jau ėmė gniaužti širdį – vyras parskrenda, vakarop lėktuvas nusileis Vilniaus oro uoste. Ką jam pasakyti, kai atsiras Klaipėdoje, ir pasibels į buto duris?
Buvo įmanomi tik du scenatijai, abu – beviltiški: pranešti sutuoktiniui apie karantiną Lietuvoje ir užtrenkti duris arba priimti, o paskui drebėti, kad namiškiams netektų iš arčiau pažinti viruso COVID-19.
Moteris dar sykį paskambino NVSC telefonu, bet nieko nepešė. Tik išsiaiškino, kad bendrauja su jauna moterimi, pasamdyta registruoti interesantų skambučius ir priimti anketas.
„Ji kalbėjo pabrėžtinai mandagiai, buvo maloni, stengėsi mane nuraminti. O kai nuoširdžiai prisipažino nesanti kompetentinga atsakyti į klausimus, man jos net pagailo“, – pasakojo Vilma.
Meras įžvelgia kažkokių galimybių?
Kita Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotoja, su kuria Vilmai teko bendrauti, irgi buvo korektiška, maloni, suprato jos bėdą, patarė, kaip susisiekti su NSC tarnybomis, pati jai skambino.
Tačiau ir šios valdininkės pagalba grėsmingos bėdos prislėgtai moteriai jokios apčiuopiamos naudos nedavė – vežimas nė nekrustelėjo.
Pirmoji klaipėdietės anketa dėl vyro saviizoliacijos, kurią ji užpildė ir pasiuntė NVSC, kažkur pradingo.
„Apie kokias iš pandemijos paveiktų užsienio šalių grįžtančių asmenų saviizoliacijos galimybes kalba meras Vytautas Grubliauskas? Kaip ten yra iš tikrųjų, gal tai – tik tuščios kalbos, akių dūmimas, žmonėms valdininkų sekamos pasakos ir pagyros?“, – Klaipėdos savivaldybės pareiškimais stebisi Vilma.
Žmonės siunčiami, bet nežinia kur
Jokios realios pagalbos iš savivaldybės nesulaukus Vilma girdėjo kalbų, jog iš užsienio šalių atvykę ir kitokie rizikos grupei priskiriami asmenys neva bus apgyvendinami kažkokiuose bendrabučiuose, tuščiose patalpose.
Klaipėdos valdžia iš tikrųjų skelbė teikianti pagalbą NVSC tarnyboms. Prie jų esą jau prisijungusi savivaldybės kontroliuojama biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras“ komanda.
Savivaldybės pranešimuose spaudai abstrakčiai nurodoma, jog reikiamą pagalbą miestiečiams teikia septyni šio biuro specialistai, daugiausiai sprendžiantys klausimus dėl žmonių nukreipimo saviizoliacijai.
Užsiminta, jog savivaldybė jau numačiusi daugiau 500 vietų uostamiesčio gyventojų saviizoliacijai. Konsultacijos dėl skiriamų patalpų visą parą teikiamos tel. 8640 93342.
Dešimt metų užsienio šalių įmonėse dirbantis Vilmos sutuoktinis įpratęs gyventi spartietiškomis sąlygomis. Laivų remontininkui prabangių apartamentų nereikėjo, būtų užtekę ir kuklaus kambarėlio bendrabutyje.
Išeitis – gyventi palapinėse?
„Matyt nėra patalpų saviizoliacijai arba jos virtualiai sklando tik valdininkų galvose ir kabinetuose. Gal kam nors ir pasisekė gauti laikinąjį būstą, bet tokie žmonės tikrai turėjo pereiti visus kryžiaus kelius“, – svarstė Vilma.
Akivaizdu, jog kol kas vienintelė Klaipėdos savivaldybės, jos padalinių ir pavaldžių viešųjų įstaigų pagalbos žmonėms išraiška – nuorodos, kur internetu siųsti anketas, kam paskambinti, jeigu reikalai striga.
NVSC biuras sostinėje veikiausiai užsiima tiktai buhalterija – tvarko, rūšiuoja interesantų anketas, pasišneka su jais be jokių įsipareigojimų, guodžia. Suteikti laikinos pastogės negali – tai ne jo, savivaldybių kompetencija.
Kokiu rezerviniu būstų fondu, kurį būtų galima skirti karantinuotiesiems, realiai disponuoja Klaipėdos savivaldybė - gal planuoja panaudoti apleisto, jau kelerius metus žemėn smengančio buvusio apskrities policijos komisariato, ištuštėjusio istorinio pašto pašto Liepų gatvėje patalpas?
O gal sumanyta rizikos grupės asmenims įkurti palapinių miestelį užmiesčio laukuose? To išsiaiškinti nepavyko.
Vadovai dingo kaip į vandenį
Visus sumanymus galėtų ir netgi privalėtų kuo greičiau atskleisti visuomenei Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Neniškis, bet jis, regis, ir pats jau saviizoliavosi.
Ekstremalių situacijų valdymo komisijos vadovo pareigas einantis G.Neniškis nepasiekiamas nei dieną, nei vakarą net mobiliuoju telefonu. Karantinuotame mieste apstu klausimų, kuriuos reikia mikliai spręsti, rikiuoti darbus, o ne orą ausimis karpyti, yra begalė. Kaip su šiuo valdininku bendrauja kiti komisijos nariai, politikai?
Tuo stebėtisnėra – Klaipėdos, kaip ir kitų Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių administracijos visuotinio karantino sąlygomis su pandemijos virusu grumiasi nuotoliniu būdu.
Pagalbos ranką ištiesė žmonės
Vilma prisipažino iš Prancūzijos grįžusio sutuoktinio iš namų nebūtų išvijusi bet kokiu atveju: „Priimčiau, o ką man daryti, juk savas žmogus, kur jam galvą priglausti?“, – tikino Vilma.
Taip jau galėjo pasielgti ne viena šeima, sulaukusi iš užsienio šalių grįžusių artimųjų, jeigu jiems neišeina saviizoliuotis namuose. Belieka melstis ir tikėtis, kad atvežtinis užkratas neprasiskverbs į žmonių namus.
Jau sulaukusi vyro Vilma džiaugiasi, nieko nekaltina. Viskas baigėsi laimingai, bet ne valstybės institucijos jai padėjo išspręsti sutuoktinio saviizoliacijos problemas.
Vos tik moteris savo bėdas paviešino asmeninėje feisbuko paskyroje, atsirado jautrių žmonių, kurie jai ištiesė ranką – išnuomojo laisvą kambariuką. Kol vyras ten gyvens, reikės mokėti tik už komunalines paslaugas.
