Geležinkelių sektorius: lūkesčiai „Rail Baltica“ projektui ir augantis šios srities specialistų stygius

Kalbant apie geležinkelius, neretai kyla klausimų, ar verta vystyti juos Lietuvoje, investuoti į „Rail Baltica“ projektą ir atnaujinti traukinių parką? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros doc. dr. Gedimino Vaičiūno, geležinkelis nėra tik bėgiai ir traukiniai. Tai ir tiltai, tuneliai, viadukai. Taip pat įrenginiai, skirti saugiam traukinių eismui stotyse ir tarpstočiuose užtikrinti. Neatskiriama technologinio proceso dalis yra ryšiai. Tai ir komercinė veikla – keleivių ir krovinių vežimų organizavimas. Taigi kurios geležinkelio sritys yra labiausiai imlios technologijoms ir mokslui?

 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto absolventas Albertas Bajorinas.
 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto absolventas Albertas Bajorinas.
 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.
 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis.
 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė.
 VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 1, 2020, 9:25 AM, atnaujinta Jul 1, 2020, 3:13 PM

Geležinkelis – svarbi transporto sistemos dalis tvariai visuomenei

Visose srityse, kuriose yra diegiamos naujos technologijos, reikia žinių ir kompetencijų. Gyvenant mokslo ir technikos amžiuje, kai technologijos vystosi itin greitai, svarbiausia yra žengti koja kojon su laiku.

„Ypač svarbi geležinkelio būklės kontrolė. Ar bėgiai ne per daug sudilę, ar tinkamas vėžės plotis, ar kontaktinio tinklo laidas yra reikiamame aukštyje – visa tai atrodytų patikrinti nėra sudėtingas ar aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas. Pirmasis įspūdis apgaulingas: šiuo metu geležinkelių infrastruktūros diagnostikai naudojama įranga reikalauja žinių ir kvalifikacijos bei tinkamos darbo kultūros. Ką jau kalbėti apie riedmenis. Laiku ir kokybiškai parengti riedmenys – vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių pervežimų intensyvumą, ekonomiškumą, eismo saugą bei faktorius, susijusius su aplinkos tarša. Bendrovė didelį dėmesį skiria vagonų parko atnaujinimui. Įsigyjama nauja įranga ir priežiūros sistemos. Todėl jauni specialistai susiduria su naujais iššūkiais, turi galimybę kelti savo kvalifikaciją ir tobulėti“, – teigia UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ generalinis direktorius, VGTU Transporto inžinerijos fakulteto absolventas Albertas Bajorinas.

Kelionės traukiniais ne tik ekonomiškai naudingos, bet neretai ir saugesnės. Be to, draugiškesnės gamtai, nes efektyviau naudojama energija. Geležinkelis – gyvybiškai svarbi integruotos transporto sistemos sudedamoji dalis tvariai ateities visuomenei. Pasak VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekano prof. dr. Olego Prentkovskio, pastaruoju metu didėja specialiųjų žinių apie geležinkelių infrastruktūrą, transporto priemones, eismą ir jo valdymą turinčių specialistų poreikis. Jis priduria, kad geležinkeliais Lietuvoje daugiausia vežami kroviniai. Keleivinis sektorius geriausiai išplėtotas tarp keturių didžiausių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių bei tarptautinėmis kryptimis į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą.

A. Bajorinas pastebi sėkmingą Lietuvos geležinkelių tarptautinį bendradarbiavimą, pagrįstą aktyviu specialistų dalyvavimu transporto organizacijų veikloje, jų vykdomuose projektuose, partnerystės su kaimyninių geležinkelių plėtojimu ir verslo ryšių su naujais potencialiais partneriais, klientais užmezgimu. Pasak jo, versle partneriams svarbu ne tik geležinkelių sistemos dydis, bet ir partnerio patikimumas bei darbų kokybė.

Lietuvos geležinkeliai driekiasi tarp rytų ir vakarų

Dažnai girdima vizija apie geležinkelių veiklos plėtrą į Vidurio ir Vakarų Europą. Besivystant geležinkelių transportui, kiekviena šalis kūrė savo veiklą, o sujungti geležinkelių į bendras sistemas niekas negalvojo. Todėl šiandien daug kur neišspręsti geležinkelių sistemų suderinamumo klausimai, pvz., vėžės plotis, elektros tinklo parametrai, eismo valdymo sistemos.

UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ Korporatyvinės veiklos departamento direktorius Donatas Malaškevičius teigia, kad pasaulio geležinkeliuose yra daugybė vėžės pločių, aibė elektros tinklo ir ryšio sistemų, kitų ypatumų. „Ilgą laiką depas dirbo su šalimis, kuriose yra 1520 mm vėžės pločio sistema. Turime patyrusius specialistus, reikiamą įrangą, tačiau būtina plėtra. Vis labiau ir labiau vertingais tampa žmonės, turintys reikiamą kvalifikaciją, nebijantys naujovių. Tai yra mūsų raktas į konkurencingumą ir naujas rinkas“, – įsitikinęs D. Malaškevičius.

Dideli tikslai keliami „Rail Baltica“ projektui

Kalbant apie traukinių greičius, tai tiek oro transporte, tiek geležinkelyje techniškai įmanomi greičiai yra kelis kartus didesni nei tikslingi eksploatacijoje. VGTU Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Lijana Maskeliūnaitė teigia, kad pirmiausia dėl oro pasipriešinimo didėja energijos sąnaudos ir ypač svarbus eismo saugumo užtikrinimas. „Pavyzdžiui, jeigu kalnuotoje šalyje daug tunelių, o geležinkelis vingiuotas, vargu, ar galima tikėtis didelių greičių. Prancūzijos poligonuose traukinių greičių rekordai gerokai perkopė per 500 km/h. Tuo tarpu, greitųjų traukinių eksploatavimo greitis vos 250–300 km/h. Šveicarijoje traukiniai nėra pasiekę rekordinių greičių, tačiau šalis garsėja itin gerai išvystyta traukinių sistema“, – pasakoja docentė.

D. Malaškevičius priduria, kad šiuo metu dideli lūkesčiai keliami „Rail Baltica“ projektui. „Jau dabar yra nutiestas ruožas iki Kauno. Lietuvos žmonėms svarbiausia turėti galimybę geležinkeliu bent per dieną nuvykti į Vidurio Europą: Varšuvą, Berlyną, Prahą. Darome viską, ką galime, kad tai būtų įmanoma kuo greičiau. Šiam tikslui pasiekti naudojamus riedmenis, matyt, teks priimti ir mūsų depui. Numatoma dar viena plėtros kryptis“, – sako D. Malaškevičius.

Geležinkelininko profesija – ypatinga

Profesijos pasirinkimas – vienas svarbiausių sprendimų žmogaus gyvenime. Geležinkelininko profesija Lietuvoje siekia XIX a. vidurį. L. Maskeliūnaitės teigimu, neretai meilė traukiniams ir bėgiams keliauja iš kartos į kartą. „Iš asmeninės savo patirties galiu pasakyti, kad tai ypatinga profesija. Laikui bėgant ji tampa gyvenimo būdu. Tai nelengvas, labai atsakingas darbas, reikalaujantis didžiulės atsakomybės ir pasiaukojimo. Darbas geležinkelio sferoje, mane išmokė ne tik dirbti komandoje, įgyti tam tikrų žinių ir įgūdžių, bet ir suformavo mano gyvenimo nuostatas, požiūrį ir įpročius, kurie man padeda iki šiol“, – pasakoja L. Maskeliūnaitė, tris dešimtmečius dirbusi Lietuvos geležinkeliuose.

Siekiantiems tapti šios garbingos profesijos atstovais, siūlome rinktis studijas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakultete. VGTU Transporto inžinerijos fakulteto dekanas O. Prentkovskis teigia, kad čia rengiami geležinkelių transporto inžinerijos bakalaurai ir magistrai. Galimos studijų kalbos – lietuvių ir anglų kalbomis. Yra išlyginamosios ir papildomosios studijos kolegijų absolventams. Geležinkelių transporto inžinerijos specializacijos studijose ugdomi gebėjimai dirbti Lietuvos geležinkelių sistemoje, geležinkelio riedmenis naudojančiose gamybos įmonėse. Studijuojant nagrinėjama geležinkelio (bėginio transporto) riedmenų sandara, veikimo principai ir dėsningumai, pažangiausi metodai, būtini geležinkelio riedmenims prižiūrėti ir atkurti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.