Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1253 m. Lietuvos karaliumi buvo vainikuotas Mindaugas. Šiam įvykiui buvo pastatyta katedra, spėjama, dabartinės Arkikatedros vietoje. Mindaugą vainikavo Kulmo vyskupas. Mindaugo karūnavimo dieną 1988 m. apskaičiavo profesorius Edvardas Gudavičius. Anksčiau težinota, kad tai nutiko 1253 m. liepą. Yra žinoma, kad viduramžiais karaliai buvo vainikuojami tik sekmadieniais. Apskaičiavus, kiek galėjo trukti kelionė iš Lietuvos į Italiją – ten buvo nugabentas vainikavimo dieną pasirašytas dokumentas – kaip labiausiai tikėtina pasirinkta liepos 6-oji.
1382 m. siekdamas išlaikyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią Jogaila prie Trakų su Vokiečių ordinu sudarė Kęstučiui priešišką Bražuolės sutartį. Šalys pasižadėjo nepulti viena kitos iki 1382 m. rugsėjo 8 d., kryžiuočiai įsipareigojo neremti Kęstučio ir jo sūnų. Jogailai sutartis garantavo Ordino paramą prieš Kęstutį, o ordinas pasiekė, kad paaštrėtų lietuvių kunigaikščių tarpusavio kovos.
1919 m. Karo mokyklą Kaune baigė pirmoji laida – 96 karininkai. Jie iš karto išvyko į Nepriklausomybės karo frontą. Iki 1940 m. mokykla išleido 21 karininkų laidą. Nuo 1929 m. vadinosi Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla.
1944 m. prie Vilniaus artinantis sovietinei kariuomenei per vadinamąją Aušros vartų operaciją Armijos Krajovos daliniai bandė užimti Vilnių.
1990 m. liepos 6–8 d.Vilniuje vyko XIII tautinė Lietuvos dainų šventė. Daugeliui užsienio lietuvių ansamblių Sovietų sąjunga neleido atvykti į Lietuvą. Šventė iš viso sulaukė daugiau kaip 31 tūkst. dalyvių.
1991 m. pirmą kartą buvo švenčiama Valstybės – Mindaugo karūnavimo – diena.
1992 m. Lietuva tapo Pasaulio banko nare.
2006 m. ministru pirmininku paskirtas Gediminas Kirkilas. Jo vadovaujama vyriausybė įgaliojimus veikti gavo liepos 18 d., jie pasibaigė 2008 m. lapkričio 17 d.
2009 m. švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį ir dalyvaujant Europos valstybių monarchams Vilniuje simboliškai atidaryti Valdovų rūmai.
Įvykiai pasaulyje
1785 m. doleris tapo JAV piniginiu vienetu.
1885 m. prancūzų chemikas ir mikrobiologas Louis Pasteuras pirmą kartą sėkmingai išbandė vakciną nuo pasiutligės. Jis paskiepijo pasiutusio šuns smarkiai sukandžiotą berniuką, kuris šia liga nesusirgo.
1950 m. Lenkijos mieste Zgoželece Lenkija ir Vokietijos Demokratinė Respublika pasirašė sutartį dėl valstybinių sienų. Remiantis Jaltos ir Potsdamo konferencijų nutarimais sutarta, kad Lenkijos ir Vokietijos siena eina pagal Oderį ir Neisę. Šios sutarties teiginiai buvo pakartoti 1970 m. Lenkijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartyje ir po Vokietijos suvienijimo.
1964 m. buvusi britų kolonija Afrikos rytuose prie Niasos ežero Niasalandas, pasivadinęs Malaviu, paskelbė nepriklausomybę. Po dviejų metų tą pačią dieną Malavis pasiskelbė respublika. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1975 m. paskelbta Prancūzijos užjūrio teritorijos Indijos vandenyne Komorų nepriklausomybė. Švenčiama Nepriklausomybės diena.
1994 m. Rygoje susitiko JAV prezidentas Billas Clintonas ir trys Baltijos valstybių prezidentai – A.M.Brazauskas, Guntis Ulmanis ir Lennartas Meris.
Gimė
1796 m. – vienas žymiausių Rusijos monarchų Nikolajus I. Numalšino anticarinius sukilimus, imperijoje vykdė rusinimo politiką, Lietuvos įstaigose įvedė rusų kalbos vartojimą. Mirė 1855 m.
1907 m. – savamokslė meksikiečių tapytoja Frida Kahlo. Tapyti pradėjo po sunkios autoavarijos, po kurios buvo maždaug 35 kartus operuota. Mirė 1954 m.
1928 m. – poetė Janina Degutytė. Mirė 1990 m.
1935 m. – Tibeto dvasinis ir politinis vadovas Dalai Lama XIV.
1940 m. – Kazachijos valstybės veikėjas, 1990–2019 m. Kazachijos prezidentas Nursultanas Nazarbajevas. Autoritariškai jo valdoma Kazachija pasižymėjo politiniu ir ekonominiu stabilumu bei subalansuota užsienio politika. Turi oficialų „Tautos vadovo“ titulą, jo garbei Kazachijos sostinė Astana pervadinta Nur Sultanu.
1946 m. – JAV prezidentas George’as Walkeris Bushas. Pirmasis ir vienintelis iš veikiančių JAV prezidentų lankėsi Lietuvoje.
Mirė
1415 m. Vokietijos mieste Konstance kaip eretikas sudegintas čekų reformacijos ideologas ir tautinio judėjimo veikėjas Janas Husas (apie 43 m.). Tikėjimo pagrindu laikė Bibliją, ne Bažnyčios nutarimus, tikruoju Bažnyčios vadovu – Jėzų Kristų, ne popiežių.
1893 m. – prancūzų rašytojas Guy de Maupassant’as (42 m.).
1934 m. – Ukrainos politikas anarchistas Nestoras Machno (44 m.). 1918 m. Ukrainoje subūrė partizanų būrį, kuris netrukus virto didele ir gerai organizuota Ukrainos revoliucine sukilėlių armija. Ji kovojo su Vokietijos kariuomene, baltagvardiečiais, Ukrainos centrinės rados pajėgomis. Skelbė „valstybė be valdžios“ įdėją.
1962 m. – amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Williamas Faulkneris (64 m.).
